Mobili versija

Atsakyk ir LAIMĖK vandens pramogas DVIEM!

POPULIARIAUSIAS DARBO PAIEŠKOS KANALAS – SPECIALIZUOTI DARBO PORTALAI, SĖKMINGIAUSIAS – PAŽINTYS

 

CV-Online atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai naudojamas ir labiausiai pageidaujamas darbo paieškos kanalas – specializuoti darbo paieškos tinklalapiai, o sėkmingiausias – pažintys ir draugai. 79% respondentų darbo ieško specializuotuose darbo portaluose, 52% – per pažintis.

 

Darbo paieškos portalais dažniausiai naudojasi specialistai ir vadybininkai, iš Vilniaus, turintys aukštąjį išsilavinimą.

 


Karjeros tinklapiai yra populiarūs dėl didelio darbo pasiūlymų skaičiaus, patogaus ir greito kandidatavimo, plataus, kvalifikaciją atitinkančių darbų, pasirinkimo. Aktyviai ieškantys darbo karjeros portaluose lankosi bent kelis kartus per savaitę. Net 78% šiuo metu turinčių darbą yra atviri naujiems / geresniems darbo pasiūlymams ir bent kartą per mėnesį peržiūri aktyvius darbo pasiūlymus.

 

Darbo per draugus ir pažįstamus ieškoma dėl to, kad net 58% respondentų nurodo, kad įsidarbino naudodami būtent šį kanalą, tuo tarpu, darbo portalų pagalba darbą gavo 26% respondentų.  Nors 2016 metais darbo per pažįstamus ieškančiųjų skaičius palyginti su 2014 šiek tiek sumažėjo (-6 %), bet šis kanalas išlieka vienu sėkmingiausių. Darbo per pažintis ieško įvairios amžiaus grupės, tačiau dažniausiai tokiu būdu ieško regionuose gyvenantys žemesnio išsilavinimo,  kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai. Dar viena priežastis, kodėl darbo ieškoma per pažintis, yra ta, kad tokiu būdu ieškantysis sulaukia patarimų ir konsultaciją.

 

Spaudos, kaip darbo paieškos kanalo, naudojimas mažėja (nuo 45% 2014 metais iki 34% 2016), tuo tarpu ženkliai išaugo socialinių tinklų naudojimas darbo paieškai (nuo 14% 2014 metais iki 26% 2016).

 

Pasak CV-Online marketingo vadovės Rita Karavaitienės, internetas yra pagrindinis šių dienų darbo paieškos kanalas, priemonė ir įrankis.  Internete ieškoma darbo pasiūlymų, informacijos apie įmones, naudingų kontaktų, kurie gali padėti greičiau susirasti darbą, CV rašomi pagal internete esančius pavyzdžius, CV publikuojami specializuotuose darbo paieškos tinklapiuose arba kandidatuojama įmonių karjeros puslapiuose. Darbo paieškai naudojami socialiniai tinklai, ypač specializuoti profesiniai tinklai bei įvairios grupės. Laiko taupymo sumetimais pirminiai pokalbiai dėl darbo vykdomi telefonu arba Skyp‘u.

 

Įmonėms, norint pritraukti reikalingus darbuotojus, reikėtų išnaudoti interneto teikiamas galimybes ir neužmiršti, kad esami darbuotojai yra labai svarbus ir efektyvus naujų darbuotojų paieškos kanalas.

 

Tyrime dalyvavo 1000 18-63 metų amžiaus respondentų iš visos Lietuvos. Tyrimą kovo mėnesį CV-Online užsakymu atliko TNS.

Baltijos šalių darbo rinkos tendencijos

 

2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais CV-Online apklausė darbdavius apie jų personalo paieškos ir atlyginimų kėlimo planus ateinantiems 6 mėnesiams.

Trijose Baltijos šalyse vykdytoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 2600 darbdavių.

Daugiau nei 40% Baltijos šalių darbdavių ateinantį pusmetį planuoja priimti naujų darbuotojų: 47%- Latvijos darbdavių, 42% – Lietuvos ir 40% – Estijos įmonių.

 

Darbdaviai įvardino dvi pagrindines darbuotojų samdymo priežastis: pirma, dėl didėjančių verslo apimčių/plėtros (50%) ir dėl natūralios darbuotojų kaitos (25%).

Verta pabrėžti, kad 2% Lietuvos darbdavių yra numatę atleisti darbuotojų: dėl darbuotojo asmeninių savybių (27%), neefektyvaus etato (9%), sezoniškumo (6%).

