Mobili versija

Tarpiniai TOP DARBDAVIO rinkimų rezultatai

 

TOP darbdavio rinkimai įsibėgėjo, pristatome tarpinius rezultatus, rinkimuose pirmaujančių įmonių penketukus:

 

Prekybos sritis:

  1. Felit, UAB (IKEA Lietuva)
  2. Lidl Lietuva, UAB
  3. Circle K Lietuva, UAB (Statoil)
  4. Vinted, UAB
  5. SILBERAUTO, UAB

 

Finansų/Banko/Draudimo sritis:

  1. Swedbank, AB
  2. SEB bankas, AB
  3. Western Union Processing Lithuania, UAB
  4. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje
  5. Nasdaq Vilnius, AB

 

IT/Telekomunikacijų/Informavimo sritis:

  1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje
  2. Bitė Lietuva, UAB
  3. TEO LT, AB
  4. Omnitel, UAB
  5. Adform Lithuania, UAB

 

Pramonės/Gamybos sritis:

  1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB
  2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB
  3. Švyturys-Utenos alus, UAB
  4. Lietuvos energija, UAB
  5. Mars Lietuva, UAB

 

Transporto/Logistikos sritis:

  1. Girteka, UAB
  2. Small Planet Airlines, UAB
  3. DHL Lietuva, UAB
  4. Uber
  5. DPD Lietuva, UAB

 

Manote, kad TOP darbdavio vardo vertos kitos įmonės?

Dar galite pakeisti balsavimo rezultatus. Atiduokite savo balsą čia »

Balsavimas vyks iki sausio 13 dienos. Paskubėkite.

 

*Laukelyje “Kita” įrašytų įmonių surinkti taškai dar nesuskaičiuoti.

 

Atmintinė: darbo paieška tebedirbant

 

Didžioji dauguma ieškančiųjų darbo yra dirbantys ir naujo / geresnio darbo paieškomis užsiima darbo metu, pirmoje dienos pusėje nuo 9 iki 10 val. ir pietų pertraukos metu apie 13 val.

 

Jei Jūs taip pat darbo metu dairotės naujų karjeros galimybių, nepamirškite, kad išsidavę galite būti atleisti iš darbo dar nespėjus susirasti naujo. Todėl atkreipkite dėmesį į šiuos svarbius dalykus:

 

  1. Niekam darbe neprasitarkite, kad ieškote naujo darbo. Net kolegai, su kuriuo geriausiai sutariate, nes gandai linkę plisti žaibišku greičiu, nepriklausomai nuo draugystės lygio. Nespėsite susivokti, o žinia jau bus nukeliavusi iki vadovo.
  2. Dirbkite ir elkitės kaip visada. Neleiskite niekam suabejoti jūsų profesionalumu. Išlikite ramūs ir atlikite jums patikėtas užduotis taip kaip priklauso. Visi jūsų elgesio ar rezultatų pokyčiai gali būti greitai pastebėti. Pokalbiams dėl darbo išnaudokite pietų pertraukas, tarkitės dėl susitikimų po arba prieš darbą.
  3. Stabilus darbo laikas. Padažnėję vėlavimai į darbą, laisvų dienų prašymai, „netikėti biuleteniai” ar 1 dienos trukmės atostogos taip pat gali sukelti abejonių, ar jus vis dar domina darbas šioje įmonėje.
  4. Neskubėkite. Išeiti iš darbo galima labai greitai, o, štai, naujo darbo paieška gali užtrukti daug ilgiau nei tikėjotės. Nuoširdžiai dirbkite dabartiniame darbe ir atidžiai rinkitės naująjį. Jums prireiks kantrybės ir laiko.

 

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai

 

Rugpjūčio mėnesį skelbėme atlyginimų vidurkius pagal pareigų sritis . Kiekvienoje pareigų srityje slepiasi daug įvairiausio lygio pareigų, todėl nurodyti pareigų sričių vidurkiai negali būti prilyginami konkrečių pareigų vidutiniam atlyginimui. Juk atlyginimą nulemia daug faktorių, pradedant įmonės dydžiu, veiklos sritimi, darbo vietove, kandidato patirtimi, išsilavinimu ir pan.

