Mobili versija

Darbo paieškos procese kandidatai labiausiai pasigenda informacijos apie įmonę ir darbo užmokesčio intervalo

 

Studentai darbo paieškos procese labiausiai pasigenda galimybės susipažinti su įmone, jos darbo kultūra, o bedarbiai – tiesioginio kontakto su darbdaviu.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online atliko apklausą, kurios metu respondentų teiravosi, kokius darbo paieškos būdus naudoja ir kas jiems svarbu darbo paieškos procese.

 

Studentai darbo dažniausiai ieško darbo skelbimų (95%) ir įvairių skelbimų (70%) svetainėse. Taip pat daugiau nei pusė (57%) studentų darbo ir karjeros galimybių ieško socialiniuose tinkluose, o 53% – įmonių svetainėse. Vos 9% studentų dalyvauja tradicinėse karjeros/kontaktų mugėse ir tik kas trečias darbo paieškai pasitelkia asmenines pažintis.

 

Studentams ieškant darbo labai svarbus įmonės įvaizdis, reputacija ir vertybės. Darbo paieškos proceso metu jie pasigenda informacijos apie įmonę, kaip apie darbdavį (53%), galimybės susipažinti su įmonės kultūra, laisvalaikiu (57%) ir pan. Studentai taip pat pageidautų daugiau galimybių prisistatyti darbdaviui.

 

80% šiuo metu darbą turinčių apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus jiems teko ieškoti darbo ir tam jie dažniausiai naudojo: karjeros portalus (91%), įvairių skelbimų tinklalapius (58%) bei asmenines pažintis (53%). Socialiniais tinklais darbo paieškai naudojosi 1/3 dirbančių respondentų.

Dirbantiesiems taip pat svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie potencialią darbovietę, bet jiems ne ką mažiau svarbu yra užmegzti tiesioginį kontaktą su darbdaviu (43%).

 

Tuo tarpu bedarbių pagrindinė darbo paieškos priemonė, be įprastinių karjeros ir skelbimų portalų, yra darbo birža – 76%. 53% bedarbių pasigenda tiesioginio kontakto su potencialiu darbdaviu.

Įdarbinimo agentūromis labiausiai pasitiki ir jų paslaugomis naudojasi bedarbiai (28%), mažiausiai – studentai (21%).

Visos apklaustųjų grupės vieningai sutaria, kad kandidatavimo į darbo pozicją procesas galėtų būti greitesnis ir lengvesnis, o darbo skelbimuose turėtų būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas.

 

Apklausoje dalyvavo 1022 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vykdyta internetu balandžio 19 – gegužės 7d.

_________________

 

NETRADICINĖ ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ – VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

 

Spalio 24-30 dienomis vyks CV-Online ir VDU organizuojama Virtuali Karjeros mugė, kurioje įmonės gali netradiciniu būdu, panaudodami tekstinę ir vaizdinę medžiagą, formuoti ir stiprinti įmonės, kaip darbdavio įvaizdį, išsamiai prisistatyti potencialiems kandidatams, užmegzti su jais kontaktą, pabendrauti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, suteikti informaciją apie siūlomą darbą ir pan..

 

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti antrojoje Baltijos šalių Virtualioje Karjeros mugėje, gali registruotis jau dabar ir gauti išsamią informaciją.

 

„Vasaros darbų bankas“ kvies jaunuolius ir darbdavius sutikti vieni kitus

 

Turi planų šiai vasarai? Mes siūlome dirbti, užsidirbti ir išbandyti save norimoje srityje!

„Vasaros darbų bankas 2017“ prasidėjo: rinkis iš daugybės darbo vietų, įgyk patirties, susirask naujų pažinčių ir galbūt šią vasarą surasi savo svajonių darbą bei tęsi karjerą?

 

Penktąjį kartą vykstančio projekto tikslas – padėti darbo ieškančiam jaunimui ir darbdaviams, kuriems vasaros metu trūksta darbuotojų, surasti vieniems kitus. Organizatoriai tikisi, kad šiemet Lietuvos įmonėse „Vasaros darbų banko“ dėka galės įsidarbinti ne mažiau kaip 2000 jaunuolių.

