Mobili versija

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

„Top darbdaviu 2016“ išrinkta „Bitė Lietuva“

 

 

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

 

Renginio nuotraukos

 

Portalo „CV-Online“ vadovė Danguolė Augustinienė pasakojo, kad balsavimas šiemet buvo itin įtemptas ir nenuspėjamas – į „Top darbdavio 2016” vardą pretendavo 400 įmonių, o lyderiai paaiškėjo tik paskutinėmis balsavimo akimirkomis. „Šis laimėjimas mums buvo maloni staigmena. Turėjome nuojautą, kad galbūt šiemet nusišypsos sėkmė IT kategorijoje, bet pasirodo buvome įvertinti daug labiau nei tikėjomės“ – pasakojo „Bitė Lietuva“ personalo vadovė Indrė Saladžienė. Antroji „Top darbdavio“ vieta atiteko IT įmonei „Teltonika“, o trečiosios vietos laimėtojas – tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Top darbdaviai paskelbti dar penkiose nominacijose pagal įmonių veiklos sritis – Prekybos, Finansų, IT, Pramonės bei Transporto. D. Augustinienė pastebi, kad balsavę respondentai palankiai vertina rinkos naujokus bei startuolius – trečios vietos apdovanojimą prekybos srityje pelnė „Vinted“, o „Uber“ pateko į Top penketuką Transporto ir logistikos kategorijoje. Tad neatsitiktinai šiemet apdovanojimų ceremonija vyko „Vilnius Tech Parke“, kuris po vienu stogu subūrė nemažai startuolių ir inovatyvių įmonių, į Vilnių pritraukusių solidžių investicijų.

 

Prekybos nominacijoje nosis konkurentams nušluotė rinkos naujokė „Lidl Lietuva“. Iš pernai pirmos į šiemet antrą vietą nukrito „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“), o ant trečiosios vietos nugalėtojo laiptelio šiemet užkopė „Vinted“. Pasak Rescheneder, „Lidl Lietuva“ personalo vadovo, Top darbdavio apdovanojimas prekybos nominacijoje juos labai maloniai nustebino: „Lietuvoje dirbame dar tik pirmus metus ir tai buvo netikėta – aplenkėme dešimtmečius dirbančius rinkos lyderius. Tai mums didžiulis įvertinimas, taip pat mūsų esamiems ir būsimiems darbuotojams.“

 

Finansų nominacijoje rungėsi įmonės, veikiančios finansų, bankų, draudimo srityse. Šioje nominacijoje po įtemptos kovos triumfavo „Swedbank“, įveikęs „Western Union Processing Lietuva“, kuriai atiteko antra vieta bei „SEB banką“, užėmusį trečiąją vietą.

 

IT, telekomunikacijų ir informavimo nominacijoje laimėtoju paskelbtas „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“. Ši įmonė praėjusiais metais buvo išrinkta Top darbdaviu toje pačioje nominacijoje. Antrąją vietą šioje nominacijoje užėmė „Bitė Lietuva“, trečiąją – „Teltonika“. Pramonės nominacijos Top darbdavys – „Philip Morris Baltic“, po jo ant laimėtojų pakylos rikiuojasi atitinkamai antros ir trečios vietos laimėtojai – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Švyturys – Utenos alus“.

 

Transporto nominacijos nugalėtoja – „Small Planet Airlines“, nurungusi tokius rinkos senbūvius ir gigantus kaip „Girteka“ (jai atiteko 2-oji vieta), DHL Lietuva, DPD Lietuva ir rinkos naujokę „Uber“.

„CV-Online” 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2016 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. „CV-Online” apklausoje dalyvavo virš 5000 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

 