 

Mažėjant nedarbo lygiui, kiekvienas naujas darbuotojas įmonėms atsieina brangiau, nes metų bėgyje ženkliai išaugo kandidatų atlyginimo lūkesčiai, be to geri kvalifikuoti kandidatai dažniausiai yra dirbantys, todėl įmonės juos galės persivilioti tik pateikdamos ypač gerą pasiūlymą, tiek atlyginimo, tiek darbo pobūdžio ir sąlygų atžvilgiu. Ateinančiais metais kova dėl geriausių kandidatų dar labiau paaštrės.

 

Apklausos rezultatai parodė, kad darbdaviai stengiasi optimizuoti personalo kaštus. 30% Latvijos ir Lietuvos įmonių planuoja priimti ir atleisti mažiau efektyvių pozicijų darbuotojus, Estijoje šis skaičius siekia 8%.

5% Estijos ir Lietuvos darbdavių ir 7% Latvijos ketina pakelti atlyginimus tik daliai darbuotojų, kitiems atlyginimai išliks stabilūs. Lietuvoje atlyginimus pakelti planuoja 42% įmonių, iš jų 41% nori motyvuoti gerai dirbančius darbuotojus, kad jie pasiliktų įmonėje, 18% nori sumažinti darbuotojų kaitą, 6% stengiasi palengvinti personalo paiešką. 24% ketinančių pakelti atlyginimus Lietuvos darbdavių planuoja 1-5% atlygio augimą, 22% įmonių -6-10%.

 

Net 70% Lietuvos darbdavių nurodė, kad šiais metais jiems buvo sunkiau surasti tinkamus darbuotojus, nei 2014 metais.

CV-Online apklausa: 8 iš 10 dirbančiųjų norėtų keisti darbą

CV-Online spalio mėnesį teiravosi dirbančių, ar jie norėtų keisti darbą ir kas priverstų juos tai padaryti. 8 iš 10 norėtų keisti darbą dėl didesnio atlyginimo, įdomaus darbo, tobulėjimo ir karjeros galimybių.

 

Pusė norinčiųjų keisti darbą respondentų nekeičia jo, nes mano, kad rinkoje nėra geresnių jų kvalifikaciją atitinkančių pasiūlymų. Kas trečias galvoja, kad jų darbas yra pakenčiamas, 20 % – neranda laiko naujo darbo paieškoms, o 6 % bijo prarasti esamą darbą, jei darbdavys sužinos apie darbo paieškas.

 

Dažniausiai apie darbo keitimą galvoja 1-3 metų darbo patirtį turintys respondentai.

 

Apklausos duomenimis, didžioji dalis respondentų (75%) darbą keistų dėl ženkliai didesnio atlyginimo. Apklausos dalyviams taip pat svarbu, kad darbas būtų įdomus (59%), jame būtų galima tobulėti (57%), siekti karjeros (48%).

 

Darbo paieška – dažnu atveju sudėtingas ir ilgas procesas, todėl net 42 procentai respondentų norėtų, kad juos “sumedžiotų” įmonė ir pasiūlytų darbą. Kiekvienas trečias keistų darbą dėl aukštesnių pareigų ir patrauklaus priedų paketo, o kas penktas mielai pereitų į kitą darbą, jei jis būtų arčiau namų ar gerai žinomoje įmonėje. Aukštesnės pareigos aktualios vyresniems (35-45 metų) ir turintiems daugiau darbinės patirties (5-7) respondentams.

 

Didesnį atlyginimą, kaip pagrindinį naujo darbo paieškos kriterijų, dažniausiai nurodė 26-35 metų kandidatai.

 

Lietuvoje mažėjant nedarbo lygiui ir esant gan aukštam struktūriniam nedarbui darbdaviams, siekiant pritraukti kompetentingus darbuotojus, tenka pasitelkti visą išmonę. Įmonės ieško ir išbando įvairius naujų darbuotojų pritraukimo kanalus, priemones ir būdus, tačiau ši apklausa parodė, kad darbdaviai turi skirti daugiau dėmesio esamų darbuotojų poreikiams bei tikslams darbo atžvilgiu. Tai, kad net 80% dirbančiųjų (nepriklausomai nuo darbo srities ar vietovės) norėtų pakeisti darbą, o >30% darbą PAKENČIA, parodo kokio masto darbuotojų kaitos grėsmė slypi kiekvienoje įmonėje.

 

Įmonės turėtų sutelkti dėmesį į bazinius, darbuotoją motyvuojančius dalykus: atlyginimą ir priedų paketą – kaip trumpalaikes motyvavimo priemones, bei įdomų darbą, tobulėjimo ir karjeros galimybes – kaip ilgalaikes priemones.

 

Atlyginimų vidurkiai pagal pareigų sritis.