 

„Motyvuotiems ir užsidirbti siekiantiems 18-29 metų jaunuoliams padėsime surasti darbą, įgauti patirties, išbandyti save įvairiuose darbuose. Be to, vasarą išbandytas laikinas darbas gali tapti ir nuolatiniu, atėjus rudeniui jį galima derinti su prasidėjusiomis studijomis ar kitais planais. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – sako Valdas Strazdas, projektą organizuojančios bendrovės „BIURO“ vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad laikinas darbas ypatingai svarbu vėliau ieškant nuolatinio darbo, nes projekto dalyviai jau turės darbinės patirties, kas dažnai labai aktualu darbdaviams.

 

Šiemet projekto globėju tapęs LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks projektas yra puiki galimybė jauniems žmonėms iš visos Lietuvos įsilieti į darbo rinką ir įgyti naujų patirčių bei realizuoti save.

 

„Juk mūsų jaunimas kupinas idėjų, kurios kiekvienoje darbovietėje gali sukurti pridėtinę vertę. Esu tikras, kad įmonės įvertins jaunimo potencialą, o projekto dalyviai įgis neįkainojamos patirties žengiant karjeros keliu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų bankas“ šiemet veiks keturis mėnesius, iki rugsėjo 1 dienos. Projekto metu planuojama sulaukti daugiau nei 10000 paraiškų. Tikimasi, kad dalis jaunimo liks dirbti ir pasibaigus projektui.

 

Projekto partneriai yra Jaunimo darbo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija, CV-Online, Forum Cinemas, Maxima, Lietuvos mokymo įstaigos. Projektą globoja Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų banko“ skelbimus rasi čia: http://www.cvonline.lt/darbasvasarai

Dalyvauk projekte, sek naujienas „Facebook’e“ ir laimėk smagių prizų!

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso

 

Vidutiniškai trečdalį paros mes praleidžiame darbe ir dažnas iš mūsų jame patiriame stresą. Stresą dėl darbdavių lūkesčių, reikalaujamų rezultatų, mažo atlyginimo, viršvalandžių, per trumpų atostogų ir poilsio, blogų darbo sąlygų ir pan. CV-Online.lt ir NoriuNoriuNoriu.lt atliktos apklausos duomenimis, jei darbe yra laisvesnės darbo sąlygos ar pramogos, darbuotojai jaučia mažiau streso.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online kartu su viešbučių ir poilsio paslaugų elektronine parduotuve NoriuNoriuNoriu.lt klausė dirbančiųjų, kaip juos veikia pramogos biure, laisvesnės darbo sąlygos ar papildomos naudos, 47% respondentų nurodė, kad jie jaučiu mažiau streso, 46% – jaučiasi labiau patenkinti savo darbo vieta, o 38% nurodė, kad gerėja jų darbo kokybė.

 

Vos 3 procentai apklaustųjų mano, kad pramogos ir laisvesnės sąlygos juos blaško ir dėl to nukenčia darbo kokybė.

 

Net 43% dirbančiųjų skundėsi, kad darbe trūksta arba visai nėra pramogų ar laisvesnių darbo sąlygų. Jie pageidautų, kad darbe būtų poilsio kambarėlis, kuriame būtų galima papietauti ir pabendrauti su kolegomis. Kai kuriems svarbios aktyvios pramogos, kad galėtų bent trumpam atitrūkti nuo darbo. Respondentai minėjo tokius pageidaujamus sporto užsiėmimus: stalo futbolą, stalo tenisą, biliardą, smiginį, mankštas, masažus, ilgesnes ir dažnesnes pertraukėles, per kurias galėtų pajudėti arba atvirkščiai – ramiai pabūti ir atsipalaiduoti. Ramybei prioritetą teikiantys norėtų, kad darbe būtų akvariumas, patogi poilsio zona.

 

Trečdalis dirbančiųjų iš įmonių sulaukia bendrų išvykų ir renginių, tai buvo dažniausiai minima pramogų darbe forma. NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius pastebi, kad įmonės vis dažniau kreipiasi dėl poilsio kelialapių darbuotojams. Didžiausias įmonės užsakymas viršijo 10 000 € ir tai buvo motyvacinė priemonė darbuotojams už pasiektus rezultatus. Taip pat pastaruoju metu trumpalaikio poilsio Lietuvoje užsakymai auga, o klientai jaunėja.

– Su viešbučiais jau svarstome apie specialių į jauną dirbantį žmogų nutaikytų programų sudarymą. Ir tai nebus tik gulinėjimas sūkurinėj vonioj, o tikras savaitgalio galvos pravalymas fiziniais užsiėmimais. Ir pats būsiu vienas pirmųjų eilėje išbandyti, – teigia A. Zinevičius.

 

24% – pertraukėlėms darbe turi specialų poilsio kambarį, 22% pietauja kartu su kolektyvu. Vos 8% respondentų nurodė, kad darbe yra įvairių žaidimų (biliardas, stalo futbolas, stalo tenisas, stalo žaidimai ar pan.) O pavieniai dirbantieji įvardino įdomesnes pramogas ir laisves, kurias užtikrina įmonė: TV, bilietai į renginius, rytinė mankšta, šokiai per pietų pertraukas, galimybė į darbą atsivesti augintinį, lauko terasa, treniruoklių salė ir dušas.

 

Daugiausiai pramogų ir papildomų naudų darbe sulaukia administravimo, žmogiškųjų išteklių, finansų, draudimo srities darbuotojai, IT specialistai. Mažiausiai – sveikatos apsaugos, prekybos, gamybos, inžinerijos sričių ir valstyvbinių įstaigų darbuotojai.

 

Anot CV-Online marketingo vadovės R.Karavaitienės, šiomis dienomis įmonės susiduria su dviem pagrindinėmis personalo srities problemomis: kaip pritraukti reikalingus darbuotojus ir kaip išlaikyti esamus. Dažnu atveju yra daug svarbiau investuoti į esamų darbuotojų išlaikymą, nes jei darbuotojams sukursite geras darbo sąlygas, užtikrinsite gerą mikroklimatą, mokėsite teisingą atlygį už darbą, tuomet jūsų darbuotojai taps įmonės ambasadoriais ir padės pritraukti reikalingus darbuotojus.

 

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai >>

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai

 

Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt), parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo. Apklausa vykdyta 2017 metų pradžioje, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai iš 11 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą – www.manoalga.lt.

 

Tik 8% darbuotojų, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų sakė, kad darbe nejaučia streso. Miegantys ilgiau dažniau minėjo, kad darbe jie yra ramūs ir nepatiria streso. Situacija blogėja palyginus žemas ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų atsakymus. Tyrimas parodė, kad mažiau uždirbantys darbe patiria daugiau streso. Darbuotojai siekdami iš jų reikalaujamo našumo lygio ir rezultatų darbo vietoje patiria stresą. Žmonės, kurie miega trumpiau nei kiti, labiau pergyvena dėl savo darbo rezultatų. Žemesnės kvalifikacijos, mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai skundžiasi pajamomis, prastomis darbo sąlygomis ir aplinka, su darbu susijusiomis sveikatos problemomis ir prastais santykiais su kolegomis.

Tuo tarpu vadovai ar daugiau uždirbantys darbuotojai dažniausiai susiduria su per dideliu darbo krūviu, perdegimu darbe, stresu įmonėje vykstant pokyčiams ir sunkumais siekiant darbo-laisvalaikio balanso.

 

Kiek miega dirbantieji?

75 % apklaustųjų nurodė, kad jie miega 6-8 valandas per parą. Tai pakankama miego trukmė fiziniam ir psichiniam poilsiui ir regeneracijai.

Vos 5% laimingųjų miega daugiau nei 8 val. Nemažai dirbančiųjų (19%) lovoje praleidžia ne itin daug laiko, jie savaitės eigoje miegui skiria mažiau nei 6 valandas per parą. Iš jų didžioji dauguma yra vyresni nei 35 metų amžiaus aptarnavimo srities (27%), kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sferos (25%) darbuotojai. Tai gali būti susiję su tuo, kad šių sričių darbuotojai anksti pradeda darbą, dažnas iš jų dirba pamainomis ar slenkančiu grafiku. Tačiau ir kitų sričių ir lygio darbuotojai taip pat miega gan trumpai. Pavyzdžiui, apie 21% vadovų miega mažiau nei 6 valandas.

 

Darbuotojams daugiausiai streso kelia darbdavių reikalavimai ir spaudimas dėl darbo rezultatų. Beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad darbdavių lūkesčiai yra itin dideli, jie darbuotojams užkrauna per daug užduočių ir atsakomybės. Trečdalis vadovaujančias pareigas užimančių apklaustųjų taip pat įvardino būtent šią streso priežastį. Dar viena darbe patiriamo streso priežastis – viršvalandžiai arba sunkiai apibrėžiamas darbo laikas. Šią priežastį identifikavo 16 procentų apklaustųjų.

 

 

Kitos streso priežastys: nesugėbėjimas susidoroti su darbo krūviu (10%), aukšti vodovų reikalavimai ir lūkesčiai (9%) bei klientų reikalavimai ir lūkesčiai (9%).

Chronišką stresą darbe sukelia perdegimas ir emocinis/fizinis išsekimas. 15 procentų darbuotojų įvardino šią priežastį ir dažniausiai tai buvo 35-44 metų amžiaus respondentai. Perdegimas būdingas visų lygių darbuotojams. 17% aukščiausio lygio vadovų ir 16% žemesnio-vidutinio lygmens vadybos specialistų perdegimą minėjo kaip vieną iš pagrindinių streso veiksnių. Perdegimas ypač pastebimas tarp programuotojų, medicinos specialistų, mokytojų, psichologų, policijos pareigūnų ir pan.

 

Darbo/laisvalaikio balanso trūkumo sukeliamas stresas

Kitas svarbus veiksnys, kuris sukelia darbuotojams stresą yra darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas.  Tačiau, labiausiai darbuotojams stresą kelia finansinės problemos dėl per žemų pajamų, kurios sunkiai patenkina pagrindinius pragyvenimo poreikius. Šį faktorių, kaip pagrindinį streso faktorių nurodė ¼ respondentų ir jis buvo dažniau minimas tarp žemesnio lygio išsilavinimą turinčių ar žemesnes darbo pozicijas užimančių bei viešojo / valstybinio sektoriaus darbuotojų.

Kiti jaučia stresą ir dėl darbo pamainomis, kintančio grafiko (10%) arba per trumpo atostogų laikotarpio (10%). 9% respondentų skundėsi darbo sukeltomis sveikatos problemomis.

Šeimos turinčios vaikų, žinoma, supranta kaip sunku suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. 5% apklaustųjų šį veiksnį įvardino kaip vieną pagrindinių streso šaltinių, o skaičiai pagal respondentų lytį ir amžių rodo, kad tai aktualiausia 35 -44 amžiaus moterims. Sergančių vaikų priežiūra turėjo įtakos lankymuisi darbe, o vaikų nuvežimas/pasiėmimas į/iš darželių, mokyklos ar būrelių nuolat kelia darbuotojams stresą.

 

Darbo sąlygos ir santykiai

Darbo sąlygos ir aplinka taip pat gali būti streso priežastimi. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į blogas darbo sąlygas ir aplinką. 13% dirbančiųjų mano, kad tai svarbus streso veiksnys. Pokyčiai įmonėje darbuotojams kelisa ne ką mažesnį stresą, 9% darbuotojų ir 16% vadovų pasirinko šią opciją. 9% respondentų blogi santykiai su kolegomis yra dar vienas streso veiksnys.

 

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso >>

 

Apie apklausą

Tarptautinė darbe patiriamo streso apklausa vykdyta internetu. Ją atliko tarptautinis Paylab.com atlyginimų portalas 11 Centrinės ir Rytų šalių (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2017 metų sausio vasario mėnesiais, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai.

Patarimai moterims (ir ne tik) deryboms dėl atlyginimo

 

  1. Tyrimas – žinok savo rinkos vertę

Kiekvienas darbas turi savo vertę rinkoje ir tą vertę galima pasitikrinti atlyginimo palyginimo tinklalapiuose, pvz. www.manoalga.lt. Personalo atrankų įmonės ir tiesioginės personalo paieškos specialistai taip pat yra geras informacijos šaltinis.

 

  1. Žinokite savo ROI (investicijų grąža)

Kiekvienas naujas darbuotojas stiprina įmonę ir kuria jai papildomą vertę. Pamąstykite apie tai ir pabandykite suskaičiuoti, ką jūs duodate įmonei ir kaip panaudojant savo žinias ir įgūdžius prisidedate prie įmonės tikslų siekimo. Atlyginimas yra abipusis susitarimas ir iš esmės jūs esate įmonės investicija. Jei įmonė pasiūlė jums darbą, tai reiškia, kad jūs esate geriausias šiam darbui kandidatas. Žinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

 

  1. Atidžiai rinkitės darbo pasiūlymus

Skirtingų darbų atlyginimai svyruoja priklausomai nuo veiklos sektoriaus, vietovės ar įmonės dydžio. Už tokius standartinius darbus kaip apskaitininkės, biuro administratorės ar rinkodaros specialistės didesni atlyginimai bus mokami stipriuose verslo sektoriuose: Informacinių Technologijų, farmacijos, energetikos, telekomunikacijų ar elektronikos. Tarptautinėse, didelėse įmonėse ir didmiesčiuose taip pat galima tikėtis didesnių atlyginimų.

 

  1. Neatskleiskite savo atlyginimo būsimam darbdaviui

Pokalbio dėl darbo metu neatskleiskite savo buvusio/esamo atlyginimo. Pagrįskite tuo, kad tai neturėtų būti labai svarbu, nes tai buvo kitokios pareigos (atsakomybė)/vietovė/situacija ir pan. Atskleidę atlyginimą galite atsidurti nepalankioje pozicijoje, nes įmonė gali panaudoti šią informaciją derybose, o įvardintas atlygis gali neatspindėti dabartinės jūsų vertės rinkoje.

 

 

  1. Kalbėkite apie atlyginimus

Dauguma moterų nedrįsta kalbėti apie atlyginimus dėl galimos neigiamos reakcijos. Svarbu neužmiršti, kad jūs jau nebe paauglys, kuris bijo tėvų reakcijos, o kelios ne itin komfortiškos deryboms skirtos minutės gali jums laimėti papildomų pinigų, kad ir jūsų būsimoms atostogoms. Atminkite, kad vyrai dažniau ir geriau derasi.

 

  1. Pasiruoškite skaičių žaidimui

Turėkite aiškią viziją, koks galėtų būti mažiausias jus tenkinantis atlyginimo dydis ir jūsų siekiamas atlygis, kurį gaudami būtumėte patenkinti ir nebijotumėte išreikšti save. Jūsų potencialus darbdavys konkrečioms pareigoms taip pat turi numatytą atlyginimo intervalą (biudžetą), todėl tikslas turėtų būti surasti abi puses tenkinantį kompromisą. Jūsų tikslas yra išsiderėti didžiausią įmanomą stabilų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kokie bus papildomi finansiniai ir nefinansiniai priedai. Privalomosios sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bus išskaičuojamos iš šio atlyginimo ir turės tiesioginę įtaką jūsų būsimoms socialinėms ir pensijos išmokoms.

 

  1. Sutarkite dėl atitinkamų pareigų pavadinimo

Atidžiai perskaitykite darbo pobūdžio aprašymą ir, jei reikia, sutarkite dėl pareigų pavadinimo pakeitimo, kad jos labiau atspindėtų pareigas.  Jei turite kelerių metų patirtį, tarkitės, kad prie jūsų pareigų pridėtų žodį “vyresnysis”. Pasirūpinkite ateitimi, geriau skambančios darbo pareigos gali pasitarnauti ieškant darbo ateityje. Jei darbdavys prideda jums daugiau užduočių ir atsakomybių, derėkitės dėl atitinkamo pareigų pakėlimo. Niekas nenori dirbti atsakingą darbą be adekvataus atlygio.

 

  1. Pasistenkite riboti ar nukreipti kitiems neapmokamą darbą

Daug dirbančių moterų turi ir antra darbą: rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruošos darbais. Palyginus su vyrais, moterys atlieka daug daugiau neapmokamo darbo. Nusistatykite namų ruošos taisykles, paskirstykite savo išteklius. Sumažinkite neatlygintinos veiklos kiekį panaudodami esamus resursus, o laisvą laiką panaudokite asmeniniam tobulėjimui.

 

Moterys uždirba vidutiniškai 7% mažiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai

 

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) palygino to paties lygio pareigų darbo užmokesčius ir gavo vertingų įžvalgų apie atlygio teisingumą. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11% mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų.

 

 

Pastebėjome, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse moterų ir vyrų mėnesinių pajamų vidurkiai skiriasi dar labiau, nei palyginus atlyginimus pagal pareigas. Moterys apskritai uždirba 9 – 24% mažiau nei vyrai, žr. lentelę žemiau. Viena iš pagrindinių tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas.

 

Kiek procentų mažiau uždirba moterys palyginus su vyrais?

 

 

Šalis Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas tose pačiose pareigose 2017 metais Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas apskritai 2017 metais
Estija -11% -24%
Lietuva -10% -16%
Slovakija -9% -23%
Čekijos Respublika -8% -23%
Latvija -8% -20%
Vengrija -8% -22%
Suomija -6% -18%
Kroatija -5% -9%
Slovėnija -4% -7%
Bosnija ir Hercegovina -4% -9%
Lenkija -2% -23%

Šaltinis – paylab.com

 

Didžiausias atlyginimų skirtumas Centrinės ir Rytų Europos šalyse užfiksuotas Estijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Slovakijoje. Balkanų šalyse yra mažiausi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Šie atlyginimų skirtumai yra stabilūs ir daugelyje šalių nerodo jokių mažėjimo ženklų.Tai daugiausiai susiję su ekonomine padėtimi, labiausiai pageidaujamais darbais rinkoje, kuriuose yra nevienodas lyčių pasiskirstymas. Galima sakyti, kad Balkanų šalyse labiausiai galima tikėtis teisingo atlygio, nepriklausomai nuo dirbančiojo lyties.

Daug svarbesnis yra tų pačių pareigų vyrų ir moterų darbo užmokesčio palyginimas, nes jis geriausiai atspindi, kiek sąžiningai įvertinamas tas pats darbas pagal darbuotojo lytį.  Paylab atlikto tyrimo duomenimis, moterys gauna vidutiniškai 2-11% mažesnį atlygį. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra administracinės srities darbo pozicijose.

 

Atlyginimų skirtumai yra mažesni karjeros pradžioje

Pabaigus mokyklą vyrai ir moterys turi iš esmės tokias pačias galimybes. Tačiau vyrai yra gerokai aktyvesni, labiau pasitikintys savimi derantis dėl atlyginimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškant darbo vyrų atlyginimo lūkesčiai yra vidutiniškai 14% aukštesni nei moterų. Pavyzdžiui, kai moteris tikisi  900 Eur atlyginimo, vyrai derasi dėl 10% aukštesnio atlygio ir to pasekoje, metų bėgyje vyras gauna 1080 Eur didesnes pajamas, o tai yra papildomas vieno mėnesio atlygis.

 

Atlyginimų skirtumas didėja su metais

Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas išryškėja 35- 44 metų amžiaus tarpsnyje. Tai siejama su motinystės atostogomis ir moterų grįžimu į darbo rinką po ilgos pertraukos. Jų bendraamžiai vyrai įgauna pranašumo, o moterims sunku juos pasivyti.

Taip pat moterys palyginus su vyrais atlieka daug neatlygintino – nemokamo darbo, pvz. rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruoša. Moterys dažniau renkasi darbus puse etato. Moterys rečiau užima aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas. Administravimas, apskaita, sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, farmacija, švietimas, žmogiškieji ištekliai ir klientų aptarnavimas (prekyboje, bankuose) bei prekyba yra tos darbo sritys, kurios tipiškai asocijuojasis su moterimis ir kuriose proporcingai jų yra daugiau nei vyrų.  Gaunant mažesnes pajamas, moterims iškyla finansinė rizika ir jos atsiduria nepalankioje padėtyje išėjus į pensiją.

 

 

 

PATARIMAI MOTERIMS (IR NE TIK) DERYBOMS DĖL ATLYGINIMO »

 

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

„Top darbdaviu 2016“ išrinkta „Bitė Lietuva“

 

 

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

 

Renginio nuotraukos

 

Portalo „CV-Online“ vadovė Danguolė Augustinienė pasakojo, kad balsavimas šiemet buvo itin įtemptas ir nenuspėjamas – į „Top darbdavio 2016” vardą pretendavo 400 įmonių, o lyderiai paaiškėjo tik paskutinėmis balsavimo akimirkomis. „Šis laimėjimas mums buvo maloni staigmena. Turėjome nuojautą, kad galbūt šiemet nusišypsos sėkmė IT kategorijoje, bet pasirodo buvome įvertinti daug labiau nei tikėjomės“ – pasakojo „Bitė Lietuva“ personalo vadovė Indrė Saladžienė. Antroji „Top darbdavio“ vieta atiteko IT įmonei „Teltonika“, o trečiosios vietos laimėtojas – tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Top darbdaviai paskelbti dar penkiose nominacijose pagal įmonių veiklos sritis – Prekybos, Finansų, IT, Pramonės bei Transporto. D. Augustinienė pastebi, kad balsavę respondentai palankiai vertina rinkos naujokus bei startuolius – trečios vietos apdovanojimą prekybos srityje pelnė „Vinted“, o „Uber“ pateko į Top penketuką Transporto ir logistikos kategorijoje. Tad neatsitiktinai šiemet apdovanojimų ceremonija vyko „Vilnius Tech Parke“, kuris po vienu stogu subūrė nemažai startuolių ir inovatyvių įmonių, į Vilnių pritraukusių solidžių investicijų.

 

Prekybos nominacijoje nosis konkurentams nušluotė rinkos naujokė „Lidl Lietuva“. Iš pernai pirmos į šiemet antrą vietą nukrito „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“), o ant trečiosios vietos nugalėtojo laiptelio šiemet užkopė „Vinted“. Pasak Rescheneder, „Lidl Lietuva“ personalo vadovo, Top darbdavio apdovanojimas prekybos nominacijoje juos labai maloniai nustebino: „Lietuvoje dirbame dar tik pirmus metus ir tai buvo netikėta – aplenkėme dešimtmečius dirbančius rinkos lyderius. Tai mums didžiulis įvertinimas, taip pat mūsų esamiems ir būsimiems darbuotojams.“

 

Finansų nominacijoje rungėsi įmonės, veikiančios finansų, bankų, draudimo srityse. Šioje nominacijoje po įtemptos kovos triumfavo „Swedbank“, įveikęs „Western Union Processing Lietuva“, kuriai atiteko antra vieta bei „SEB banką“, užėmusį trečiąją vietą.

 

IT, telekomunikacijų ir informavimo nominacijoje laimėtoju paskelbtas „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“. Ši įmonė praėjusiais metais buvo išrinkta Top darbdaviu toje pačioje nominacijoje. Antrąją vietą šioje nominacijoje užėmė „Bitė Lietuva“, trečiąją – „Teltonika“. Pramonės nominacijos Top darbdavys – „Philip Morris Baltic“, po jo ant laimėtojų pakylos rikiuojasi atitinkamai antros ir trečios vietos laimėtojai – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Švyturys – Utenos alus“.

 

Transporto nominacijos nugalėtoja – „Small Planet Airlines“, nurungusi tokius rinkos senbūvius ir gigantus kaip „Girteka“ (jai atiteko 2-oji vieta), DHL Lietuva, DPD Lietuva ir rinkos naujokę „Uber“.

„CV-Online” 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2016 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. „CV-Online” apklausoje dalyvavo virš 5000 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

 

Renginio akimirkos

Kategorija Įmonė Balai vieta 2015 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 2209 N
2. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 2016 1
3. Vinted, UAB 1796 N
4. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1789 2
5. SILBERAUTO, UAB (Mercedes -Benz, Jeep ir t.t. atstovai) 1413 5
6. Neste Lietuva, UAB 1191 3
7. Apranga, APB 979 6
8. Mineraliniai vandenys, UAB 924 4
9. Maxima LT, UAB 916 7
10. Rimi Lietuva, UAB 848 8
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2308 3
2. Western Union Processing Lithuania, UAB 2275 1
3. SEB bankas, AB 2182 2
4. Nasdaq Vilnius, AB 1382 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1323 4
6. PricewaterhouseCoopers, UAB 1205 8
7. Ernst & Young baltic UAB 1149 5
8. DNB BANKAS, AB 1107 6
9. Lietuvos draudimas, AB 941 9
10. Nordea Finance Lithuania, UAB 763 10
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 2891 1
2. Bitė Lietuva, UAB 1942 8
3. Teltonika, UAB 1512 N
4. TEO LT, AB 1479 2
5. Tele2, UAB 1294 5
6. Omnitel, UAB 1141 4
7. Adform Lithuania, UAB 1058 3
8. TV3, UAB 1004 6
9. IBM Lietuva, UAB 751 7
10. Blue Bridge Baltic, UAB 580 10
Pramonės/Gamybos
1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 2070 2
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1789 N
3. Švyturys-Utenos alus, UAB 1520 3
4. Mars Lietuva, UAB 1289 N
5. Lietuvos energija, UAB 1277 5
6. Achema, AB 1040 4
7. Kauno grūdai, AB 915 6
8. Audimas, AB 883 8
9. Sicor Biotech, UAB (TEVA) 841 7
10. Vilkyškių pieninė, AB 774 9
Transportas/Logistika
1. Small Planet Airlines, UAB 1493 4
2. Girteka, UAB 1428 3
3. DHL Lietuva, UAB 1387 2
4. Uber 1272 N
5. DPD Lietuva, UAB 1010 6
6. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 853 N
7. DFDS Seaways, AB 772 7
8. Lietuvos paštas, AB 753 9
9. Baltic transline transport, UAB 697 N
10. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 682 5
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 1408 N
2. Teltonika, UAB 979 N
3. Lidl Lietuva, UAB 580 N
4. Western Union Processing Lithuania, UAB 508 1
5. PricewaterhouseCoopers, UAB 493 N
6. Girteka, UAB 474 6
7. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 424 5
8. Ernst & Young baltic UAB 360 N
9. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 354 N
10. Tele2, UAB 321 N

Ką apie Jus pasako Jūsų CV?

 

 

Tikiuosi, esate girdėję ir matę žodžių debesis (Word clouds). Tai tokie stilingi, spalvoti, o svarbiausia, tekstą paverčiantys esminių, dažniausiai pasikartojančių tame tekste žodžių „debesėliais“ arba, kitaip pasakius, raktinių žodžių rinkiniu.

 

O ar kada nors bandėte iš savo CV padaryti žodžių debesį? Pabandykite. Tai ne tik šiaip įdomu, bet ir naudinga.

 

Kaip tai padaryti ir kuo tai naudinga ieškant darbo?

 

Interneto platybėse rasite nemokamų programėlių (paieškoje įveskite „word cloud generator“), kurios iš jūsų įkelto CV teksto padarys žodžių debesį. Gautame debesyje didžiausiu šriftu pateikti žodžiai ir bus jūsų, kaip specialisto, darbuotojo, ieškančiojo darbo atspindys. Jei CV parašytas teisingai, žodžių debesyje turėtumėte matyti su jūsų darbine patirtimi, pareigomis, išsilavinimu ir įgūdžiais susijusius žodžius. Jei CV parašytas ne itin gerai, jūs pamatysite išryškintus su darbu nesusijusius žodžius.

 

O dabar tą patį padarykite su jus dominančiu darbo pasiūlymu. Nukopijuokite jo tekstą, įkelkite į žodžių debesų generatorių ir … ar gautame debesyje išryškinti žodžiai sutampa su jūsų CV žodžių debesiu? Taip, šaunu. Vadinasi, jūsų CV pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui.

 

Ne. O.K., pabandykite savo CV panaudoti daugiau darbo skelbime esančių „raktinių žodžių“. Juk darbdaviai kandidatų CV tikisi pamatyti savo reikalavimų atspindį ir bent jau 80% atitikimą.

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė