Mobili versija

Kur ieškoti Jums tinkamų darbo pasiūlymų?

 

Vienas iš efektyviausių darbo paieškos kanalų yra karjeros portalai, darbo skelbimus talpinantys specializuoti tinklalapiai. cvonline.lt kasdien paskelbiame ne vieną dešimtį naujų darbo pasiūlymų, tačiau gali būti, kad tarp jų būtent šią minutę nerasite sau tinkamo. Todėl rekomenduojame kuo platesnį darbo paieškos kanalų spektrą, kad kuo greičiau surastumėte jus dominantį darbą.
Peržiūrėkite šį kanalų sąrašą, gal kažkurio dar nepanaudojote:

  1. Personalo atrankos įmonės. Jų yra ne viena ir ne dvi ir jos vienu metu vykdo kelias, keliolika ar keliasdiešimt personalo atrankų, todėl verta kreiptis į juos, nusiunčiant savo CV ir įvardinant, kokio darbo ieškote ir kandidatuoti į jų darbo pasiūlymus.
  2. Draugai ir pažįstami. Informuokite savo draugus, pažįstamus ir artimuosius kad šiuo metu ieškote darbo. Įvardinkite, koks darbas ir kokios srities įmonėse jus domina, priminkite apie savo darbinę patirtį, įgūdžius ir kompetencijas.
  3. Socialiniai tinklai. Susikurkite savo LinkedIn anketą, joje pateikite kuo išsamesnę profesinę informaciją, ieškokite naudingų kontaktų, bendraukite. Susiraskite su darbu susijusias LinkedIn ir FB grupes, įmones, žmones, tapkite jų sekėjais. Facebook‘ą galite panaudoti žinios, kad ieškote darbo, skleidimui, bet prieš tai pasirūpinkite, kad jūsų FB profilis atrodytų profesionaliai.
  4. Jus dominančios įmonės. Pasidarykite jus dominančių įmonių sąrašą. Geriausia būtų apsibrėžti jums tinkamas įmones pagal jų veiklos sritį ir pagal tai, kokių darbuotojų jiems dažniausiai reikia. Kai jau žinote, kokiose įmonėse norėtumėte dirbti, apsilankykite jų tinklapiuose, paieškokite informacijos apie laisvas darbo vietas ir karjeros galimybes. Telefonu arba el.paštu kreipkitės į personalo skyrių, pasiūlykite savo kandidatūrą. Jei įmonės tinklapyje yra galimybė užpildyti CV, taip ir padarykite.
  5. Naujienų portalai – verslo skiltis. Šioje skiltyje skelbiama informacija apie naujų įmonių atėjimą į rinką, plėtrą ir pokyčius, todėl verta nuolat domėtis darbo rinkos naujienomis ir operatyviai reaguoti.
  6. Vitrinos, lauko ir kita netradicinė reklama. Smulkusis verslas, paslaugų, prekybos, viešojo maitinimo srities įmonės gan dažnai apie darbuotojų paiešką skelbia savo vitrinose, parduotuvėse ir pan. Didesnės įmonės išnaudoja ir lauko reklamą, todėl, kai einate ar važiuojate, apsidairykite, darbo pasiūlymai gali būti visai čia pat. Kai kurios įmonės kandidatų dėmesį stengiasi atkreipti panaudodami radijo ar TV reklamą.
  7. Karjeros mugės, renginiai ir seminarai. Žinoma, karjeros mugės labiau tinka studentams, o štai, profesiniai renginiai, seminarai ir mokymai gali būti puiki proga užmegzti naujoms pažintims ir pasirūpinti ateities darbu.
  8. Buvę kolegos. Jūsų keliai kažkada išsiskyrė, bet kai dirbote kartu vienas kitu pasitikėjote ir artimai bendravote? Priminkite apie save. Gal buvęs kolega galės jus rekomenduoti savam darbdaviui ar pažįstamiems.
  9. Laisvalaikio veikla, klubai ir organizacijos. Jūsų laisvalaikio užsiėmimai, priklausymas organizacijoms ar asociacijoms taip pat gali būti geras kanalas gauti informaciją apie siūlomą darbą, plėtoti kontaktų tinklą ir pasiūlyti savo kandidatūrą. Kuo įvairesnėms ir didesnėms grupėms priklausote, tuo didesnė tikimybė susirasti darbą.
  10. Pasvarstymas – spėlionė. Jei turite įsivardinę ir apsibrėžę jus dominantį darbą, pagalvokite, kur apie jį gali būti paskelbta. Kiekviena preofesijų kategorija turi savo darbo ir darbuotojų paieškos specifiką, todėl, atsižvelgiant į jūsų darbo sritį gali tekti panaudoti ir kitus, aukščiau neišvardintus, kanalus.