 

Todėl, iš smalsumo, patikrinome konkrečių pareigų atlyginimų vidurkius ir pateikiame jums

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai*:

  1. Orlaivio pilotas. Atlyginimo vidurkis- 4000 Eur
  2. Įmonių grupės vadovas. Atlyginimo vidurkis- 3500 Eur
  3. ABAP programuotojas – 2200 Eur
  4. IT architektas -2200 Eur
  5. Rizikos vertinimo vadovas – 2100 Eur
  6. Biržos brokeris – 2000 Eur
  7. Vykdomasis direktorius – 1900 Eur
  8. Statistikas – 1900 Eur
  9. Skambučių centro vadovas – 1870 Eur
  10. IT skyriaus vadovas – 1860 Eur

*Šaltinis – www.manoalga.lt

 

Savo atlyginimą galite palyginti čia www.manoalga.lt. Nemokamai. Užtruksite vos kelias minutes.

 

Ką reiškia “palyginti atlyginimą”? Kai www.manoalga.lt suvesite duomenis apie save (pareigas, amžių, lytį, išsilavinimą, darbinę patirtį ir t.t.) jums parodys, kiek uždirba kiti, tas pačias pareigas užimantys darbuotojai. Toks atlyginimo palyginimas praverčia ieškant/keičiant darbą, derantis dėl atlyginimo ar norint pasitikrinti situaciją darbo rinkoje.

 

Sėkmingo naudojimo,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

 

KAIP suprasti, atrasti, kuris darbas man labiausiai tinka

 

 

Ne kartą esame girdėję apie lietuviškus startuolius, dėl kurių pešasi užsienio rinkos, kiekvienas turime draugų ir pažįstamų, kurie padarė sėkmingą karjerą ar tokių, kurie išdrįso kardinaliai pakeisti savo veiklos kryptį ir dabar tuo džiaugiasi. Ir kai klausaisi visų šių istorijų, atrodo, kad jie tik „op“ ir pasiekė tai, ko norėjo, jiems tiesiog sekasi ir jie iš anksto žinojo, kaip tapti, tuo kuo yra dabar.

 

Tačiau teisybė yra tokia, kad po visomis šiomis istorijomis slepiasi gerokai ilgesnė ir sudėtingesnė istorija, susidedanti iš daug ir nuoširdaus darbo, paieškų, analizės ir bandymų. Bandymų atrasti save. Bandymų atrasti sau patinkančią sritį, darbą, pagaliau, gyvenimo būdą.

 

Nes tik bandant ir analizuojant, vėl bandant, keičiant, tobulėjant ir vėl analizuojant galima atrasti JUMS SKIRTĄ DARBĄ.

 

Ir tikrai nieko tokio, jei jūs vis dar nežinote, koks darbas jums tiktų geriausiai. Tai galite padaryti dabar.

 

Tinkamo darbo paieškos receptas:

 

1. Savianalizė. Norint atrasti sau tinkamą darbą, pagrindinis darbas bus rimtai pasikalbėti su savimi J Savianalizė būtina. Dar svarbiau, kad atlikdami savianalizę būtumėte nuoširdus ir sąžiningas, savikritiškas ir objektyvus. Sau. Galimi savianalizės būdai, pvz. pasidarykite savo (asmenybės-darbuotojo) SSGG (Stiprybės – silpnybės – galimybės- grėsmės) analizę. Kuo išsamiau užpildykite visas šias grafas. Analizei skirkite tiek laiko, kiek reikės. Kitas pavyzdys, surašykite, ko tikitės iš darbo, už ką norėtumėte būti atsakingas, kokias užduotis mielai atliktumėte, kas jums geriausiai sekasi, kokias ir kaip norėtumėte panaudoti savo sukauptas žinias ir asmeninę patirtį, kokio darbdavio-darbuotojo santykio tikitės, kokios įmonės vertybės jums svarbios, ko norėtumėte pasiekti būsimame darbe ir t.t.. Kuo ilgesnis sąrašas, tuo geriau. Tuomet visus savo surašytus punktus sureitinguokite, pradedant svarbiausiais ir mažiausiai svarbiais. Tinkamo darbo vaizdas palengva ims ryškėti. Galite pasiieškoti ir kitų savianalizės metodų. Atliekant savianalizę rekomenduojame ją užfiksuoti raštu, vien minčių srauto galvoje nepakaks.