 

Apklausoje dalyvavo 2588 respondentai iš visos Lietuvos.

Apklausa: Specialistai emigruoja, nes jų netenkina darbo užmokestis, o darbdaviai įdarbina užsieniečius, nes neranda tinkamos kvalifikacijos darbuotojų

 

 

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų /ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis – 7400 respondentų.

 

Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą.

 

Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų. 2011 metais tokių buvo 24%. Palyginimui šiemet ieškotis darbo užsienyje ketina 24% latvių ir tik 13% estų. Lietuvos respondentai nurodė pagrindinę emigravimo priežastį – per maži atlyginimai (81%), dar viena svari priežastis – išvykstantys nori įgyti tarptautinės darbo patirties (29%).

 

Išvykstančiųjų profilis

 

Didžioji dauguma ketinančių ieškoti darbo užsienyje yra šiuo metu dirbantys LT – 59%, EE-89%, LV-išimtis, išvykti ketina 33% bedarbių), specialistai – LT -41%, LV -34%, EE – 41% ir kvalifikuoti darbininkai – LT – 22%, LV -26%, EE- 17%.

Išvykstantieji ketina dirbti paslaugų, gamybos, statybos, transpoto/logistikos, prekybos/klientų aptarnavimo, viešbučių/turizmo srityse.

 

Emigravimo kryptys

 

Šiek tiek skiriasi trijų šalių darbuotojų emigravimo kryptys, tarp lietuvių ir latvių populiarumo viršūnėje išlieka Didžioji Britanija, o estų pagrindinė emigravimo kryptis – šiaurės šalys.

 

Lietuviai pirmumą teikia: Didžiajai Britanijai (38%), Norvegijai (33%), Vokietijai (31%), Švedijai (16%) ir JAV (15%). Latvių TOP5 emigravimo kryptys: Didžioji Britanija (40%), Vokietija (37%), Norvegija (25%), Švedija (17%), Nyderlandai (14%). Estai visų pirma žvalgosi į artimiausius šiaurės kaimynus: Suomiją (54%), Švediją (34%) ir tik paskui į Didžiąją Britaniją (29%), Norvegiją (28%) ir Vokietiją (27%).

 

 

Darbdaviai apie darbuotojus iš užsienio

 

 

19% Estijos darbdavių šiuo metu yra įdarbinę bent vieną darbuotoją iš užsienio, tuo tarpu Latvijoje tokių įmonių, kuriose dirba užsieniečiai, yra 33%, o Lietuvoje net 44%. 9% Lietuvos įmonių, kuriose šiuo metu nedirba nei vienas užsienietis, artimiausiu metu ketina įdarbinti darbuotoją iš užsienio.

 

Lietuvos darbdaviai nurodė šias pagrindines užsieniečių įdarbinimo įmonėse priežastis: Lietuvoje nėra reikalingos kvalifikacijos, darbinės patirties ir specifinių įgūdžių turinčių darbuotojų. Darbdaviai dažniausiai susiduria su IT, gamybos, transporto/logistikos, rinkodaros specialistų ar kvalifikuotų darbininkų trūkumu.

 

CV-Online 2015 metų Lietuvos atlyginimų ir nefinansinių priedų tyrimas

 

Palyginkite savo atlyginimą, sužinokite kiek uždirba kiti www.manoalga.lt

 

 

CV-Online - internetinė personalo paieškos ir atrankos kompanija pristato 2015 metų Lietuvos atlyginimų ir nefinansinių priedų tyrimo rezultatus.

 

Tyrimas remiasi manoalga.lt duomenimis. Tyrimui naudojami atlyginimų duomenys sukaupti nuo 2014 liepos mėnesio iki 2015 metų – kovo. Tyrime dalyvavo beveik 18 000 respondentų.

 

Tyrimo duomenimis, didžiausias vidutinis (neto) atlyginimas yra IT, Chemijos pramonės, Bankininkystės/Finansų, Farmacijos įmonėse, mažiausias – Švietimo, socialinės rūpybos, maitinimo įmonėse.