 

 

_______________

 

Reikia asmeninės darbo paieškos konsultacijos?

 

 

_______________

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

Laikas palepinti save. Laimėkite 1 iš 10 50 Eurų vertės grožio procedūrų kuponą

 

 

Darbo paieška irgi darbas. O kad darbo paieška labai nenuvargintų – palepinkite save.

 

City Wax Vilnius – naujas, stilingas ir jaukus grožio salonas Vilniaus centre įstiegė net 10 50 Eurų vertės dovanų kuponų, kuriuos padovanos ieškantiems darbo cvonline.lt pagalba.

 

Norite laimėti? Norite pasilepinti?

 

(užsakymo pavadinime BŪTINAI įrašykite “citywax“)

 

Viskas.  Laukite žaidimo rezultatų.

 

10 laimėtojų paskelbsime vasario 24 dieną.

 

Citywax Vilnius paslaugų meniu

 

 

 

Juk suprantate, kad dalyvaudami šiame žaidime galite laimėti ne tik grožio procedūras, bet ir sulaukti savo svajonių darbo pasiūlymo!

 

Beje, jei įrašysite savo CV į www.cvonline.lt – padidinsite savo šansus gauti darbą.

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

Palyginti atlyginimą jau galima ir su Paylab mobiliąja aplikacija

 

Tarptautinis atlyginimų tinklapis Paylab pristato mobiliąją aplikaciją, kurioje vartotojai gali palyginti savo atlyginimą. Mobili programėlė yra nemokama, ją galima atsisiųsti iš Google Play Store – Paylab Salary Checker. Programėlė jums nuolat teiks naujausią informaciją apie konkrečių pareigų atlyginimų pokyčius konkrečioje šalyje. Kiekvienas darbas turi savo vertę, o šios programėlės dėka visuomet galėsite pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje.

 

Mobili programėlė remiasi Paylab atlyginimų tinklapio duomenimis (Lietuvoje www.manoalga.lt), todėl darbuuotojams gali pateikti personalizuotus atlyginimų pokyčių duomenis.

 

Informacija apie atlyginimus yra gan jautri tema. Dėl šios priežasties Paylab teikia anonimišką paslaugą, kuri leidžia asmenims saugiai ir konfidencialiai palyginti savo atlyginimą su kitų, tas pačias pareigas užimančių, darbuotojų atlyginimais pasirinktoje šalyje. Programėlės naudotojui pateikiama informacija yra nepakeičiama pagalba ruošiantis pokalbiui dėl darbo, vertinimo pokalbiams ar derantis dėl atlyginimo pakėlimo.

 

Kaip veikia programėlė ir kam ji naudojama?

 

Norint gauti atlyginimo palyginimą, programėlės naudotojas turi užpildyti specialią formą ir tuomet vartotojas gauna konkrečių pareigų atlyginimo vidurkį pasirinktoje šalyje ar regione. Vartotojas taip pat gali užsisakyti nuolatinį atnaujintų atlyginimo duomenų gavimą. Kiekvieną kartą kai naujas respondentas užimantis tas pačias pareigas užpildys atlyginimo klausimyną, vartotojas gaus atlyginimo palyginimą su naujojo respondento atlyginimu.

 

Tose šalyse, kuriose Paylab dar neturi pakankamo respondentų kiekio, užpildęs reikalingus duomenis vartotojas gaus naudingų patarimų deryboms dėl atlyginimo. Vartotojai taip pat sužinos, kiek procentų globalioje Paylab duomenų bazėje esančių respondentų uždirba mažiau nei jie. Kai tik Paylab konkrečios šalies duomenų bazėje sukaupiamas reikalingas respondentų kiekis, vartotojui iš karto pateikiama atlyginimo palyginimo informacija.

 

 

Atlyginimų palyginimo informacija atnaujinama kiekvieną mėnesį. Kartą per ketvirtį sistema automatiškai informuoja vartotoją apie esamą jo pareigų atlyginimo vidurkį. Programėlė užtikrina duomenų konfidencialumą.

 

Programėlė skirta visiems darbuotojams, kurie nori matyti žinoti daugiau apie atlgyinimą, teims, kurių netenkina dabartinis atlyginimas ir tiems, kurie ieško darbo ir nori sužinoti šių pareigų vertę rinkoje.
Atsisiųskite Paylab atlyginimo tikrinimo programėlę (Paylab Salary Checker) dabar
Paylab vizija

 

Paylab.com įkurta 2015  metų rugsėjį šiuo metu turi 14 darbo užmokesčio palyginimo portalų, daugiausiai Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Paylab šalyse atlyginimų palyginimas atliekamas pagal identišką metodiką. Paylab siekis ir vizija yra teikti naujausius atlyginimų duomenis, orientuojantis į Europos ir besivystančias Afrikos, Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono rinkas.