 

2. Bandymai. Kai jau išsigryninsite, kas jums tinka ir patinka, ir jūs tikrai tai mokate ir galite, tuomet imkitės darbo rinkos analizės bei tinkamo darbo pasiūlymo arba tinkamos įmonės paieškos. Radę jums tinkamą darbo pasiūlymą (pagal savianalizės rezultatus) koreguokite CV, rašykite nuoširdų mortyvacinį laišką ir kandidatuokite. Nesulaukę atsakymo iš įmonės, išdrįskite jiems paskambinti ir priminti apie save. Bandykite vėl. Bandykite kitaip. Kitur. Pastangos duos vaisių. Gal ne taip greitai, kaip norisi, bet duos.

 

 

Tik nesumaišykite sekos. Iš pradžių turi būti SAVIANALIZĖ, o paskui BANDYMAI.

 

5 dažniausiai pasitaikančios darbo paieškai kenkiančios klišės

 

Gan dažnai susiduriame su „kenksmingomis“ darbo paieškos ir karjeros nuostatomis, klišėmis ir mitais, kurie trukdo susirasti ir dirbti mėgiamą darbą.

Pristatome 5 svarbiausias:

  1. Ieškau bet kokio darbo. Dažniausiai pasitaikantis darbo paieškos modelis, kuris, iš esmės, niekur neveda, nes, teisybę pasakius, jei pradėsime vardinti bet kokius darbus, suprasite, kad ne visus juos galėsite ar norėsite dirbti. Kuo aiškiau kandidatas apsibrėžia, kokio darbo ieško, tuo lengiau jį gauna. Žinoma, tikslas turi būti adekvatus galimybėms.
  2. Ieškau darbo pagal specialybę. Nes taip reikia… Tikrai nėra privaloma dirbti pagal įgytą specialybę, jei jūsų specialybė jums visai ne prie širdies ir mokėtės vien tik dėl diplomo.
  3. Ieškau darbo arti namų. Realiai įvertinkite, kiek jums tinkamų darbo vietų yra arti jūsų namų? Gal vertėtų praplėsti darbo paieškos geografiją, atsivers daug daugiau galimybių. Ir ar geografinis įmonės taškas yra pagrindinis jūsų sėkmingos karjeros kriterijus? Tikrai ne. Sėkmingą karjerą nulems jūsų asmeninės savybės, įgūdžiai, kompetencijos, darbštumas, pastangos, vidinė motyvacija ir požiūris į darbą, bet ne „darbas arti namų“.
  4. Šis darbas man nepatinka, bet užtat stabilus. Dirbdami nemėgiamą darbą kenkiate įmonei, o labiausiai – sau. Nenoriai einate į darbą, nenoriai atliekate užduotis, trūksta motyvacijos ir iniciatyvos, grįžę namo keiksnojate darbą, kolektyvą, vadovą ir viską, kas susiję su šiuo darbu. Ir kas čia laimi? Niekas! Tai kodėl gi nesusiradus sau tinkamo darbo? Jei nuoširdžiai dirbsite, jūsų pastangos neliks nepastebėtos.
  5. Darbą galima gauti tik per pažintis. Jei esate savo srities profesionalas, jums neprireiks ir pažįstamų. Savo srities profesionalai yra išgraibstomi kaip karštos bandelės ir jie žino, kad stovintis vietoje, netobulėjantis profesionalas yra ne profesionalas. Mėgstantis savo darbą pats nuolat stengiasi tobulėti ir augti. Mėgstantis savo darbą suras 1000 ir 1 priežastį, kodėl jam šis darbas patinka, o nemėgstantis suras ką apkaltinti dėl savo nesėkmingos karjeros.