 

Didžiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis verslo sektoriuose, EUR:

 

  1. Informacinės technologijos – 1022
  2. Chemijos pramonė – 941
  3. Bankininkystė / Finansai – 911
  4. Dujų gamyba, perdavimas ir paskirstymas – 905
  5. Draudimas – 905
  6. Farmacija – 902
  7. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamyba – 899
  8. Telekomunikacijos – 877
  9. Didmeninė prekyba – 871
  10. Finansinės konsultacijos, finansinių paslaugų ir draudimo tarpininkavimas – 870
  11. Nekilnojamas turtas – 829
  12. Elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas – 828
  13. Inžinerija – 802
  14. Žiniasklaida – 799
  15. Šildymo ir karšto vandens gamyba bei tiekimas – 784
  16. Transportas, Logistika – 784
  17. Gumos ir plastiko dirbinių gamyba – 780
  18. Automobilių pramonė, transporto detalių gamyba – 780
  19. Metalo ar dirbinių iš metalo gamyba – 779
  20. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų gamyba – 777

 

 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis su priedais pagal pareigų sritį, EUR:

 

1.      Aukščiausio lygio vadovai 1276
2.      Valdymas 1004
3.      Informacinės technologijos 997
4.      Farmacijos pramonė 865
5.      Teisė ir Teisės aktai 847
6.      Telekomunikacijos 845
7.      Bankininkystė 835
8.      Kokybės vadyba 821
9.      Ekonomika, Finansai, Apskaita 746
10.   Rinkodara, Reklamavimas, Viešieji ryšiai 742
11.   Prekyba 730
12.   Chemijos pramonė 729
13.   Elektros ir energetikos inžinerija 727
14.   Vandens ūkis, Miškininkystė, Aplinka 712
15.   Žurnalistika, Leidyba ir žiniasklaida 699
16.   Statybos ir Nekilnojamasis turtas 693
17.   Mechanikos inžinerija 692
18.   Viešasis administravimas 677
19.   Žmogiškieji ištekliai 667
20.   Gamyba 662
21.   Transportas, Pervežimas, Logistika 662
22.   Menas ir Kultūra 647
23.   Draudimas 642
24.   Vertimas raštu ir žodžiu 633
25.   Automobilių pramonė 631
26.   Tekstilės, Odos gaminių, Drabužių pramonė 619
27.   Žemės ūkis, Maisto pramonė 609
28.   Saugumas ir Apsauga 598
29.   Medicina ir Socialinė rūpyba 597
30.   Klientų aptarnavimas 588
31.   Administravimas 583
32.   Švietimas, Mokslas ir Tyrimai 576
33.   Paslaugų sektorius 575
34.   Medienos apdirbimo pramonė 572
35.   Turizmas, Viešasis maitinimas, Viešbučiai 567
36.   Nekvalifikuota darbo jėga 494

 

 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis regionuose, EUR:

 

  1. Vilniaus – 852
  2. Kauno – 766
  3. Klaipėdos – 730
  4. Telšių – 677
  5. Marijampolės – 677
  6. Panevėžio – 677
  7. Šiaulių – 668
  8. Alytaus – 658
  9. Utenos – 633
  10. Tauragės – 630

 

Pagal įmonės nuosavybės tipą didžiausi atlyginimai yra privačiose užsienio kapitalo įmonėse – 942 Eur, tuo tarpu privačiose vietinio kapitalo įmonėse atlyginimo vidurkis – 765 Eur, valstybinėje įstaigoje – 680 Eur.

 

Atlyginimo dydis priklauso ne tik nuo įmonės veiklos srities ar dydžio, tačiau ir nuo darbuotojo išsilavinimo, patirties, amžiaus, pvz. magistro laipsnį turinčių darbuotojų atlyginimo vidurkis – 929 Eur, bakalauro – 768 Eur.

 

Vyrų atlyginimai didesni už moterų. Vyrų mėnesinio atlyginimo vidurkis siekia 868 Eur, moterų – 710 Eur.

 

 

Nefinansiniai priedai

 

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonės vis dažniau darbuotojų motyvavimui, jų įsitraukimui, lojalumui didinti naudoja nefinansinius priedus ir jų spektras gan platus: įmonių renginiai, nemokami gėrimai (arbata, kava, mineralinis vanduo, …), mobilus telefonas asmeniniam naudojimui, laisva diena ligos atveju, personalo mokymai ir t.t.

 

 

 

Tačiau, net trečdalis respondentų (32%) pripažino, kad prie  mėnesinio atlygio negauna jokių priedų.

 

Ženkliai skiriasi nefinansinių priedų taikymas privačiose vietinėse, privačiose užsienio kapitalo ir valstybinėse įstaigose. Net 46 % respondentų, dirbančių valstybinėse įstaigose, prie atlyginimo negauna papildomų priedų, privačiose vietinio kapitalo įmonėse priedų nesulaukia – 31 % personalo, kai privačiose užsienio kapitalo įmonėse priedų negauna vos 18 % darbuotojų.

 

 

 

 

Tyrimo metodika:

Kokybinė analizė: analizuojami www.cvonline.lt duomenų bazėje esančių atitinkamų pareigų kandidatų atlyginimai bei ankstesnėse CV-Online personalo atrankose dalyvavusių kandidatų pageidaujami atlyginimai.