Renginio akimirkos

Kategorija Įmonė Balai vieta 2015 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 2209 N
2. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 2016 1
3. Vinted, UAB 1796 N
4. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1789 2
5. SILBERAUTO, UAB (Mercedes -Benz, Jeep ir t.t. atstovai) 1413 5
6. Neste Lietuva, UAB 1191 3
7. Apranga, APB 979 6
8. Mineraliniai vandenys, UAB 924 4
9. Maxima LT, UAB 916 7
10. Rimi Lietuva, UAB 848 8
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2308 3
2. Western Union Processing Lithuania, UAB 2275 1
3. SEB bankas, AB 2182 2
4. Nasdaq Vilnius, AB 1382 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1323 4
6. PricewaterhouseCoopers, UAB 1205 8
7. Ernst & Young baltic UAB 1149 5
8. DNB BANKAS, AB 1107 6
9. Lietuvos draudimas, AB 941 9
10. Nordea Finance Lithuania, UAB 763 10
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 2891 1
2. Bitė Lietuva, UAB 1942 8
3. Teltonika, UAB 1512 N
4. TEO LT, AB 1479 2
5. Tele2, UAB 1294 5
6. Omnitel, UAB 1141 4
7. Adform Lithuania, UAB 1058 3
8. TV3, UAB 1004 6
9. IBM Lietuva, UAB 751 7
10. Blue Bridge Baltic, UAB 580 10
Pramonės/Gamybos
1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 2070 2
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1789 N
3. Švyturys-Utenos alus, UAB 1520 3
4. Mars Lietuva, UAB 1289 N
5. Lietuvos energija, UAB 1277 5
6. Achema, AB 1040 4
7. Kauno grūdai, AB 915 6
8. Audimas, AB 883 8
9. Sicor Biotech, UAB (TEVA) 841 7
10. Vilkyškių pieninė, AB 774 9
Transportas/Logistika
1. Small Planet Airlines, UAB 1493 4
2. Girteka, UAB 1428 3
3. DHL Lietuva, UAB 1387 2
4. Uber 1272 N
5. DPD Lietuva, UAB 1010 6
6. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 853 N
7. DFDS Seaways, AB 772 7
8. Lietuvos paštas, AB 753 9
9. Baltic transline transport, UAB 697 N
10. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 682 5
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 1408 N
2. Teltonika, UAB 979 N
3. Lidl Lietuva, UAB 580 N
4. Western Union Processing Lithuania, UAB 508 1
5. PricewaterhouseCoopers, UAB 493 N
6. Girteka, UAB 474 6
7. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 424 5
8. Ernst & Young baltic UAB 360 N
9. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 354 N
10. Tele2, UAB 321 N

Ką apie Jus pasako Jūsų CV?

 

 

Tikiuosi, esate girdėję ir matę žodžių debesis (Word clouds). Tai tokie stilingi, spalvoti, o svarbiausia, tekstą paverčiantys esminių, dažniausiai pasikartojančių tame tekste žodžių „debesėliais“ arba, kitaip pasakius, raktinių žodžių rinkiniu.

 

O ar kada nors bandėte iš savo CV padaryti žodžių debesį? Pabandykite. Tai ne tik šiaip įdomu, bet ir naudinga.

 

Kaip tai padaryti ir kuo tai naudinga ieškant darbo?

 

Interneto platybėse rasite nemokamų programėlių (paieškoje įveskite „word cloud generator“), kurios iš jūsų įkelto CV teksto padarys žodžių debesį. Gautame debesyje didžiausiu šriftu pateikti žodžiai ir bus jūsų, kaip specialisto, darbuotojo, ieškančiojo darbo atspindys. Jei CV parašytas teisingai, žodžių debesyje turėtumėte matyti su jūsų darbine patirtimi, pareigomis, išsilavinimu ir įgūdžiais susijusius žodžius. Jei CV parašytas ne itin gerai, jūs pamatysite išryškintus su darbu nesusijusius žodžius.

 

O dabar tą patį padarykite su jus dominančiu darbo pasiūlymu. Nukopijuokite jo tekstą, įkelkite į žodžių debesų generatorių ir … ar gautame debesyje išryškinti žodžiai sutampa su jūsų CV žodžių debesiu? Taip, šaunu. Vadinasi, jūsų CV pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui.

 

Ne. O.K., pabandykite savo CV panaudoti daugiau darbo skelbime esančių „raktinių žodžių“. Juk darbdaviai kandidatų CV tikisi pamatyti savo reikalavimų atspindį ir bent jau 80% atitikimą.

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

Atmintinė: darbo paieška tebedirbant

 

Didžioji dauguma ieškančiųjų darbo yra dirbantys ir naujo / geresnio darbo paieškomis užsiima darbo metu, pirmoje dienos pusėje nuo 9 iki 10 val. ir pietų pertraukos metu apie 13 val.