 

Reikšmingi aukščiausio lygio vadovų darbo užmokesčio skirtumai Vidurio ir Rytų Europos šalyse

 

             

 

Per pastaruosius porą dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinės tapo patrauklios užsienio investuotojams. Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“ (pastaba, Lietuvoje Paylab paslaugas teikia CV-Online valdomas www.manoalga.lt)  -atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.

 
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 %) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 % iki 18 % daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 % daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.

 

Darbo užmokesčio apžvalga Vidurio ir Rytų Europos regione


 

Bruto DARBO UŽMOKESTIS SOSTINĖJE (eurais)

 

Bratislava – 1 403

Praha – 1 345

Budapeštas – 1 231

Zagrebas – 1 226

Talinas – 1 156

Sarajevas – 1 051

Vilnius – 920

Ryga – 894

Belgradas – 736

AUKŠČIAUSIO LYGIO VADOVŲ bruto DARBO UŽMOKESTIS (eurais)                                     * sostinėje

 

Praha – 3 980

Bratislava – 3 702

Zagrebas – 3 131

Budapeštas – 3 036

Sarajevas – 2 525

Talinas – 2 011

Belgradas – 1 828

Ryga – 1 610

Vilnius – 1 567


Šaltinis: „Paylab“

 

Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai. Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje. Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu. Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR. Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje. Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis. Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.

 

Apie tyrimą

„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija). Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.

 


Apie „Paylab“

„Paylab“ – tai tarptautinė darbo užmokesčio tyrimų platforma, kurioje renkama informacija apie darbuotojų, užimančių įvairias pareigas, pajamas ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią duomenų rinkimo metodiką, kuriai būdinga trijų lygių kontrolė ir aštuonerių metų patirtis. „Paylab“ interneto svetainės arba partnerių interneto svetainių lankytojai savo šalyje gali lengvai ir anonimiškai užpildyti internetinę anketą apie gaunamą darbo užmokestį ir palyginti savo pajamas su tų pačių pareigų šalies vidurkiu. Sistema visada apdoroja aktualius pastarųjų 12 mėnesių duomenis. Įmonės naudoja nepriklausomą darbo užmokesčio analizę, siekdamos viduje nusistatyti darbo užmokesčio, mokėtino atitinkamas pareigas einančiam personalui, dydį.
„Paylab“ istorija

Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas pradėtas vykdyti 2007 m. Slovakijoje. „Profesia“ (didžiausias darbo skelbimų portalas Slovakijoje) sukūrė „Paylab“ duomenų rinkimo, apibendrinimo ir apdorojimo metodiką. Į Slovakijos darbo užmokesčio tyrimą vėliau buvo įtrauktos Balkanų šalys (Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Slovėnija), Centrinė Europa (Vengrija, Čekija) ir Baltijos šalys (Estija – www.palgad.ee, Latvija – www.algas.lv, Lietuva – www.manoalga.lt). Suomija ir Kenija visai neseniai prisijungė prie „Paylab“ darbo užmokesčio tyrimo.


„Profesia“, kuris pradėjo darbo užmokesčio tyrimus, Slovakijos rinkoje veikia nuo 1997 m. ir pamažu tampa didžiausiu ir populiariausiu darbo skelbimų portalu. Jis taip pat veikia Čekijoje (Profesia.cz) ir Vengrijoje (Workania.hu). Nuo 2012 m. lapkričio „Profesia“ priklauso Suomijos žiniasklaidos grupei „Alma Media“. „Alma Media“ leidžia keletą garsių Suomijos laikraščių ir teikia daugiausia skaitmenines paslaugas. Be žurnalistikos paslaugų įmonė taip pat siūlo naudingą informaciją apie gyvenimo stilių, karjerą ir verslą. „Alma Media“ valdo ne tik „Profesia“ portalą, bet ir Višegrado, Baltijos ir Balkanų šalyse veikiančių darbo skelbimų portalų akcijas.