Kiekybinė analizė: www.manoalga.lt atitinkamų pareigų atlyginimai.

 

Respondentai:

Tyrime dalyvavo 17 698 respondentai, iš kurių 56% – vyrai ir 44% – moterys. Didžioji dauguma respondentų iš Vilniaus, Vilniaus regiono, su aukštuoju išsilavinimu, turintys darbinės patirties 25-39 metų amžiaus darbuotojai.

 

 

Palyginkite savo atlyginimą, sužinokite kiek uždirba kiti www.manoalga.lt

„Top darbdavys 2014” apdovanojimuose triumfavo „Western Union Processing Lithuania”. Geriausiems darbdaviams įteikti apdovanojimai „Top darbdavys 2014”

 

 

 

Ketvirtadienį Vilniuje pirmą kartą įteikti „Top darbdavys 2014” apdovanojimai. Iškilmingame renginyje paskelbti ir apdovanoti 2014 metų Lietuvos geriausi darbdaviai, kuriuos, kasmet „CV-Online” vykdomos apklausos metu, išrinko įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo.   „Top darbdavys 2014” apdovanojimuose apdovanojimai įteikti įmonėms šešiose skirtingose nominacijose: Prekybos, Finansų, IT, Pramonės, Transporto bei vienas apdovanojimas skirtasabsoliučiam laimėtojui. Į „Top darbdavio 2014” vardą pretendavo 300 įmonių.

 

   

 

„Nors geriausių darbdavių tyrimą vykdome kasmet nuo 2010 m., apdovanojimai įmonėms įteikti pirmą kartą, džiaugiamės, kad šiandien į renginį atvyko visas būrys verslo atstovų. Tikimės, kad šis apdovanojimų renginys taps tradicinis ir kasmet laukiamas verslo bendruomenės atstovų“ – pasakojo Danguolė Augustinienė, „CV-Online” vadovė.

 

  

 

„Top darbdavio 2014” apdovanojimą absoliučioje nominacijoje laimėjo „Western Union Processing Lithuania”. Antroji vieta atiteko „CSC Baltic”, trečioji – „Girteka” įmonių grupei.

 

 

 

Prekybos įmonių nominacijoje aiškus lyderis ir laimėtojas – „Ikea Lietuva” – išsiskyrė surinktų balsų skaičiumi iš savo konkurentų, „Maxima LT” ir „Neste Lietuva”, atitinkamai užėmusių antrą ir trečią vietas.   Finansų įmonių nominacijoje tik nežymi balsų persvara lėmė, kad šioje kategorijoje geriausio darbdavio apdovanojimą laimėjo „Swedbank”, antroje vietoje liko „SEB” bankas, o trečioje – „Western Union Processing Lithuania”.   Geriausiu darbdaviu IT kategorijoje išrinkta bendrovė „TEO”, antroji vieta atiteko „CSC Baltic”, trečioji – „Omnitel”.

 

  

 

Pramonės kategorijoje geriausiu darbdaviu pripažinta „Coca – Cola HBC Lietuva”. Garbingą antrą vietą užėmė „Mondelez Lietuva Production”, o trečiąją – „Švyturys – Utenos alus”.

 

 

 

„CV-Online” 2014 m. gruodžio – 2015 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2014 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15-20 įmonių. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti.   Respondentai, galėjo rinktis jiems patrauklias įmones bei reitinguoti jas pagal šiuos kriterijus: Stabili ir žinoma, Gera įmonės reputacija, Inovatyvi ir šiuolaikiška, Geros darbo sąlygos, Gera psichologinė atmosfera, Motyvuojantis ir konkurencingas atlyginimas, Karjeros galimybės, Tarptautinė kompanija. Svarbiausi, dažniausiai žymimi kriterijai išskirti šie: stabili ir žinoma įmonė, geros darbo sąlygos bei gera įmonės reputacija. Didžioji dauguma apklausos dalyvių geidžiamiausiais darbdaviais įvardino tarptautines ir gerai žinomas įmones.

 

 

 

„CV Online” apklausoje dalyvavo 1014 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.   „CV Online” internetinė personalo paieškos ir atrankos kompanija 1996 metais įkurta Estijoje, Latvijoje 1999 metais, o Lietuvoje įsteigta 2000 metais. „CV Online” priklauso tarptautiniam tinklui Alma Career Oy (www.almacareer.com), kuris teikia personalo paieškos paslaugas 9 Europos šalyse.

 

TOP darbdavys 2014 įmonių dešimtukai pagal kategorijas