 

Jei Jūs taip pat darbo metu dairotės naujų karjeros galimybių, nepamirškite, kad išsidavę galite būti atleisti iš darbo dar nespėjus susirasti naujo. Todėl atkreipkite dėmesį į šiuos svarbius dalykus:

 

  1. Niekam darbe neprasitarkite, kad ieškote naujo darbo. Net kolegai, su kuriuo geriausiai sutariate, nes gandai linkę plisti žaibišku greičiu, nepriklausomai nuo draugystės lygio. Nespėsite susivokti, o žinia jau bus nukeliavusi iki vadovo.
  2. Dirbkite ir elkitės kaip visada. Neleiskite niekam suabejoti jūsų profesionalumu. Išlikite ramūs ir atlikite jums patikėtas užduotis taip kaip priklauso. Visi jūsų elgesio ar rezultatų pokyčiai gali būti greitai pastebėti. Pokalbiams dėl darbo išnaudokite pietų pertraukas, tarkitės dėl susitikimų po arba prieš darbą.
  3. Stabilus darbo laikas. Padažnėję vėlavimai į darbą, laisvų dienų prašymai, „netikėti biuleteniai” ar 1 dienos trukmės atostogos taip pat gali sukelti abejonių, ar jus vis dar domina darbas šioje įmonėje.
  4. Neskubėkite. Išeiti iš darbo galima labai greitai, o, štai, naujo darbo paieška gali užtrukti daug ilgiau nei tikėjotės. Nuoširdžiai dirbkite dabartiniame darbe ir atidžiai rinkitės naująjį. Jums prireiks kantrybės ir laiko.

 

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai

 

Rugpjūčio mėnesį skelbėme atlyginimų vidurkius pagal pareigų sritis . Kiekvienoje pareigų srityje slepiasi daug įvairiausio lygio pareigų, todėl nurodyti pareigų sričių vidurkiai negali būti prilyginami konkrečių pareigų vidutiniam atlyginimui. Juk atlyginimą nulemia daug faktorių, pradedant įmonės dydžiu, veiklos sritimi, darbo vietove, kandidato patirtimi, išsilavinimu ir pan.

 

Todėl, iš smalsumo, patikrinome konkrečių pareigų atlyginimų vidurkius ir pateikiame jums

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai*:

  1. Orlaivio pilotas. Atlyginimo vidurkis- 4000 Eur
  2. Įmonių grupės vadovas. Atlyginimo vidurkis- 3500 Eur
  3. ABAP programuotojas – 2200 Eur
  4. IT architektas -2200 Eur
  5. Rizikos vertinimo vadovas – 2100 Eur
  6. Biržos brokeris – 2000 Eur
  7. Vykdomasis direktorius – 1900 Eur
  8. Statistikas – 1900 Eur
  9. Skambučių centro vadovas – 1870 Eur
  10. IT skyriaus vadovas – 1860 Eur

*Šaltinis – www.manoalga.lt

 

Savo atlyginimą galite palyginti čia www.manoalga.lt. Nemokamai. Užtruksite vos kelias minutes.

 

Ką reiškia “palyginti atlyginimą”? Kai www.manoalga.lt suvesite duomenis apie save (pareigas, amžių, lytį, išsilavinimą, darbinę patirtį ir t.t.) jums parodys, kiek uždirba kiti, tas pačias pareigas užimantys darbuotojai. Toks atlyginimo palyginimas praverčia ieškant/keičiant darbą, derantis dėl atlyginimo ar norint pasitikrinti situaciją darbo rinkoje.

 

Sėkmingo naudojimo,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

 

KAIP suprasti, atrasti, kuris darbas man labiausiai tinka

 

 

Ne kartą esame girdėję apie lietuviškus startuolius, dėl kurių pešasi užsienio rinkos, kiekvienas turime draugų ir pažįstamų, kurie padarė sėkmingą karjerą ar tokių, kurie išdrįso kardinaliai pakeisti savo veiklos kryptį ir dabar tuo džiaugiasi. Ir kai klausaisi visų šių istorijų, atrodo, kad jie tik „op“ ir pasiekė tai, ko norėjo, jiems tiesiog sekasi ir jie iš anksto žinojo, kaip tapti, tuo kuo yra dabar.

 

Tačiau teisybė yra tokia, kad po visomis šiomis istorijomis slepiasi gerokai ilgesnė ir sudėtingesnė istorija, susidedanti iš daug ir nuoširdaus darbo, paieškų, analizės ir bandymų. Bandymų atrasti save. Bandymų atrasti sau patinkančią sritį, darbą, pagaliau, gyvenimo būdą.

 

Nes tik bandant ir analizuojant, vėl bandant, keičiant, tobulėjant ir vėl analizuojant galima atrasti JUMS SKIRTĄ DARBĄ.