 

Baltijos šalyse per 3 metus pasitenkinimas atlyginimu labiausiai išaugo Estijoje

 

Tarptautinė personalo paieškos kompanija CV-Online rugsėjo mėnesį vykdė Baltijos šalių darbuotojų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

 

Pagal pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis) pirmauja Estijos darbuotojai. Jie pasitenkinimą darbu dešimtbalėje sistemoje įvertino 6,4 balais, latviai – 6,18, o lietuviai – 5,73 balo.

 

Lietuvoje labiausiai darbu apskritai nepatenkinti (įvertinimas mažiau nei 5 balai) bankų, draudimo, inžinerijos ir transporto srities darbuotojai, Latvijoje (įvertinimas mažiau nei 6 balai)  –  valstybinio ir viešojo administravimo, statybų, švietimo, prekybos, kultūros, pardavimų, paslaugų, turizmo sričių drabuotojai, o Estijoje (įvertinimas 6 ir mažiau balų)  – prekybos, apsaugos, paslaugų ir pramonės darbuotojai.

Lietuvoje IT srities specialistai pasitenkinimą darbu įvertino 5 balais, tuo tarpu Latvijoje – 7,1, o Estijoje 7,5 balo.

 

 

2013 metais 79% apklausoje dalyvavusių Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jie gauna per mažą atlyginimą, 2016 metais nepatenkintų atlyginimu skaičius išaugo +1.45%, iki 80.45%.

 

Latvijoje darbuotojų manančių, kad atlygis už jų pastangas yra neteisingas, 2013 metais buvo 73%, o 2016 metais taip manančių -12,6% mažiau, t.y. 60,4%.

 

Tuo tarpu Estijoje per 3 metus patenkintų gaunamu atlyginimu skaičius išaugo net 14,1%, nuo 20.2% 2013 metais iki 34.3% 2016 metais. Nors patenkintų atlyginimu darbuotojų skaičius Estijoje ženkliai išaugo, tačiau galutiniame rezultate 65,4% mano, kad jų darbas nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlyginimą.

 

Trijose Baltijos šalyse daugiausiai manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp aukščiausio lygio vadovų: Lietuvoje – 44%, Latvijoje – 61%, Estijoje – 60%. Pagal pareigų sritis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didžiausias kiekis manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp IT, teisės, bankų, žmogiškųjų išteklių srities darbuotojų. Švietimo, apsaugos, prekybos ir sveikatos apsaugos darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti.

 

LT LV EE
Valstybinis ir viešasis administravimas 5,51 5,78 6,8
Statyba / Nekilnojamas turtas 5,5 5,83 6,3
Elektronika / Telekomunikacijos 5,48 6,69 6,5
Energetika 5,45 6,37 6,5
Mokslas / Švietimas 5,1 5,9 6,4
Informacijos technologijos 5 7,11 7,5
Teisė 5,1 6,75 6,9
Prekyba / Pirkimai / Tiekimas 5,5 5,7 5,9
Žemės ūkis / Aplinkos apsauga 5,52 6 6,7
Bankai / Draudimas 4,96 6,78 7,4
Apsauga / Gelbėjimo paslaugos 5,49 6,45 6
Kultūra / Menas / Pramogos 5,11 5,96 7,2
Žiniasklaida 5,52 7,22 6,9
Miškininkystė 5,51 6,25 6,4
Pardavimai 5,19 5,61 6,6
Žmogiškieji ištekliai 5,5 7,11 7,1
Apskaita / Auditas 5,53 6,61 7,1
Paslaugos 5,53 5,96 6
Inžinerija 4,92 6,42 6,2
Sveikatos apsauga / Socialinė rūpyba 5,39 6,01 6,4
Pramonė / Gamyba 5,53 6,03 6
Transportas / Logistika 4,96 6,03 6,4
Turizmas / Viešbučiai / Maitinimas 5,13 5,9 6,5
Rinkodara / Reklama 5,13 6,59 6,9

 

 

„CV-Online“ organizuotoje internetinėje Baltijos šalių gyventojų apklausoje dalyvavo 10 290 respondentų. Ji vykdyta šių metų rugsėjo 20 – spalio 2 dienomis.

Darbuotojai patenkinamai įvertino pasitenkinimą esamu darbu

 

 

 

 

Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

 

Labiausiai darbu patenkinti aukščiausio lygio vadovai – 6,66 balo, mažiausiai – nekvalifikuoti darbininkai – 4,61. Viduriniosios grandies vadovai ir specialistai pasitenkinimą darbu įvertino 6 balais. Mažiau nei 5 balais darbu patenkinti inžinerijos, transporto ir draudimo srities darbuotojai. Daugiau nei 5,5 balais pasitenkinimą darbu įvertino valstybinio ir viešojo administravimo, finansų ir apskaitos, žmogiškųjų išteklių, paslaugų ir prekybos sektoriaus darbuotojai. Tačiau,  5,51 balo pasitenkinimą darbu negalima vadinti itin geru. Net ir geidžiamiausi IT srities specialistai pasitenkinimą darbu įvertino tik 5 balais.

 

Vienas iš pagrindinių nepasitenkinimo darbu faktorių yra per mažas atlyginimas.

Net 80,45% apklaustųjų dirbančiųjų mano, kad jų darbas yra nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlyginimą. Apklausoje dalyvavusių respondentų nuomone, vidutiniškai 44% didesnis atlyginimas būtų teisingas jų darbo įvertinimas.

 

Atlyginimų vidurkiai pagal pareigų sritis.

 

20% apklausoje dalyvavusių moterų mano, kad jos gauna teisingą atlyginimą. Taip manančių vyrų yra 18,2%. Daugiausiai nepatenkintų gaunamu atlyginimu yra 18-25 amžiaus grupėje – 82%. 20% 36-47 amžiaus darbuotojų mano, kad gauna teisingą atlyginimą.

Labiausiai nuvertinamais, gaunančiais per mažą atlyginimą, jaučiasi valstybinio ir viešojo administravimo (88%), švietimo (89%), prekybos (91%), apsaugos (89%), medicinos ir socialinės rūpybos (94%) bei inžinerijos (91%) sričių darbuotojai.  Labiausiai patenkintais gaunamu atlygiu yra IT (31%), teisės (31,5%), bankų (31%), žmogiškųjų išteklių (34%) srityse dirbantys specialistai, vidutinio ir aukštesnio lygio vadovai.

 

„CV-Online“ organizuotoje internetinėje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 2115 respondentai. Ji vykdyta šių metų rugsėjo 20 – spalio 2 dienomis.

Lietuviams rūpi tik atlyginimas. Ar tikrai?

 

Po ilgų vasaros atostogų, rudens pradžioje vėl prasideda aktyvios naujų darbuotojų paieškos. Įmonės, norinčios pirmos prisivilioti geriausius specialistus, jau suka galvas, kaip sukurti patraukliausiais motyvacines sistemas, kad darbuotojai pasirinktų būtent jas. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 98 proc. mūsų tautiečių nebeužtenka vien tik gero atlyginimo, jie trokšta ir kitų skatinančių priemonių. Tarp jų – maloni darbo aplinka, draugiškas kolektyvas ir, žinoma, karjeros galimybės.

 

Darbuotojams reikia ne tik automobilio ar poilsio kambario  

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad nors beveik trečdaliui (29 proc.) respondentų renkantis darbovietę labai svarbiu veiksniu išlieka atlyginimas, jiems rūpi ir kitos motyvacinės priemonės. Penktadaliui apklaustųjų svarbi jo darbo aplinka, 17 proc. labai rūpi kolektyvas, 16 proc. respondentų vertina profesinio tobulėjimo galimybes, o 13 proc. – karjeros perspektyvas. Iš visų apklaustųjų tik 2 proc. teigė, kad jų nedomina jokios kitos motyvacinės priemonės, išskyrus atlyginimą.

Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, pastaruosius dvejus metus Lietuvoje pastebima vis labiau populiarėjanti tendencija darbuotojus motyvuoti ne tik piniginėmis priemonėmis. Dabar įmonės bando sukurti kuo veiksmingesnes, modernias motyvavimo sistemas, kartais jomis net konkuruodamos tarpusavyje.

„Daugeliui jau tapo įprastos tokios materialinės motyvacinės priemonės kaip automobiliai, geri telefonai ar kompiuteriai, poilsio kambariai, abonementai sporto klube, sveikatos arba gyvybės draudimas. Kiti savo darbovietės neįsivaizduoja be nematerialių vertybių, tokių kaip draugiškas kolektyvas, papildomi mokymai ar laisvas darbo grafikas. Tačiau be šių, jau kone tradicinių, motyvacinių priemonių, labai svarbia tampa ir psichologinė parama darbuotojams“, – sako R.Karavaitienė.

 

Nauja motyvacinė priemonė

Kitose šalyse jau taikomą, tačiau Lietuvoje dar visai naują motyvavimo priemonę – konsultacijas susidūrus su asmeninėmis arba darbo problemomis – darbuotojams jau pasiūlė viena finansines paslaugas teikianti bendrovė.

„Didžioji dalis mūsų personalo dirba ne stacionarioje darbo vietoje, tad jiems gražus ofisas ar poilsio kambariai nėra tokie svarbūs. Norėdami motyvuoti savo darbuotojus, pasekėme geru kolegų Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje bei Lenkijoje pavyzdžiu ir pradėjome teikti nemokamas konfidencialias teisines, finansines, psichologines konsultacijas dėl asmeninių ar su darbu susijusių problemų. Jas teikiantys specialistai nedirba mūsų įmonėje, tad darbuotojams atsiverti netrukdo tarpusavio santykiai“, – apie naują pagalbos personalui programą pasakoja kompanijos „Provident Finansai“ žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Sonata Laurinavičienė.

Anot jos, dabar įmonės darbuotojai gali pasikonsultuoti dėl asmeninio biudžeto valdymo, taupymo ar vartotojų apsaugos klausimų. Taip pat jie gali kreiptis dėl darbe ar šeimoje patiriamo streso, konfliktų bei kitų sunkumų.

Apklausos rezultatai rodo, kad nutikus nelaimei ar iškilus asmeninėms problemoms, įmonė darbuotojui dažniausiai padeda sudarydama jam sąlygas dirbti lankstensiu darbo grafiku – taip teigė 35 proc. respondentų. Pavyzdžiui, psichologinė pagalba yra skiriama tik kas dešimtam (11 proc.) apklausos dalyviui, teisines konsultacijas gauna vos 6 proc. respondentų, o su finansais susijusias konsultacijas – tik apie 4 proc.

 

Konsultacijos pagerina darbuotojų savijautą

Pasak S.Laurinavičienės, šalyse, kur jau vykdoma ši pagalbos darbuotojams programa, daugiausiai skambučių sulaukiama dėl balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, šeimyninių rūpesčių bei asmeninių problemų.

Be to, remiantis tarptautine šios programos įgyvendinimo patirtimi, pastebėta, kad per 3 programos įgyvendinimo mėnesius įmonėse vyksta teigiami pasikeitimai. „Neatvykimo į darbą atvejų sumažėjo 82 proc., beveik trečdaliui darbuotojų tapo lengviau susikoncentruoti į darbą. Be to, penktadaliu padidėjo darbuotojų, kurie vykdami į darbą nebejaučia streso, dalis. Taigi, tikimės, kad ši programa turės teigiamą poveikį ir mūsų darbuotojams“, – apie konsultacijų naudą kalba S.Laurinavičienė.

„Provident Finansai“ ir „CV-Online“ organizuotoje internetinėje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 2 593 respondentai. Ji vykdyta šių metų liepos 19-28 dienomis.