 

Pirmasis Platy.sk tinklapis buvo sukurtas 2007 metais Slovakijoje įmonės Profesia, kuri sukūrė duomenų rinkimo, tikrinimo ir vertinimo metodiką. Darbo užmokesčio palyginimo tinklapiai buvo adaptuoti ir šiose šalyse: Centrinėje Europoje (Vengrija, Čekijos Respublika, Lenkija), Balkanuose (Kroatija, Serbija, Bosnija & Hercegovina, Slovėnija, Juodkalnija), Baltijos šalyse (Estija, Latvija, Lietuva), Suomijoje ir Kenijoje. Paylab prekės ženklas priklauso Suomių Alma Media grupei.

 

Nebijokite klysti

 

Ne kartą teko išklausyti susirūpinusių ir beveik panikuojančių tėvų svarstymų, kokius mokslus turėtų pasirinkti jų atžala, kad paskui nereikėtų gailėtis. Manęs klausdavo, kaip nesuklysti, kaip žinoti, ar pasirinkta profesija bus aktuali po 5 metų. Prašydavo, kad išpranašaučiau vienų ar kitų mokslų poreikį ateityje. Teiraudavosi, ar jaunuolis baigęs mokslus ras darbo, ar padoriai uždirbs.

 

Deja, aš ne pranašas, ateities negaliu numatyti. Išpranašauti sėkmę ar nesėkmę negaliu, tačiau yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos galima atsižvelgti renkantis studijų kryptį.

 

Pirmas. Skirtas tėvams. Leiskite savo atžaloms rinktis. Pripažinkite juos kaip atskiras savarankiškas asmenybes, o ne visiškas jūsų kopijas.

 

Antras. Absolventams. Nebijokite klysti.

 

Jei vis dar nežinote, ką studijuoti, galiu Jus nuraminti – jūs toks ne vienintelis. Jūsų yra daugybė. Pasimetusių tarp gausybės pasirinkimų ir prieštaringos informacijos, artimųjų ir visuomenės lūkesčių ir spaudimo, draugų ar žiniasklaidos įtakos, finansinių galimybių ar tiesiog negebančių apsispręsti. Retas kuris žino, ką tikrai NORI studijuoti. Kai kurie tai žino jau nuo darželio. Bet tokių yra labai nedaug. Ir, greičiausiai, jums, kaip ir prieš tai buvusiems absolventams, teks susidoroti su visa informacijos ir nuomonių gausa bei ČIA IR DABAR pasirinkti studijų kryptį. Nenustebkite, jei iš jūsų reikalaus pasirinkti tai, kas populiaru, perspektyvu, tai, ką rinkosi mama ar tėtis, ką rinkosi sėkmingas giminaitis ar turtingas dėdė. Net jei jūs būsite sugalvoję kelis savo variantus, jus bandys atkalbėti, nes jūsų pasirinkimas ne toks, kokio iš jūsų tikisi.

 

Bet palaukit, kieno čia gyvenimas? Jūsų! Jūs turite teisę mokytis tai, kas jums tinka ir patinka. Jūs turite teisę pasirinkti kitus mokslus, nei jums parinko tėvai ar ką pasirinko artimiausias draugas. Nebijokite būti savimi ir atsakyti už savo veiksmus.

 

Andriaus Mamontovo pasirinktam muzikanto keliui ilgai nepritarė jo tėvas. Labai ilgai. Tačiau, kai A.Mamontovas atliko pagrindinį vaidmenį E.Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“, tėvas pagaliau pripažino sūnaus talentą. Žinoma, ne visi gali ar nori atlikti vaidmenį „Hamlete“, bet rinktis, ką nori veikti gyvenime gali visi. O ar žinote, kad Mamontovas studijavo Vilniaus technikos universitete (dabartinis VGTU) statybos ekonomiką? Studijavo, nes taip reikėjo. Reikėjo įgijus vidurinį išsilavinimą kažkur įstoti… Taigi, o kas iš to? Jis vis tiek grįžo prie to, kas jį veža.

 

Nebijokite pasirinkti, nebijokite persigalvoti. Tai jūsų sprendimas. Tai jums reikės kažkur ir kažkaip panaudoti studijų metu įgytas žinias. O jei pasirinksite studijuoti tai, kas jums nepatinka, ko jūs nesuprantate, vargu, ar baigę mokslus dirbsite pagal įgytą išsilavinimą ir, ar ką nors prisiminsite iš nemėgstamų dalykų. Būsite tik neaišku kokiais tikslais praleidę 4-6 savo gyvenimo metus mokslams, kurie jums nepatinka.

