www.cvonline.lt tinklapio atnaujinimai 2017 metais

titulinis

Ieškantiems darbo:

  • Supaprastintas titulinis puslapis, pašalinta nereikalinga/nepasiteisinus informacija, „sutrumpintas“ puslapis;
  • Titulinio puslapio centre išskirti 3 blokai: Top darbdaviai, savaitės pasiūlymai, skelbimai su nurodytu atlyginimu;
  • Puslapis pritaikytas mobiliems telefonams/planšetėms – tinklalapis turi adaptyvią mobilią versiją;
  • Supaprastintas ir atnaujintas darbo skelbimų atvaizdavimas;
  • Naujos kandidatavimo funkcijos: galima kandidatuoti su savo CV-Online sistemoje esančiu CV arba prisegti savo turimus dokumentus (CV, motyvacinį laišką, rekomendacijas), galima kandidatuoti prisijungus prie cvonline.lt arba neprisijungus, galima paprasčiau prisijungti ar sukurti naują vartotoją. Dabar kandidatuoti galima per 30 sekundžių;
  • Internetinio interviu rezultatai bus matomi kandidatui;
  • Supaprastinta darbo skelbimų paieška, galimos įvairios paieškos kombinacijos;
  • Išsaugomi paskutinių darbo skelbimų paieškų rezultatai;
  • Supaprastintas darbo skelbimų sąrašo atvaizdavimas (palikta tik esminė ir svarbiausia informacija);
  • Skelbimus galima greitai išsaugoti, vėliau peržiūrėti išsaugotų skelbimų sąrašą;
  • Tinklapis pakoreguotas pagal UX (user experience) ir UI (user interface).

 

Darbdaviams:

  • Paslaugų užsakymas internetu išrašant sąskaitą. Jei užsisakysite darbo skelbimo paslaugą (apmokėjimas su sąskaita) – paslauga pajungiama iš karto, perkant duomenų bazę paslauga pajungiama tik po sąskaitos apmokėjimo.
  • Įmonės/personalo specialistai gali pridėti ne per cvonline.lt sistemą gautų kandidatų CV prie darbo skelbimo. Visus kandidatus galima administruoti vienoje paskyroje.
  • Įrašomas darbo skelbimas sistemoje išsaugomas automatiškai;
  • Atnaujinta/supaprastinta darbo skelbimų įrašymo/administravimo sistema;
  • Atlikus paiešką CV duomenų bazėje iš karto rodomi paieškos rezultatai;
  • Darbo vietovę darbo skelbime galima nustatyti interaktyviame google maps žemėlapyje;
  • Top darbdavių sektorius atnaujintas, daugiau dėmesio skiriant įmonės prisistatymui įvairiomis formomis: tekstu, paveiksliuku ir pan.;
  • Atnaujintas įmonės paskyros atvaizdavimas, daugiau galimybių įmonės reprezentacijai;
  • Yra automatinio skelbimų atnaujinimo funkcija.

Naujasis dinamiškas CV-Online LT prekės ženklas atspindi žmogiškąjį pasirinkimą ir lūkesčių pateisinimo svarbą darbo rinkoje.

 

FB-cover

 

Tradiciškai darbo rinkoje dešimtmečiais buvo koncentruotasi į darbuotojų pasirinkimą “iš popieriaus” – daugiau nei 15 metų tai ir buvo simbolizuojama CV-Online logotipe – “plaukiančio” popieriaus lapo motyvas. Šiomis dienomis darbo rinkoje asmeninės savybės tampa itin reikšmingos, išsiskiria tie, kurie darbui pasitelkia širdį ir aistrą, nori ir siekia užsitarnauti vertę visuomenėje ir ekonominėje erdvėje bei įveikti naujus iššūkius. Šis pokytis ir atsispindi atnaujintame CV-Online grupės prekiniame ženkle.

 

CV-Online internetinė personalo atrankų kompanija visose trijose Baltijos šalyse 2017 rugsėjo 15 d. pristato atnaujintą vizualiąją simboliką. Naujasis Baltijos šalių darbo rinkos lyderio CV-Online logotipas susideda iš dviejų prožektorių šviesos spindulių nukreiptų į sceną, suformuojančių širdies siluetą. Kiekvienoje darbinėje situacijoje visuomet yra dvi pusės – darbdavys (šviesiai mėlynas spindulys) ir darbo ieškantysis (tamsiai mėlynas spindulys). Kiekvienas susitikimas, tame tarpe, ir darbo pokalbiai yra sulyginami su žengimu ant scenos, kur itin ryškios prožektorių šviesos. Kaip išsiskirti? Ką padaryti, kad atkreiptum į save dėmesį? Kaip įvardinti savo stipriąsias savybes? Kaip pasirodyti geriausiu ir pasiruošti svarbiausiam savo gyvenimo pasirodymui?

 

CV-Online siūlo platų inovatyvių darbuotojų atrankos/įdarbinimo paslaugų spektrą bei bendradarbiavimo sprendimus darbdaviams ir darbuotojams. CV-Online darbuotojai atvirauja: -Mes mylime savo darbą ir padedame kandidatams bei įmonių vadovams rasti vieni kitus ir palaikyti reikšmingus ir ilgalaikius ryšius. CV-Online tai vieta, kur mūsų patyrę specialistai yra pasiruošę Jums padėti. Esame išdirbę darbuotojų atrankos modelius, pagrįstus įmonių bei kandidatų poreikiais. Darbo rinka nuolat kinta, tad ir darbuotojų atrankos/įdarbinimo procesai kas kartą yra unikalūs, nėra bendrinių taisyklių tinkančių visiems. Darbas tėra viena gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau būtent darbo rezultatas praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimą naujomis patirtimis, iššūkiais ir asmeniniais malonumais, tokiais kaip, galimybė pasirinkti geriausią laiko praleidimo su šeima ar draugais būdą.

 

Dar viena naujojo CV-Online prekinio ženklo simbolika skirta meilei – kūrybingiausiam ir ilgaamžiškiausiam jausmui gyvenime. Dviejų šviesos spindulių kuriamas širdies siluetas atspindi gerovės sau ir savo artimiesiems troškimą. Pasak CV-Online personalo atrankų specialistų -Kiekvienas iš mūsų turi teisę ir laisvę pasirinkti darbą, kuris ugdo ir praturtiną asmenybę bei individualumą. Kiekvienas turime teisę ir galimybes karjeros pokyčiams, įskaitant ir atokvėpio nuo darbo pertraukas. Teigiama personalo atrankos/įdarbinimo proceso tendencija yra ta, kad stipriai fokusuojamasi į kandidato asmenines savybes, bendravimo įgūdžius. Ir tai matyti iš vis dažniau naudojamų kandidato atrankos būdų: video skambučių, susitikimų ir pokalbių simuliacijų.

 

Pozicijos ir struktūros jau nebėra darbo rinkos esmė – vietoj to, svarbesni darosi žmonės su savo svajonėmis, troškimais, įsitikinimais bei tikslais. “Tai gali būti puiki gyvenimo patirtis”, sako Rain Resmeldt Uusen, CV-Online Estija Marketingo ir Komunikacijos vadovas. “Mes visi turime teisę ir pakankamai laisvės bent jau stengtis dėl savo svajonių. Tuo pačiu metu mes suvokiame savo asmenybės stipriąsias puses, neišnaudotą potencialą ir atpažįstame galimas kliūtis. Personalo projektų vadovai padėdami tinkamiems kandidatams susitikti su tinkamais darbdaviais su iššūkiais susiduria kiekvieną dieną, tačiau geba personalo atrankos procesus įgyvendinti išsaugodami žmogiškąsias vertybes. Mūsų naujasis prekinis ženklas pabrėžia žmogiškąsias teises ir galimybes gyventi pilnavertį darbinį ir asmeninį gyvenimą tuo pačiu metu.”

 

CVOnline_lt_mes darba hashtag down blue

Kodėl verta pasirinkti profesinį išsilavinimą?

 

Darbo paieškos specialistai ne vienerius metus ragina jaunuolius pagalvoti ne tik apie aukštąjį mokslą, bet ir prisiminti, kad darbo rinkoje trūksta amatą turinčių specialistų, baigusių profesines mokyklas. Jų atlyginimai kartais pranoksta aukštąjį išsilavinimą įgijusių. Apie tai pokalbis su žurnaliste Jurgita Čeponyte. Taip pat kalbinama CV-online Marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Apklausa apie atostogas. Galite laimėti prizą!

BE AND HERE WITH US IN VILNIUS

 

 

Informacinis leidinys Be With Us In Vilnius naudingas tiems, kuriems Vilnius dar yra neatrastas miestas ir kurie pradeda svarstyti galimybę šiame mieste įsikurti ir dirbti. Leidinyje pasakojame apie kasdienį gyvenimą ir galimybes Vilniaus mieste: būsto nuomos, transporto, maisto kainas, čia veikiančias tarptautines įmones, potencialius darbdavius bei verslo partnerius, biurų ir darbo vietų nuomą, mokesčius, miesto poilsio erdves ir daugelį kitų aktualių dalykų.

 

 

Tiems, kurie į Vilnių jau atvyko, skirtas antrasis leidinys Here With Us In Vilnius. Jame pateikiame svarbiausią praktinę informaciją, reikalingą čia gyvenantiems naujakuriams: kaip susirasti būstą ir darbą, įregistruoti automobilį, pradėti verslą, gauti vizą, leidimą gyventi Lietuvoje, socialinį draudimą, medicininę pagalbą, įregistruoti vaiką į darželį, suplanuoti kelionę mieste arba Lietuvoje.

 

Ar įmonės pasiruošusios atskleisti atlyginimus?

 

Ar norėtumėte, kad būtų oficialus būdas sužinoti, kiek uždirba jūsų kolegos, kaimynai, draugai ir pažįstami? Įsivaizduokite, kad jūs galėtumėte bet kuriuo paros metu prisijungti prie sistemos, kurioje kaupiami duomenys apie jūsų artimos apilnkos žmonių atlyginimus ir kiek iš jų pajamų atskaičiuojama mokesčiams. Nebūtų jokių su darbo užmokesčiu susijusių tabu ir paslapčių.

 

 

Sakote, mokslinė fantastika?

Būtent tokia informacija yra prieinama Norvegijoje, kur informaciją apie atlyginimus ir mokesčių mokėtojų skaidrumą galima rasti vienoje vietoje. Norvegijoje yra tikomas vienas didžiausių pajamų mokesčių (iki 40.2%). Oficialūs mokesčių dokumentai atskleidžia grynąsias pajamas, turtą ir sumokėtus mokesčius.

 

Kai šios paslaugos dėka Norvegijoje buvo panaikinta mokesčių paslaptis, naršymas po kitų pajamas tapo tarsi nacionaline sporto šaka. Iš pradžių žmonėms buvo leidžiama anonimiškai  peržiūrėti informaciją, tačiau nepavyko išvengti daugybės sukčiavimo atvejų ir šnipinėjimo bandymų. 2014 metais sistema buvo pakeista ir dabar žmonės žino, kas konkrečiai domėjosi jų pajamomis, o tai ženkliai apribojo neteisėtą veiklą ir dešimteriopai sumažino paieškų skaičių sistemoje.

 

Norvegijos atvejis yra išskirtinis – sukurta viešoji prieiga prie informacijos apie atlyginimus ir visuomenė ją priėmė. Daugelis kitų šalių, tokių kaip Suomija ir Vokietija, ėmėsi veiksmų, kad būtų galima per oficialius kanalus nustatyti, kiek gauna kolegos. Kai kurios įmonės atskleidžia aukščiausio lygio vadovų atlyginimus. Tačiau daugelyje šalių darbo užmokestis išlieka tabu, kurį saugo asmens duomenų apsaugos įstatymai.

 

Neseniai atliktas Paylab tarptautinio atlgyinimų portalo tyrimas patvirtino, kad atlyginimas yra labai jautri tema ir kad dirbantieji nuolat galvoja ne tik apie savo gaunamą darbo užmokestį, bet ir, kiek gauna kiti; apklausoje daugiausiai dėmesio skiriama Europiečių požiūriui į atlyginimą.

 

Apklausos, kuri vykdyta 9 šalyse ir joje dalyvavo 40,262 respondentai, duomenimis 74% žmonių norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji.

 

Diskusijos apie atlyginimus dažniausiai apsiriboja artimiausių žmonių ratu. 6 iš dešimties apie atlyginimą kalbasi su artimaisiais, mažesnį nei rinkos vidurkis uždirbantys atviriau kalba apie darbo užmokestį. Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai ne itin linkę dalintis informacija apie atlyginimą.

 

Nepaisant to, yra įrankių, kuriais pasinaudojus galima apytiksliai sužinoti, kiek uždirba kiti. Tarptautinis darbo užmokesčio portalas Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) leidžia palyginti savo atlyginimą su kitų, tas pačias pareigas užimančių darbuotojų atlyginimais.

 

Ar verta atskleisti atlyginimą?

 

Atlyginimų atskleidimas yra sunkiai nuspėjamas procesas įmonėse ir vadovybė bei personalo skyrius dažnai nesiryžta žengti šio žingsnio. Jei įmonė negali aiškiai komunikuoti apie esamą atlyginimų politiką, kompensacijas ir priedus, tai gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

 

Įmonės turėtų iš anksto pasirūpinti komunikacija, kad rūpinasi teisingu ir tinkamu jų darbuotojų atlygiu.

 

Kai darbuotojai gauna prieigą prie įmonės informacijos apie atlyginimus, natūraliai kyla daug emocijų, klausimų ir užkulisinių diskusijų. Tai vyksta dėl ypač dažnai pasitaikančio netinkamo duomenų interpretavimo ir nesusipratimų. Atlyginimas tai ne tik skaičius. Atlygis apima daugybę veiksnių, turinčių įtakos galutinei sumai.

 

Kiekvienas darbuotojas vertinamas atskirai, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, patirtį, kvalifikaciją, profesinių ir asmeninių talentų kompleksą, vadovavimo patirtį, veiklos rezultatus ir lojalumą.

 

Kiti atlyginimo dydį lemiantys veiksniai gali būti regionas, įmonės dydis, įmonės veiklos sritis ir nuosavybės tipas, darbo laikas ir pareigų lygis, tai reiškia, kiek darbuotojas atsakingas už biudžetą ir personalo valdymą. Galiausiai atsižvelgiama ir į darbo užduotis priklausančias konkrečioms pareigoms.

 

Įmonėse darbuotojai turi skirtingus įgūdžius ir jų darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į jų vertę darbo rinkoje. Kiekviena bendrovė taip pat turi atsižvelgti į savo vidaus poreikius. Jei, pvz.,įmonėje yra įvairių produktų vadybininkų, atsakingų už skirtingus produktus, reikia atsižvelgti į atskirų produktų pelningumą bei jų įtaką bendrovės pelnui. Taip pat ne visi vadovai yra vienodi. Apskaitos skyriaus vadovo atlyginimas skirsis nuo IT skyriaus vadovo, nes skiria jų specializacija ir vertė rinkoje.

 

Atlyginimo atskleidimas yra sudėtingas dalykas ir susijęs su komunikacija. Tai gali paskatinti didesnę darbų priežiūrą ir, žinoma, gali padidinti lūkesčius ir spaudimą iš aplinkos. Galų gale, tinkamas atlyginimas mokamas už tinkamai atliktą darbą. O mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai gali pasijausti „antrarūšiais“.

 

Atlyginimo atskleidimo aktas yra gana žavus, kai pati bendrovė imasi tokio žingsnio. Didžiosios Britanijos BBC neseniai ėmėsi drąsių žingsnių atskleidžiant žiniasklaidos darbuotojų atlyginimus. Tai Jungtinėje Karalystėje sukėlė aistringą diskusijų bangą. Visuomenė sužinojo apie astronomines sumas, kurias uždirbo žiniasklaidos žvaigždės, ir didžiulį atlyginimų skirtumą tarp skirtingų lyčių atstovų. Tik 34 moterų, palyginti su 62 vyrais, gaunančiais didžiausius BBC atlyginimus, metinis atlyginimas viršijo 150 000 svarų sterlingų. BBC susidūrė su kritika dėl tokio moterims nepalankaus darbo užmokesčio.
Šiuo metu bendra tendencija yra padidinti atlyginimus ir skaidrumą.

 

Kaip manote, ar Jūsų įmonė galėtų atskleisti darbuotojų atlyginimus ir kaip su tuo susidorotų?

 

Jaunimo įdarbinimo iniciatyva pritraukė virš 4000 jaunuolių – prisijunk ir Tu!

 

Gegužę startavusi penktoji jaunimo įdarbinimo iniciatyva Vasaros darbų bankas per pirmuosius tris veiklos mėnesius pritraukė virš 4000 jaunuolių, kurie išreiškė norą laisvu laiku padirbėti Lietuvos įmonėse ir užsidirbti pinigų savo reikmėms. Organizatoriai skaičiuoja, kad iki rugpjūčio mėnesio dirbti pradėjo net 804 projekto dalyviai, o iki jo pabaigos rugsėjo mėnesį tikimasi įdarbinti apie tūkstantį jaunuolių.

 

Prisijunk prie projekto >>

 

“Nors darbo rinka šiek tiek traukiasi, mums pavyko išlaikyti tą patį darbuotojų ir dalyvių, tiek darbdavių, tiek ir potencialių darbuotojų lygį, kaip ir pernai. Vis dėl to tikimės, kad 2016-ųjų metų rezultatą pagerinsime. Laiko dar yra, todėl per šį mėnesį padėsime dar ne vienam darbuotojui ir darbdaviui sutikti vienas kitą”, – sakė Vasaros darbų banko vadovė Marija Paulauskaitė.

 

Jos teigimu, šiemet darbo vietų siurprizu tapo Klaipėda, joje  darbą pavyko rasti daugiausiai dalyvių – net 195, antras žengia Vilnius su 158 darbo vietomis, toliau seka Kaunas (104) ir Šiauliai (93).

 

“Pernai regionai siūlė daugiau laikinojo įsidarbinimo galimybių, kita vertus, ir norinčiųjų dirbti mažesniuose miestuose šiemet sulaukėme mažiau. Tą nulėmė galbūt pokyčiai įmonėse, galbūt jaunimas pasirinko darbui didesnius miestus arba užsienio kryptis”, – teigė M. Palauskaitė.

 

Rugpjūtis yra paskutinis projekto mėnuo, kurio metu įsidarbinę jaunuoliai dažniausiai naujose darbovietėse lieka ilgiau nei tie, kurie padirbėti nusprendė, pavyzdžiui, gegužę ar birželį.

 

“Dalis kandidatų, įsidarbinusių vasarą, planuoja likti padirbėti ilgesnį laiką. Turime pozicijų, kur studentai gali derinti darbą su mokslais. Tad rugpjūtis – puikus metas įsidarbinti”, – sakė projekto vadovė.

 

Vasaros darbų banko dalyviai dažniausiai dirba pagalbiniais darbuotojais, lipdukų klijuotojais, pakuotojais bei krovėjais gamyboje ir sandėliuose, virtuvės bei kambarinių asistentais, padavėjais, reklaminės medžiagos platintojais, pagalbiniais darbuotojais renginiuose, kasininkais ar pardavimų asistentais.

 

Dažniausiai dėl darbo kandidatai kreipėsi internetu – tolygiai kandidatavo tiek tikslingai pagal skelbimus, tiek į bendrąją visiems darbo pasiūlymams skirtą formą, kuri patogi tuo, jog vienu metu galima kandidatuoti į kelias vietas, nereikia siųsti gyvenimo aprašymo (CV).

6 iš 10 artimiems pažįstamiems atskleidžia informaciją apie savo gaunamą atlyginimą

 

 

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri diskusijų tema. Nepaisant to, beveik ¾ respondentų norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji. 6 iš 10-ies su artimais draugais kalbasi apie jų atlyginimus. Tai Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlikto tarptautinio tyrimo apie žmonių požiūrį į atlyginimus rezultatai.

 

Tyrimas buvo atliktas internetu 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais 9 Europos šalyse. Apklausoje dalyvavo 40 262 respondentai.

Europos šalyse atlyginimų tema vis dar yra tabu. Įmonės įprastai atlyginimo detales stengiasi išlaikyti paslaptyje, o į darbo sutartis įtraukia ir atlyginimo duomenų konfidencialumo užtikrinimo punktus.

 

Vos keletas darbdavių darbo skelbimuose įrašo siūlomo atlyginimo dydį. Dažniausiai darbuotojai informacijos apie darbo rinkoje siūlomus atlyginimus ir galimus priedus ieško internetiniuose atlyginimų portaluose, kadangi jie leidžia anonimiškai patikrinti, kiek uždirba tas pačias pareigas užimantys darbuotojai tame pačiame regione. Vis dėlto žmonės yra pripratę dalintis informacija apie savo darbo užmokestį su artimaisiais, 59% respondentų pripažino, kad jų draugai ir pažįstami žino, kiek jie uždirba.

 

Kuo didesnės pajamos, tuo rečiau atskleidžiamas atlyginimas

 

Paylab taip pat bandė nustatyti, ar požiūris į atlyginimą priklauso nuo pajamų lygio. Apklausa parodė, kad nepriklausomai nuo pajamų lygio, žmones domina, kiek uždirba kiti. Tačiau, mažiau nei šalies vidurkis uždirbantys yra labiau linkę diskutuoti su aplinkiniais apie pajamas. Vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai mažiausiai linkę dalintis informacija apie savo darbo užmokestį. Tik pusė žemesnio ir vidutinio lygio vadovų ir 39% aukščiausio lygio vadovų sutinka, kad tik patys artimiausi žino kiek jie iš tikrųjų uždirba.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai

Apytikriai ta pati vyrų ir moterų dalis nori žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Žinoma, moterys dažniau susiduria su atlyginimų nelygybe. Europoje daugėja iniciatyvų, kuriose reikalaujama atskleisti atlyginimus, kad padidėtų skaidrumas, ypač atsižvelgiant į moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Prieš trejus metus Briuselyje buvo paskelbtos rekomendacijos, kuriomis siekiama sustiprinti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principus, o daugelis šalių buvo įkvėptos šių taisyklių. Kai kuriose šalyse darbuotojams jau buvo suteikta teisė sužinoti, kiek uždirba jų kolegos. Pavyzdžiui, Vokietijoje tie, kurie dirba bendrovėse, turinčiose daugiau nei 200 darbuotojų, turi teisę teirautis apie savo kolegų uždarbį. Žmonės gali prašyti informacijos apie jų kolegų atlyginimus iš mokesčių institucijų Suomijoje, o darbuotojo atlyginimo duomenys jau seniai yra prieinami internete Norvegijoje.

Apie tyrimą

Tarptautinis Paylab portalas apklausą vykdė 2017 metų gegužės – birželio mėnesiais internetu, pasitelkdamas vietinius partnerius. Viso apklausoje dalyvavo  40,262 respondentai: Lietuvoje (www.manoalga.lt, 4,173 respondentai).

Y kartos atstovų Europoje perkamoji galia ir galimybės užsidirbti

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ (Lietuvoje – www.manoalga.lt) nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse, kur valdo didžiausias svetaines apie atlyginimus, dirbančių Y kartos žmonių perkamąją galią.

Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų. Galima teigti, kad šios kartos atstovai nuo mažų dienų gyvena atvirame ir laisvame pasaulyje, todėl akivaizdu, kad visiškai išnaudoja demokratijos ir minčių laisvės teikiamus pranašumus. Jie užaugo su informacinėmis technologijomis, kurios tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tai interneto karta, valandų valandas praleidžianti naršydama svetainėse, apsupta didžiulio informacijos kiekio ir žinanti, kad beveik viską galima rasti internete, taigi kibernetinė erdvė jiems yra pagrindinis informacijos šaltinis, darantis įtaką ir vartotojiškam elgesiui.

Palyginti su Y kartos atstovais Vakarų Europoje, Vidurio ir Rytų Europos regiono Y kartos žmonės beveik nieko nesiskiria kalbant apie naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau jiems daug sunkiau palikti tėvų namus ir įsigyti nuosavą būstą dėl vietos sąlygų. Kalbant apie pajamas, yra aiškus skirtumas, jei Y kartos atstovas pradėjo dirbti neseniai ir jei dirba kelerius metus. Darbo patirties turinčių Y kartos atstovų atlyginimai yra bent 25 % didesni.


Kiek uždirba Y kartos atstovai Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse?

„Paylab“ išanalizavo Y kartos žmonių, gyvenančių Vidurio ir Rytų Europos šalyse, atlyginimus (visuose regionuose, įskaitant sostines) ir nustatė, kad jauni žmonės vidutiniškai uždirba apie 1 000 eurų.

Lyginant dešimtajame dešimtmetyje ir devintajame dešimtmetyje gimusių Y kartos žmonių atlyginimus, pastarieji gauna maždaug ketvirtadaliu daugiau. Didžiausias atlyginimo augimas nustatytas žemutinės ir vidurinės grandies vadovų tarpe. Šias pareigas užimantys Y kartos atstovai gali tikėtis iki 40 % atlyginimo augimo Višegrado šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje), 38 % – Balkanų šalyse ir 23 % – Baltijos šalyse. Atlyginimų augimas taip pat pastebimas kvalifikuotų techninių ir netechninių specialybių srityje: 18 % Baltijos šalyse ir iki 25 % Vidurio Europoje.

Nėra didelio skirtumo tarp jaunesnių ir vyresnių Y kartos atstovų, užimančių administracines pareigas. Didesnį augimą „Paylab“ pastebėjo tik Balkanų šalyse – iki 17 %, bet Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse augimas siekė tik apie 10 %.

Lėčiausiai auga pagalbinio personalo, kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sferos darbuotojų atlyginimai (augimas neviršija 8 %). Tačiau Baltijos šalyse pirmiau minėtų pareigų atlyginimai išaugo 14–16 %.

Kasmet daugiau nei 480 000 dirbančių asmenų lygina savo atlyginimus tarptautinėje svetainėje „Paylab“. Palyginkite savo atlyginimą su kitų žmonių atlyginimais.

 

Jaunesni Y kartos atstovai susiduria su problemomis ieškodami būsto

„Eurostat“ duomenimis, Vidurio ir Rytų Europos regionui būdinga tai, kad nemažai Y kartos atstovų tebegyvena su tėvais. Net 6 iš 10 18–34 m. amžiaus žmonių dalijasi būstu su tėvais. Ši problema yra rimtesnė Kroatijoje, Serbijoje ir Slovakijoje, kur 7 iš 10 pirmiau minėto amžiaus jaunų suaugusiųjų gyvena su tėvais.

Tėvystės (motinystės) atidėliojimas ir sunkiai įperkamas būstas (geriausiu atveju galima nuomotis butą) yra pagrindiniai veiksniai. Atlyginimai yra paprasčiausiai per maži, atsižvelgiant į dideles nekilnojamojo turto kainas. Didžiausia tikimybė jauniems suaugusiesiems įsigyti savo būstą – pasiimti paskolą gyvenant su partneriu (-e), kad pajamas sudarytų dviejų žmonių atlyginimai.

Slovakijoje 1 kvadratinio metro kaina (buto) siekia 1 500 eurų. Sostinėje, kur daugiausia darbo vietų, kaina pakyla iki 2 100 eurų. Ši suma daugiau nei 2,5 karto viršija Y kartos atstovų Slovakijoje vidutinį mėnesio atlyginimą.

Kroatijoje 1 kvadratinio metro kaina siekia 2000 eurų – tris kartus daugiau nei į ketvirtąją dešimtį įžengusių žmonių vidutinis mėnesio atlyginimas. Be to, dėl ekonominės krizės Kroatijoje nemažai jaunų žmonių neteko darbo ir galimybės kopti karjeros laiptais. Taip pat pastebimas didelis nedarbo lygis tarp jaunų Y kartos atstovų.

Vidurio ir Rytų Europoje įprastas amžius, kurio sulaukę jauni žmonės išsikelia iš tėvų ir pradeda gyventi savarankiškai, yra 28 metai. Tuomet jauni Y kartos atstovai įgyja finansinę nepriklausomybę. Anksčiausiai tėvų namus Y kartos atstovai palieka Estijoje (sulaukę 23) ir Čekijoje (sulaukę 26). O ilgiausiai su tėvais gyvena Kroatai ir Slovakai – vidutiniškai iki 31 metų amžiaus.

Paprastai ilgiau su tėvais gyvena vyrai. Minėtame regione jie palieka tėvus namus maždaug dvejais metais vėliau nei moterys. Jų gyvenimo būdas sudaro didelį kontrastą Vakarų Europos Y kartos atstovų gyvenimo būdui, kurie palieka tėvų namus daug anksčiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jaunuoliai pradeda gyventi savarankiškai sulaukę 22 metų amžiaus.

Kokie yra devintajame dešimtmetyje ir dešimtajame dešimtmetyje gimusių Y kartos atstovų finansinio elgesio skirtumai?

Apie „Paylab“

„Paylab“ yra tarptautinė apklausų apie atlyginimus platforma, renkanti informaciją apie daugiau nei 500 pareigų darbuotojų atlyginimus ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią metodologiją rinkti duomenis, atlieka trijų etapų valdymą ir turi didesnę nei 8 metų patirtį. „Paylab“ svetainės arba partnerių svetainių konkrečioje šalyje lankytojai gali lengvai ir anonimiškai užpildyti el. apklausą apie savo atlyginimą ir palyginti duomenis su nacionaliniu tų pareigų vidurkiu. Sistemoje visuomet naudojami pastarųjų 12 mėnesių duomenys.