 

Ir tikrai nieko tokio, jei jūs vis dar nežinote, koks darbas jums tiktų geriausiai. Tai galite padaryti dabar.

 

Tinkamo darbo paieškos receptas:

 

1. Savianalizė. Norint atrasti sau tinkamą darbą, pagrindinis darbas bus rimtai pasikalbėti su savimi J Savianalizė būtina. Dar svarbiau, kad atlikdami savianalizę būtumėte nuoširdus ir sąžiningas, savikritiškas ir objektyvus. Sau. Galimi savianalizės būdai, pvz. pasidarykite savo (asmenybės-darbuotojo) SSGG (Stiprybės – silpnybės – galimybės- grėsmės) analizę. Kuo išsamiau užpildykite visas šias grafas. Analizei skirkite tiek laiko, kiek reikės. Kitas pavyzdys, surašykite, ko tikitės iš darbo, už ką norėtumėte būti atsakingas, kokias užduotis mielai atliktumėte, kas jums geriausiai sekasi, kokias ir kaip norėtumėte panaudoti savo sukauptas žinias ir asmeninę patirtį, kokio darbdavio-darbuotojo santykio tikitės, kokios įmonės vertybės jums svarbios, ko norėtumėte pasiekti būsimame darbe ir t.t.. Kuo ilgesnis sąrašas, tuo geriau. Tuomet visus savo surašytus punktus sureitinguokite, pradedant svarbiausiais ir mažiausiai svarbiais. Tinkamo darbo vaizdas palengva ims ryškėti. Galite pasiieškoti ir kitų savianalizės metodų. Atliekant savianalizę rekomenduojame ją užfiksuoti raštu, vien minčių srauto galvoje nepakaks.

 

2. Bandymai. Kai jau išsigryninsite, kas jums tinka ir patinka, ir jūs tikrai tai mokate ir galite, tuomet imkitės darbo rinkos analizės bei tinkamo darbo pasiūlymo arba tinkamos įmonės paieškos. Radę jums tinkamą darbo pasiūlymą (pagal savianalizės rezultatus) koreguokite CV, rašykite nuoširdų mortyvacinį laišką ir kandidatuokite. Nesulaukę atsakymo iš įmonės, išdrįskite jiems paskambinti ir priminti apie save. Bandykite vėl. Bandykite kitaip. Kitur. Pastangos duos vaisių. Gal ne taip greitai, kaip norisi, bet duos.

 

 

Tik nesumaišykite sekos. Iš pradžių turi būti SAVIANALIZĖ, o paskui BANDYMAI.

 

5 dažniausiai pasitaikančios darbo paieškai kenkiančios klišės

 

Gan dažnai susiduriame su „kenksmingomis“ darbo paieškos ir karjeros nuostatomis, klišėmis ir mitais, kurie trukdo susirasti ir dirbti mėgiamą darbą.

Pristatome 5 svarbiausias:

  1. Ieškau bet kokio darbo. Dažniausiai pasitaikantis darbo paieškos modelis, kuris, iš esmės, niekur neveda, nes, teisybę pasakius, jei pradėsime vardinti bet kokius darbus, suprasite, kad ne visus juos galėsite ar norėsite dirbti. Kuo aiškiau kandidatas apsibrėžia, kokio darbo ieško, tuo lengiau jį gauna. Žinoma, tikslas turi būti adekvatus galimybėms.
  2. Ieškau darbo pagal specialybę. Nes taip reikia… Tikrai nėra privaloma dirbti pagal įgytą specialybę, jei jūsų specialybė jums visai ne prie širdies ir mokėtės vien tik dėl diplomo.
  3. Ieškau darbo arti namų. Realiai įvertinkite, kiek jums tinkamų darbo vietų yra arti jūsų namų? Gal vertėtų praplėsti darbo paieškos geografiją, atsivers daug daugiau galimybių. Ir ar geografinis įmonės taškas yra pagrindinis jūsų sėkmingos karjeros kriterijus? Tikrai ne. Sėkmingą karjerą nulems jūsų asmeninės savybės, įgūdžiai, kompetencijos, darbštumas, pastangos, vidinė motyvacija ir požiūris į darbą, bet ne „darbas arti namų“.
  4. Šis darbas man nepatinka, bet užtat stabilus. Dirbdami nemėgiamą darbą kenkiate įmonei, o labiausiai – sau. Nenoriai einate į darbą, nenoriai atliekate užduotis, trūksta motyvacijos ir iniciatyvos, grįžę namo keiksnojate darbą, kolektyvą, vadovą ir viską, kas susiję su šiuo darbu. Ir kas čia laimi? Niekas! Tai kodėl gi nesusiradus sau tinkamo darbo? Jei nuoširdžiai dirbsite, jūsų pastangos neliks nepastebėtos.
  5. Darbą galima gauti tik per pažintis. Jei esate savo srities profesionalas, jums neprireiks ir pažįstamų. Savo srities profesionalai yra išgraibstomi kaip karštos bandelės ir jie žino, kad stovintis vietoje, netobulėjantis profesionalas yra ne profesionalas. Mėgstantis savo darbą pats nuolat stengiasi tobulėti ir augti. Mėgstantis savo darbą suras 1000 ir 1 priežastį, kodėl jam šis darbas patinka, o nemėgstantis suras ką apkaltinti dėl savo nesėkmingos karjeros.

 

Reikšmingi aukščiausio lygio vadovų darbo užmokesčio skirtumai Vidurio ir Rytų Europos šalyse

 

             

 

Per pastaruosius porą dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinės tapo patrauklios užsienio investuotojams. Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“ (pastaba, Lietuvoje Paylab paslaugas teikia CV-Online valdomas www.manoalga.lt)  -atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 %) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 % iki 18 % daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 % daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.

 

Darbo užmokesčio apžvalga Vidurio ir Rytų Europos regione


 

Bruto DARBO UŽMOKESTIS SOSTINĖJE (eurais) 

Bratislava – 1 403

Praha – 1 345

Budapeštas – 1 231

Zagrebas – 1 226

Talinas – 1 156

Sarajevas – 1 051

Vilnius – 920

Ryga – 894

Belgradas – 736

AUKŠČIAUSIO LYGIO VADOVŲ bruto DARBO UŽMOKESTIS (eurais)                                     * sostinėje 

Praha – 3 980

Bratislava – 3 702

Zagrebas – 3 131

Budapeštas – 3 036

Sarajevas – 2 525

Talinas – 2 011

Belgradas – 1 828

Ryga – 1 610

Vilnius – 1 567


Šaltinis: „Paylab“

 

Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai. Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje. Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu. Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR. Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje. Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis. Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.

 

Apie tyrimą

„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija). Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.

 


Apie „Paylab“

„Paylab“ – tai tarptautinė darbo užmokesčio tyrimų platforma, kurioje renkama informacija apie darbuotojų, užimančių įvairias pareigas, pajamas ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią duomenų rinkimo metodiką, kuriai būdinga trijų lygių kontrolė ir aštuonerių metų patirtis. „Paylab“ interneto svetainės arba partnerių interneto svetainių lankytojai savo šalyje gali lengvai ir anonimiškai užpildyti internetinę anketą apie gaunamą darbo užmokestį ir palyginti savo pajamas su tų pačių pareigų šalies vidurkiu. Sistema visada apdoroja aktualius pastarųjų 12 mėnesių duomenis. Įmonės naudoja nepriklausomą darbo užmokesčio analizę, siekdamos viduje nusistatyti darbo užmokesčio, mokėtino atitinkamas pareigas einančiam personalui, dydį.
„Paylab“ istorija

Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas pradėtas vykdyti 2007 m. Slovakijoje. „Profesia“ (didžiausias darbo skelbimų portalas Slovakijoje) sukūrė „Paylab“ duomenų rinkimo, apibendrinimo ir apdorojimo metodiką. Į Slovakijos darbo užmokesčio tyrimą vėliau buvo įtrauktos Balkanų šalys (Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Slovėnija), Centrinė Europa (Vengrija, Čekija) ir Baltijos šalys (Estija – www.palgad.ee, Latvija – www.algas.lv, Lietuva – www.manoalga.lt). Suomija ir Kenija visai neseniai prisijungė prie „Paylab“ darbo užmokesčio tyrimo.


„Profesia“, kuris pradėjo darbo užmokesčio tyrimus, Slovakijos rinkoje veikia nuo 1997 m. ir pamažu tampa didžiausiu ir populiariausiu darbo skelbimų portalu. Jis taip pat veikia Čekijoje (Profesia.cz) ir Vengrijoje (Workania.hu). Nuo 2012 m. lapkričio „Profesia“ priklauso Suomijos žiniasklaidos grupei „Alma Media“. „Alma Media“ leidžia keletą garsių Suomijos laikraščių ir teikia daugiausia skaitmenines paslaugas. Be žurnalistikos paslaugų įmonė taip pat siūlo naudingą informaciją apie gyvenimo stilių, karjerą ir verslą. „Alma Media“ valdo ne tik „Profesia“ portalą, bet ir Višegrado, Baltijos ir Balkanų šalyse veikiančių darbo skelbimų portalų akcijas.

 

Baltijos šalyse per 3 metus pasitenkinimas atlyginimu labiausiai išaugo Estijoje

 

Tarptautinė personalo paieškos kompanija CV-Online rugsėjo mėnesį vykdė Baltijos šalių darbuotojų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

 

Pagal pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis) pirmauja Estijos darbuotojai. Jie pasitenkinimą darbu dešimtbalėje sistemoje įvertino 6,4 balais, latviai – 6,18, o lietuviai – 5,73 balo.

 

Lietuvoje labiausiai darbu apskritai nepatenkinti (įvertinimas mažiau nei 5 balai) bankų, draudimo, inžinerijos ir transporto srities darbuotojai, Latvijoje (įvertinimas mažiau nei 6 balai)  –  valstybinio ir viešojo administravimo, statybų, švietimo, prekybos, kultūros, pardavimų, paslaugų, turizmo sričių drabuotojai, o Estijoje (įvertinimas 6 ir mažiau balų)  – prekybos, apsaugos, paslaugų ir pramonės darbuotojai.

Lietuvoje IT srities specialistai pasitenkinimą darbu įvertino 5 balais, tuo tarpu Latvijoje – 7,1, o Estijoje 7,5 balo.

 

 

2013 metais 79% apklausoje dalyvavusių Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jie gauna per mažą atlyginimą, 2016 metais nepatenkintų atlyginimu skaičius išaugo +1.45%, iki 80.45%.

 

Latvijoje darbuotojų manančių, kad atlygis už jų pastangas yra neteisingas, 2013 metais buvo 73%, o 2016 metais taip manančių -12,6% mažiau, t.y. 60,4%.

 

Tuo tarpu Estijoje per 3 metus patenkintų gaunamu atlyginimu skaičius išaugo net 14,1%, nuo 20.2% 2013 metais iki 34.3% 2016 metais. Nors patenkintų atlyginimu darbuotojų skaičius Estijoje ženkliai išaugo, tačiau galutiniame rezultate 65,4% mano, kad jų darbas nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlyginimą.

 

Trijose Baltijos šalyse daugiausiai manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp aukščiausio lygio vadovų: Lietuvoje – 44%, Latvijoje – 61%, Estijoje – 60%. Pagal pareigų sritis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didžiausias kiekis manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp IT, teisės, bankų, žmogiškųjų išteklių srities darbuotojų. Švietimo, apsaugos, prekybos ir sveikatos apsaugos darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti.

 

LT LV EE
Valstybinis ir viešasis administravimas 5,51 5,78 6,8
Statyba / Nekilnojamas turtas 5,5 5,83 6,3
Elektronika / Telekomunikacijos 5,48 6,69 6,5
Energetika 5,45 6,37 6,5
Mokslas / Švietimas 5,1 5,9 6,4
Informacijos technologijos 5 7,11 7,5
Teisė 5,1 6,75 6,9
Prekyba / Pirkimai / Tiekimas 5,5 5,7 5,9
Žemės ūkis / Aplinkos apsauga 5,52 6 6,7
Bankai / Draudimas 4,96 6,78 7,4
Apsauga / Gelbėjimo paslaugos 5,49 6,45 6
Kultūra / Menas / Pramogos 5,11 5,96 7,2
Žiniasklaida 5,52 7,22 6,9
Miškininkystė 5,51 6,25 6,4
Pardavimai 5,19 5,61 6,6
Žmogiškieji ištekliai 5,5 7,11 7,1
Apskaita / Auditas 5,53 6,61 7,1
Paslaugos 5,53 5,96 6
Inžinerija 4,92 6,42 6,2
Sveikatos apsauga / Socialinė rūpyba 5,39 6,01 6,4
Pramonė / Gamyba 5,53 6,03 6
Transportas / Logistika 4,96 6,03 6,4
Turizmas / Viešbučiai / Maitinimas 5,13 5,9 6,5
Rinkodara / Reklama 5,13 6,59 6,9

 

 

„CV-Online“ organizuotoje internetinėje Baltijos šalių gyventojų apklausoje dalyvavo 10 290 respondentų. Ji vykdyta šių metų rugsėjo 20 – spalio 2 dienomis.