 

O kas, jei pasirinktumėte mokslus, kurie jus domina? Kas, jei studijuotumėte gal ir ne pačius populiariausius, bet jūsų asmenybę atitinkančius mokslus?

 

Jau žinau, kad bus sakančių, kai už studijas moka tėvai, tai nelabai gali rinktis. Hm. Taip, sumokėti galima už daug ką, bet geriau mokėti už tai, kas reikalinga. Šiuo atveju, už tai, kas reikalinga studijuojančiajam. Jei tėvų parinkti mokslai jūsų nedomina ir nepatinka, jokie pinigai jūsų „neužnorins“. Tik prisiimkite atsakomybę už savo pasirinkimus ir sprendimus. Šita sąlyga būtina. Jūsų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas, o ne atsitiktinis.

 

O jei neapsisprendžiate dėl studijų krypties – atlikite savianalizę. Pabandykite išsiaiškinti savo asmenybės stiprybes, paanalizuoti, kas jums geriausiai sekasi, ką mielu noru veikiate, kas jus domina? Pažvelkite į save iš šono ir ne tik per mokslų prizmę. Kai užduosite sau klausimą „kas man sekasi geriausiai?“, atsakymą susiekite ne su konkrečiu mokykloje dėstomu dalyku. Štai dažnai pasitaikantis variantas, kaip jaunas žmogus bando pasirinkti sau tinkamus mokslus – man sekasi matematika, todėl studijuosiu ekonomiką. Ir viskas. Nebandoma pažvelgti į save giliau ir atidžiau. Gal sekasi įdomiai reikšti mintis žodžiu, gal sisteminti ir analizuoti, gal patinka ieškoti naujų sprendimų ir pan. Na, kas yra jūsų esmė? Kas yra jūsų ašis? Kam jūs galite skirti savo laiką ir energiją ir daryti tai lengvai ir su užsidegimu? Kaip jus apibūdina draugai – juk iš šono geriau matosi. Gal kažkaip panašiai: jis be sporto daugiau nieko nemato;  kreipkis į jį, jis tau viską išsamiai paaiškins; ir iš kur pas ją tiek kantrybės užsiimti su mažais vaikais; ji kaip visada gerai paruošė renginio scenarijų…

 

Net jei jums atrodo, kad tai tik smulkmenos ir nieko išskirtinio, vis tiek jūs esate kažkuo ypatingas ir kažkuo stiprus. Beje, jei sekasi matematika, nebūtina studijuoti ekonomiką. Matematika yra reikalinga daugelyje sričių. Pažvelkite plačiau. Tai gali būti ir rinkodara, ir inžinerija, prekyba ar pardavimai.

 

Nepaisant to, kokias studijas pasirinksite, greičiausiai, vis tiek dirbsite tai, kas jums geriausiai sekasi.

 

Ir nieko tokio, jei jūs pasirinksite profesinį mokymą, nors iš jūsų tikėjosi habilituoto daktaro laipsnio. Geriau būti geriausiu staliumi, nei blogiausiu daktaru.

 

Kitas dalykas, didžiąja dalimi, ne pasirinktos studijos lems seksis jums ar ne. Jūsų asmenybė, pastangos, noras ir motyvacija siekti tikslų, bus sėkmės faktoriai. Taip pat ne studijų kiekis turės įtakos jūsų ateities karjerai. Jei manote, kad įgytas bakalauro ir magistro laipsnis lengvai atvers duris į darbo rinką, tai galime pasakyti, kad ne kiekyje esmė. Daug svarbiau bus jūsų gebėjimas teorines žinias pritaikyti praktikoje. Ir mes vėl grįžtame prie to paties – jei studijuosite ne tai, kas jums patinka, teorija nepavirs į praktiką ir ilgainiui jūs pradėsite ieškoti savęs ir jums tinkamo darbo.

 

Turime daug pavyzdžių, kai sulaukęs trisdešimties darbuotojas pagaliau išdrįsta būti savimi, išeina iš niekada jam nepatikusio darbo, persikvalifikuoja ir atvečia naują karjeros lapą – tokį, kokio visada norėjo. Taip buvusi vadovė, nelaiminga ir amžinai bėganti įvykių sūkuryje, tampa kosmetologe ir pagaliau pradeda džiaugtis gyvenimu. Taip sėkmingas finansininkas iš miesto išsikrausto į kaimą ir užsiima ekologine žemdirbyste, kuri buvo jo užslėpta svajonė. Taip vadybininkas su dviem aukštaisiais išdrįsta įgyti konditerio profesinį išsilavinimą, nes jis jau vaikystėje norėjo kepti tortus.

 

Taigi, yra keli variantai.

 

Pirmas. Jūs studijuojate tai, ką jums parinko kiti. Baigiate. Dirbate bet kokį darbą. Ieškote savęs. Suprantate, ką norite veikti iš tikro. Mokotės tai, kas jums patinka. Dirbate tai, kas jums patika.

Antras. Studijuojate tai, ką norite. Baigiate. Dirbate pagal įgytą išsilavinimą. Tobulėjate.

Žinoma, tai tik du baziniai arba kraštutiniai atvejai, bet esmė išlieka ta pati: gyvenate savo arba kitų gyvenimą.

 

Dar vienas, ne ką mažiau svarbus punktas – mokymasis visą gyvenimą. Nemanykite, kad mokymasis pasibaigs atsiėmus atestatą. Tikrai ne. Jei norėsite būti paklausiu darbo rinkoje, jums teks mokytis visą gyvenimą. Savarankiškai. Savanoriškai. Mokymuose, seminaruose. Reikės skaityti knygas, profesinę literatūrą. Domėtis ne tik tuo, kas vyksta aplink jus, bet ir pasaulyje.

 

Sėkmės ieškant savo kelio!

 

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

Specialiai žurnalui “Kuo Būti”
Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

„Top darbdaviu 2016“ išrinkta „Bitė Lietuva“

 

 

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

 

Renginio nuotraukos

 

Portalo „CV-Online“ vadovė Danguolė Augustinienė pasakojo, kad balsavimas šiemet buvo itin įtemptas ir nenuspėjamas – į „Top darbdavio 2016” vardą pretendavo 400 įmonių, o lyderiai paaiškėjo tik paskutinėmis balsavimo akimirkomis. „Šis laimėjimas mums buvo maloni staigmena. Turėjome nuojautą, kad galbūt šiemet nusišypsos sėkmė IT kategorijoje, bet pasirodo buvome įvertinti daug labiau nei tikėjomės“ – pasakojo „Bitė Lietuva“ personalo vadovė Indrė Saladžienė. Antroji „Top darbdavio“ vieta atiteko IT įmonei „Teltonika“, o trečiosios vietos laimėtojas – tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Top darbdaviai paskelbti dar penkiose nominacijose pagal įmonių veiklos sritis – Prekybos, Finansų, IT, Pramonės bei Transporto. D. Augustinienė pastebi, kad balsavę respondentai palankiai vertina rinkos naujokus bei startuolius – trečios vietos apdovanojimą prekybos srityje pelnė „Vinted“, o „Uber“ pateko į Top penketuką Transporto ir logistikos kategorijoje. Tad neatsitiktinai šiemet apdovanojimų ceremonija vyko „Vilnius Tech Parke“, kuris po vienu stogu subūrė nemažai startuolių ir inovatyvių įmonių, į Vilnių pritraukusių solidžių investicijų.

 

Prekybos nominacijoje nosis konkurentams nušluotė rinkos naujokė „Lidl Lietuva“. Iš pernai pirmos į šiemet antrą vietą nukrito „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“), o ant trečiosios vietos nugalėtojo laiptelio šiemet užkopė „Vinted“. Pasak Rescheneder, „Lidl Lietuva“ personalo vadovo, Top darbdavio apdovanojimas prekybos nominacijoje juos labai maloniai nustebino: „Lietuvoje dirbame dar tik pirmus metus ir tai buvo netikėta – aplenkėme dešimtmečius dirbančius rinkos lyderius. Tai mums didžiulis įvertinimas, taip pat mūsų esamiems ir būsimiems darbuotojams.“

 

Finansų nominacijoje rungėsi įmonės, veikiančios finansų, bankų, draudimo srityse. Šioje nominacijoje po įtemptos kovos triumfavo „Swedbank“, įveikęs „Western Union Processing Lietuva“, kuriai atiteko antra vieta bei „SEB banką“, užėmusį trečiąją vietą.

 

IT, telekomunikacijų ir informavimo nominacijoje laimėtoju paskelbtas „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“. Ši įmonė praėjusiais metais buvo išrinkta Top darbdaviu toje pačioje nominacijoje. Antrąją vietą šioje nominacijoje užėmė „Bitė Lietuva“, trečiąją – „Teltonika“. Pramonės nominacijos Top darbdavys – „Philip Morris Baltic“, po jo ant laimėtojų pakylos rikiuojasi atitinkamai antros ir trečios vietos laimėtojai – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Švyturys – Utenos alus“.

 

Transporto nominacijos nugalėtoja – „Small Planet Airlines“, nurungusi tokius rinkos senbūvius ir gigantus kaip „Girteka“ (jai atiteko 2-oji vieta), DHL Lietuva, DPD Lietuva ir rinkos naujokę „Uber“.

„CV-Online” 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2016 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. „CV-Online” apklausoje dalyvavo virš 5000 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

 

Renginio akimirkos

Kategorija Įmonė Balai vieta 2015 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 2209 N
2. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 2016 1
3. Vinted, UAB 1796 N
4. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1789 2
5. SILBERAUTO, UAB (Mercedes -Benz, Jeep ir t.t. atstovai) 1413 5
6. Neste Lietuva, UAB 1191 3
7. Apranga, APB 979 6
8. Mineraliniai vandenys, UAB 924 4
9. Maxima LT, UAB 916 7
10. Rimi Lietuva, UAB 848 8
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2308 3
2. Western Union Processing Lithuania, UAB 2275 1
3. SEB bankas, AB 2182 2
4. Nasdaq Vilnius, AB 1382 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1323 4
6. PricewaterhouseCoopers, UAB 1205 8
7. Ernst & Young baltic UAB 1149 5
8. DNB BANKAS, AB 1107 6
9. Lietuvos draudimas, AB 941 9
10. Nordea Finance Lithuania, UAB 763 10
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 2891 1
2. Bitė Lietuva, UAB 1942 8
3. Teltonika, UAB 1512 N
4. TEO LT, AB 1479 2
5. Tele2, UAB 1294 5
6. Omnitel, UAB 1141 4
7. Adform Lithuania, UAB 1058 3
8. TV3, UAB 1004 6
9. IBM Lietuva, UAB 751 7
10. Blue Bridge Baltic, UAB 580 10
Pramonės/Gamybos
1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 2070 2
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1789 N
3. Švyturys-Utenos alus, UAB 1520 3
4. Mars Lietuva, UAB 1289 N
5. Lietuvos energija, UAB 1277 5
6. Achema, AB 1040 4
7. Kauno grūdai, AB 915 6
8. Audimas, AB 883 8
9. Sicor Biotech, UAB (TEVA) 841 7
10. Vilkyškių pieninė, AB 774 9
Transportas/Logistika
1. Small Planet Airlines, UAB 1493 4
2. Girteka, UAB 1428 3
3. DHL Lietuva, UAB 1387 2
4. Uber 1272 N
5. DPD Lietuva, UAB 1010 6
6. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 853 N
7. DFDS Seaways, AB 772 7
8. Lietuvos paštas, AB 753 9
9. Baltic transline transport, UAB 697 N
10. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 682 5
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 1408 N
2. Teltonika, UAB 979 N
3. Lidl Lietuva, UAB 580 N
4. Western Union Processing Lithuania, UAB 508 1
5. PricewaterhouseCoopers, UAB 493 N
6. Girteka, UAB 474 6
7. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 424 5
8. Ernst & Young baltic UAB 360 N
9. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 354 N
10. Tele2, UAB 321 N

Ką apie Jus pasako Jūsų CV?

 

 

Tikiuosi, esate girdėję ir matę žodžių debesis (Word clouds). Tai tokie stilingi, spalvoti, o svarbiausia, tekstą paverčiantys esminių, dažniausiai pasikartojančių tame tekste žodžių „debesėliais“ arba, kitaip pasakius, raktinių žodžių rinkiniu.

 

O ar kada nors bandėte iš savo CV padaryti žodžių debesį? Pabandykite. Tai ne tik šiaip įdomu, bet ir naudinga.

 

Kaip tai padaryti ir kuo tai naudinga ieškant darbo?

 

Interneto platybėse rasite nemokamų programėlių (paieškoje įveskite „word cloud generator“), kurios iš jūsų įkelto CV teksto padarys žodžių debesį. Gautame debesyje didžiausiu šriftu pateikti žodžiai ir bus jūsų, kaip specialisto, darbuotojo, ieškančiojo darbo atspindys. Jei CV parašytas teisingai, žodžių debesyje turėtumėte matyti su jūsų darbine patirtimi, pareigomis, išsilavinimu ir įgūdžiais susijusius žodžius. Jei CV parašytas ne itin gerai, jūs pamatysite išryškintus su darbu nesusijusius žodžius.

 

O dabar tą patį padarykite su jus dominančiu darbo pasiūlymu. Nukopijuokite jo tekstą, įkelkite į žodžių debesų generatorių ir … ar gautame debesyje išryškinti žodžiai sutampa su jūsų CV žodžių debesiu? Taip, šaunu. Vadinasi, jūsų CV pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui.

 

Ne. O.K., pabandykite savo CV panaudoti daugiau darbo skelbime esančių „raktinių žodžių“. Juk darbdaviai kandidatų CV tikisi pamatyti savo reikalavimų atspindį ir bent jau 80% atitikimą.

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

Laimėkite 1 iš 5 asmeninių CV-Online karjeros konsultacijų!

 

 

Laimėkite 1 iš 5 asmeninių CV-Online karjeros konsultacijų!

 

Jums tereikia:

 

Laimėtojai bus paskelbti vasario 13 dieną.

 

Konsultacijos metu:

  • » išnagrinėsime Jūsų CV, patarsime, kaip reikėtų jį patobulinti;
  • » išanalizuosime Jūsų naudojamus motyvacinius laiškus, aptarsime, ką būtų galime juose pakoreguoti;
  • » aptarsime, kur, kaip ir kokio darbo Jums geriausiai ieškoti;
  • » duosime naudingų patarimų;
  • » atsakysime į jūsų klausimus.

Konsultacijos trukmė – 1-1,5 val.

 

Su laimėtojais susisieksime registracijos formoje nurodytais kontaktais.

 

Konkursas baigėsi. Skelbiame laimėtojus:

  1. MARIUS JANČAITIS
  2. LINAS KURTINAITIS
  3. ŽIVILĖ VITKŪNAITĖ
  4. INDRĖ BEIŠIENĖ
  5. DOVILĖ RUTKAUSKAITĖ-LEVULĖ

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

Jūsų CV įrašysime už Jus. Nemokamai!

 

Norime pasiūlyti Jums sprendimą, kuris pagreitins Jūsų darbo paieškas.

 

Jūsų CV į cvonline.lt tinklapį mes galime užpildyti už Jus. NEMOKAMAI!*

 

*Vienintelė sąlyga – turite būti registruoti cvonline.lt sistemoje. Prisiregistruoti galite čia.

 

Atsiųskite savo turimą CV Word (.doc) formatu į cv@cvonline.lt ir leiskite darbdaviams Jus surasti.

 

Jūsų CV laukiame iki Vasario 17d.

 

Siųskite CV cv@cvonline.lt jau dabar!

_____________________

 

Kodėl verta savo CV turėti www.cvonline.lt sistemoje?

 

  • Jūsų CV bus matomas visoms įmonėms, kurios naudojasi CV-Online paslaugomis.
  • Galėsite patogiai išsiųsti savo CV pagal jums tinkamus darbo skelbimus.
  • Galėsite naudoti papildomomis-nemokamomis funkcijomis.

 

5 ženklai, kurie rodo kad pokalbis dėl darbo buvo sėkmingas

 

Kartais, išėję iš pokalbio dėl darbo, jaučiamės tvirtai ir užtikrintai, mintyse planuojamės sekančio susitikimo su darbdaviu datą ir eigą, o kartais taip ir liekam nesupratę, patikome darbdaviui ar ne, bus antras susitikimas ar ne, yra bent mažiausia viltis gauti šį darbą ar esame šios atrankos outsider’iu.

 

O jei dar kas nors Jūsų pasiteirauja: – Na, kaip sekėsi?

 

O Jūs net neįsivaizduojate, kaip būtų galima įvertinti šį susitikimą, kaip sėkmingą ar beviltišką.

 

Net, jei iš pradžių manėte, kad sekėsi gerai, juk atsakėte į visus klausimus, rodėte susidomėjimą, pokalbis buvo sklandus, tačiau, nesulaukdami atgalinio ryšio iš įmonės, pradedate svarstyti, gal visgi ne taip reikėjo atsakyti į šį klausimą, o į aną geriau buvo atsakyti visai kitaip… Ir kuo ilgiau kapstotės ir analizuojate įvykusį darbo interviu, kuo ilgiau nesulaukiate atsako, tuo labiau ima atrodyti, kad greičiausiai jums visiškai nepasisekė ir reikia dairytis kitų darbo variantų.

 

Kokie ženklai rodo, kad pokalbis dėl darbo buvo sėkmingas:

 

  1. Rami, stabili ir teigiama darbo interviu atmosfera. Nuo susitikimo pradžios iki pabaigos išlaikyta arba auganti teigiama emocija yra geras ženklas. Nieko gero nelaukite, jei pokalbio metu vyravo neigiamos emocijos: susierzinimas, pyktis, panieka, arogancija ar pan.
  2. Kūno kalba ir intonacija. Jūsų atsakymai, elgesys gali maloniai nustebinti ir nudžiuginti arba, atvirkščiai, nuliūdinti ir nepatikti įmonės atstovams. Žinoma, gali būti, kad patyręs personalo atrankų specialistas pasistengs neparodyti savo emocijų, bet, jei tinkamai pasiruošite pokalbiui dėl darbo, būsite pasidomėję įmone, darbu, mokėsite tinkamai pristatyti save, elgsitės dalykiškai ir mandagiai, jūs pastebėsite teigiamas pašnekovo reakcijas, jas išduos kūno kalba, balso intonacija. Tai gali būti menkos detalės, svarbiausia, mokėti jas pastebėti, pvz. pasikeitusi poza, žvilgsnis, rankų judesiai, balso tonas ir pan.
  3. Nepasikartojantys klausimai. Jeigu jums atrodo, kad viso pokalbio dėl darbo metu jums uždavinėjo vis tuos pačius ar labai panašius klausimus, gali būti, kad darbdavys iš jūsų nesulaukė reikalingų atsakymų. Jei manote, kad ką tik atsakėte į klausimą, o jums vėl užduoda panašų, matyt, jūsų atsakymas buvo neišsamus, nekonkretus arba per daug išsiplėtėte ir nutolote nuo esmės. Todėl, jei pokalbio metu jūs nesulaukėte nei vieno to pačio ir panašaus klausimo, tai gali būti sėkmingo darbo interviu ženklas.
  4. Ilgas pokalbis ir smulkmenų aptarimas. Taip, ilgas pokalbis gali būti dėl to, kad įmonė turi nusistačiusi valandos trukmės interviu standartą, nes stengiasi išvengti pirmojo įspūdžio įtakos darbuotojo pasirinkimo sprendimui. Interviu gali užtrukti ir dėl to, kad jūs taip lengvai nepasiduodate ir nenoriai dalinatės informacija apie save ir savo sukauptą darbinę patirtį (nedarykite taip). Tačiau yra ir kitokie ilgieji pokalbiai dėl darbo. Tai tie atvejai, kai pokalbio metu įmonė pasidalina detalesne informacija apie siūlomą darbą, kai išlenda darbo sąlygų derino detalės, kai aptarinėjamos darbinės smulkmenos, nors įprastai pirmo pokalbio metu šie klausimai nebūna nagrinėjami. Pirmo interviu metu darbdavys stengiasi pažinti jus. Didžiausias dėmesys skiriamas jums, jūsų patirčiai, kompetencijoms, įgūdžiams ir potencialui, o įmonė ir pareigos pristatomos gan trumpai. Dažniausiai detalesnės informacijos apie pareigas sulaukiama tik antro susitikimo metu. Taigi gali būti, kad jau per pirmą pokalbį darbdavys supranta, kad jūs tinkate šiai pozicijai, todėl ir atskleidžia daug daugiau informacijos, nei planavo.
  5. Grįžtamasis ryšys. Jeigu įmonės atstovas susisiekia su jumis (telefonu ar el.paštu) tą pačią ar sekančią dieną po pokalbio dėl darbo, galima sakyti, turite labai daug šansų. Darbdavys bijo prarasti gerą kandidatą, todėl stengiasi palaikyti su juo glaudžius ryšius ir kuo skubiau derina tolimesnius atrankos veiksmus.

 

Jei manote, kad darbo interviu buvo sėkmingas, Jus domina šis darbas, o jūs jau kelinta diena nesulaukiate jokio atsakymo iš darbdavio ir jūsų neinformavo apie atrankos eigą, parodykite iniciatyvą, paskambinkite ar parašykite įmonės atstovui, pasiteiraukite apie atranką ir savo galimybes tapti kolektyvo dalimi.

 

Beje, jūsų kandidatūrą vertina ir renkasi ne tik pagal pokalbio dėl darbo metu susidarytą įspūdį. Vertina ir pagal kitus kandidatus, CV, rekomendacijas, testų rezultatus, soc. tinkluose esančią informaciją ir pan.

 

Įmonė gali jūsų nepasirinkti dėl įvairiausių priežasčių. Štai kelios iš jų:

  • Jums trūksta žinių ir praktinių įgūdžių;
  • Jūsų asmeninės savybės netinkamos šiam darbui;
  • Jūs galite nepritapti prie kolektyvo;
  • Jūs galite būti “per stiprus” arba “per silpnas” kandidatas šiam darbui;
  • Jūs galite būti “per brangus” arba nuvertinantis save kandidatas;
  • Nesutampa ar kardinaliai skiriasi vertybės, požiūriai ir t.t.

 

Nors ir kaip norisi kuo greičiau įsidarbinti, bet kartais tenka pripažinti, kad tai ne jums skirtas darbas, o dalyvavimas interviu buvo pasiruošimas susitikimui dėl jums tinkamo darbo. Nesiliaukite kandidatuoti!

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė