Mobili versija

5 dažniausiai pasitaikantys NEIGIAMI kandidatų tipažai

 

Nepaisant daugybės patarimų internete ir spaudoje kaip ruoštis darbo pokalbiui ir kaip elgtis jo metu, ypač dažnai personalo atrankose yra sutinkami keli kandidatų tipažai, kurie, kaip rodo kasdienės situacijos, yra užėmę stiprią savo poziciją su užrašu „nykus“ arba „laiko vagis“. Kas jie? Ir kodėl jie nesikeičia?

 

1. Nepasiruošę darbo pokalbiui kandidatai, nelabai žinantys, dėl kokios pozicijos ar kompanijos kreipiasi, todėl nelabai žino ir ko ieško. Toliau tęsti kaip ir nelabai reikia, nes ką gali šiam kandidatui atsakyti personalo atrankų specialistas ar įmonės vadovas, jei net pats kandidatas nežino, į kurį uostą jis plaukia.

Įvertinkite savo stiprybes ir galimybes, pasidomėkite kompanijos istorija ir jos dydžiu, teikiamais produktais ar paslaugomis, kokiai pozicija yra ieškomas kandidatas ir kuriuos savo gebėjimus ir patirtis galite pasiūlyti. Jei į tai numojate ranka, nesistebėkite, jei pokalbio metu atsidursite įmonėje, kurioje dirba vos 10 darbuotojų, nors Jūs visą laiką svajojote dirbti tarptautinėje kompanijoje tarp ne mažiau kaip 200 kolegų.

 

2. Įmonių prezidentai ar skyrių vadovai ir kiti garbingų pozicijų atstovai, nors jiems vos 23 metai. Tikrai sveikiname, jeigu pasiekietė tokį įvertinimą dar studijų metu, tačiau tai išties retas atvejis. Na, tikrai ne dažnesnis nei kad vienas iš šimto tūkstančių, o gal ir dar retesnis. Greičiausiai Jūsų jaunas amžius rodo, kad stokojate svarios darbinės patirties, būtent kurios ir ieško Jūsų būsimas darbdavys, o ne skambaus Jūsų pareigų pavadinimo.

Todėl kandidatuojant geriau objektyviai įvertinkite savo darbines funkcijas ir įvardinkite jas apibendrinančiu pavadinimu, nei kad paraidžiui nukopijuokite pareigų pavadinimą iš darbo sutarties.

3. Atėję „šiaip sau“, kaip sako patys „pasitikrinti, ko esu vertas darbo rinkoje“. Gerai, kad atėjote, tikrai svarbu žinoti savo vertę, tik šiam žingsniui būtinas dar vienas neatsiejamas dalykas – tai noras dirbti toje rinkoje, kurioje save ir tikrinate. Jeigu jį turite – puiku: kandidatuokite, dalyvaukite pokalbiuose, įsitvirtinkite naujoje pozicijoje ir tobulėkite savo veiklose.

Tačiau, jeigu atėjote tik dėl to „šiaip sau“, be jokio noro ir tikslo keisti savo turimą darbo vietą, tuomet nei savo vertės nesužinosite, nei darbą pakeisite. Ar tikrai verta buvo eiti?

 

4. Profesionalūs apsimetinėtojai. Jie paprastai niekur nėra dirbę arba išdirbę vos po kelis mėnesius skirtingose darbovietėse, sunkiai pakelia ritmą nuo 9 iki 17 val. ir turi ypač aukštus finansinius lūkesčius darbdaviui. Jie nepateikia tikrųjų faktų savo CV, o nukopijuoja gražius profesinių istorijų pasakojimus iš pažįstamų tarpo ir pateikia juos CV pasirašę savo vardu. Būkite tikri, kad atrankų specialistai tai išsiaiškina greičiau, negu kad Jūs spėjate pareiti namo iš darbo pokalbio, o kartais dar ir jo metu.

Vietoje tokio gyvenimo būdo geriau įsidarbinkite padavėju ar barmenu. Ir prie darbo disciplinos priprastumėte ir CV įrašas atsirastų. Nesvarbu, kad vienintelis, bet užtat jis būtų tikras.

 

5. Nevalyvi kandidatai. Tvarka yra būtina. Galite nesutikti, tingėti susitvarkyti, tačiau šis reikalavimas yra neginčytinas. Ir jis tikrai svarbus. Ne dėl kitų, bet pirmiausia – dėl Jūsų paties, kad šalia Jūsų esantys žmonės jaustųsi gerai.

 

Jei atpažinote save iš čia aprašytųjų tipažų, norime Jums tik priminti, kad neverta ir toliau tokiu būti. Kodėl? Nes tai niekam neatneša naudos – nei Jums (iš darbo pokalbio buvote išprašytas ir išsvajoto darbo taip ir negavote), nei kompanijai (ieškomas darbuotojas pageidaujamai pozicijai taip ir liko nesurastas), nei atrankos specialistui (prarasta kainuojanti atrankos galimybė, kuri galėjo būti skirta potencialiam kandidatui). O brangiausias dalykas, kurį šioje situacijoje praranda visi dalyviai, yra laikas. Brangiai kainuojantis laikas.

Kodėl jau daugybę laiko nesikeičia šie kandidatų tipažai? Šį klausimą esame linkę palikti Jums, gerbiami kandidatai. Ar tikrai nenorite jokių profesinių pokyčių, ar galvojate kad tai Jums nesvarbu? Jei nesvarbu, žinoma, nekreipkite dėmesio į įsigyvenusius tipažus. O jeigu nors truputį svarbu, tuomet nuoširdžiai linkime Jums didelio pasikeitimų starto, kuris taptų tikrąją Jūsų darbo paieškų pradžia.

 

Su geriausiais linkėjimais,

Jovita Veinšreider

CV-Online personalo atrankų projektų vadovė

 

 

Daugiau darbo paieškos ir karjeros patarimų rasite čia.

 

 

 

 

Pasitikėjimas savimi ieškant darbo

 

 

 

Papasakosiu jums trumpą istoriją apie pasitikėjimą savimi ieškant darbo.

 

Universitete po seminaro apie darbo paieškos strategijas studentas užduoda klausimą:

– Štai aš studijuoju universitete, kurio profilis – humanitarinis. Suprantu, kad baigus šiuos mokslus negausiu darbo pagal specialybę, nes būtent tokio, specializaciją atitinkančio, darbo nėra, todėl galvoju ieškoti su studijomis nesusijusio darbo. Darbo patirties neturiu, o kolegijų studentai jau studijų metu įgyja praktinių įgūdžių ir darbinės patirties. Kaip rinkoje vertinami tokie kandidatai kaip aš? Kodėl įmonė turėtų pasirinkti mane, o ne kolegijos studentą?

 

Lektorius jam atsako:

– Jei tu manai, kad kolegijos studentas yra geresnis už tave, tai, matyt, taip ir yra. Jei tu manai, kad darbdavys pirmenybę teikia kolegiją, o ne universitetą baigusiems kandidatams, tai, matyt, taip ir yra. Jei tu manai, kad tu nesusirasi su tavo studijomis susijusio darbo, tai, matyt, taip ir bus. Jei tu manai, kad tavo humanitarinis aukštasis išsilavinimas yra nepritaikomas darbo rinkoje, tai, matyt, taip ir yra.

 

Gal tai ir ne pats geriausias atsakymas studentui, kuris dar tik ieško savo karjeros kelio, bet tai ir ne pats blogiausias variantas pasakyti, kad tai, kaip jūs save pozicionuojate, suvokiate ir vertinate gali stipriai koreliuoti su jūsų galimybėmis įsitvirtinti darbo rinkoje.

 

Todėl susitelkite į tai, ką jūs mokate geriausiai, kas jums sekasi, kas jus domina, o ne nuolat lyginkite save su kitais ieškodami priežasčių, kodėl jūs “netinkamas”. Žinantis savo vertę, pasitikintis savimi kandidatas visuomet bus paklausesnis už abejojantį savo jėgomis ir gebėjimais. Mintyse projektuokite savo gyvenimą pozityvia linkme. Na, o jei niekaip nepavyksta atsikratyti minties, kad jūs esate kažkuo prastesnis ir kad kažkokių įgūdžių stoka sutrukdys gauti darbą, tuomet skirkite laiko ir pastangų esamų “trūkumų” pašalinimui ir naujų/būtinų/reikalingų įgūdžių įgijimui.

 

Jums tinkamą darbą galite rasti čia.

Patarimai moterims (ir ne tik) deryboms dėl atlyginimo

 

  1. Tyrimas – žinok savo rinkos vertę

Kiekvienas darbas turi savo vertę rinkoje ir tą vertę galima pasitikrinti atlyginimo palyginimo tinklalapiuose, pvz. www.manoalga.lt. Personalo atrankų įmonės ir tiesioginės personalo paieškos specialistai taip pat yra geras informacijos šaltinis.

 

  1. Žinokite savo ROI (investicijų grąža)

Kiekvienas naujas darbuotojas stiprina įmonę ir kuria jai papildomą vertę. Pamąstykite apie tai ir pabandykite suskaičiuoti, ką jūs duodate įmonei ir kaip panaudojant savo žinias ir įgūdžius prisidedate prie įmonės tikslų siekimo. Atlyginimas yra abipusis susitarimas ir iš esmės jūs esate įmonės investicija. Jei įmonė pasiūlė jums darbą, tai reiškia, kad jūs esate geriausias šiam darbui kandidatas. Žinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

 

  1. Atidžiai rinkitės darbo pasiūlymus

Skirtingų darbų atlyginimai svyruoja priklausomai nuo veiklos sektoriaus, vietovės ar įmonės dydžio. Už tokius standartinius darbus kaip apskaitininkės, biuro administratorės ar rinkodaros specialistės didesni atlyginimai bus mokami stipriuose verslo sektoriuose: Informacinių Technologijų, farmacijos, energetikos, telekomunikacijų ar elektronikos. Tarptautinėse, didelėse įmonėse ir didmiesčiuose taip pat galima tikėtis didesnių atlyginimų.

 

  1. Neatskleiskite savo atlyginimo būsimam darbdaviui

Pokalbio dėl darbo metu neatskleiskite savo buvusio/esamo atlyginimo. Pagrįskite tuo, kad tai neturėtų būti labai svarbu, nes tai buvo kitokios pareigos (atsakomybė)/vietovė/situacija ir pan. Atskleidę atlyginimą galite atsidurti nepalankioje pozicijoje, nes įmonė gali panaudoti šią informaciją derybose, o įvardintas atlygis gali neatspindėti dabartinės jūsų vertės rinkoje.

 

 

  1. Kalbėkite apie atlyginimus

Dauguma moterų nedrįsta kalbėti apie atlyginimus dėl galimos neigiamos reakcijos. Svarbu neužmiršti, kad jūs jau nebe paauglys, kuris bijo tėvų reakcijos, o kelios ne itin komfortiškos deryboms skirtos minutės gali jums laimėti papildomų pinigų, kad ir jūsų būsimoms atostogoms. Atminkite, kad vyrai dažniau ir geriau derasi.

 

  1. Pasiruoškite skaičių žaidimui

Turėkite aiškią viziją, koks galėtų būti mažiausias jus tenkinantis atlyginimo dydis ir jūsų siekiamas atlygis, kurį gaudami būtumėte patenkinti ir nebijotumėte išreikšti save. Jūsų potencialus darbdavys konkrečioms pareigoms taip pat turi numatytą atlyginimo intervalą (biudžetą), todėl tikslas turėtų būti surasti abi puses tenkinantį kompromisą. Jūsų tikslas yra išsiderėti didžiausią įmanomą stabilų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kokie bus papildomi finansiniai ir nefinansiniai priedai. Privalomosios sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bus išskaičuojamos iš šio atlyginimo ir turės tiesioginę įtaką jūsų būsimoms socialinėms ir pensijos išmokoms.

 

  1. Sutarkite dėl atitinkamų pareigų pavadinimo

Atidžiai perskaitykite darbo pobūdžio aprašymą ir, jei reikia, sutarkite dėl pareigų pavadinimo pakeitimo, kad jos labiau atspindėtų pareigas.  Jei turite kelerių metų patirtį, tarkitės, kad prie jūsų pareigų pridėtų žodį “vyresnysis”. Pasirūpinkite ateitimi, geriau skambančios darbo pareigos gali pasitarnauti ieškant darbo ateityje. Jei darbdavys prideda jums daugiau užduočių ir atsakomybių, derėkitės dėl atitinkamo pareigų pakėlimo. Niekas nenori dirbti atsakingą darbą be adekvataus atlygio.

 

  1. Pasistenkite riboti ar nukreipti kitiems neapmokamą darbą

Daug dirbančių moterų turi ir antra darbą: rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruošos darbais. Palyginus su vyrais, moterys atlieka daug daugiau neapmokamo darbo. Nusistatykite namų ruošos taisykles, paskirstykite savo išteklius. Sumažinkite neatlygintinos veiklos kiekį panaudodami esamus resursus, o laisvą laiką panaudokite asmeniniam tobulėjimui.

 

Moterys uždirba vidutiniškai 7% mažiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai

 

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) palygino to paties lygio pareigų darbo užmokesčius ir gavo vertingų įžvalgų apie atlygio teisingumą. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11% mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų.

 

 

Pastebėjome, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse moterų ir vyrų mėnesinių pajamų vidurkiai skiriasi dar labiau, nei palyginus atlyginimus pagal pareigas. Moterys apskritai uždirba 9 – 24% mažiau nei vyrai, žr. lentelę žemiau. Viena iš pagrindinių tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas.

 

Kiek procentų mažiau uždirba moterys palyginus su vyrais?

 

 

Šalis Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas tose pačiose pareigose 2017 metais Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas apskritai 2017 metais
Estija -11% -24%
Lietuva -10% -16%
Slovakija -9% -23%
Čekijos Respublika -8% -23%
Latvija -8% -20%
Vengrija -8% -22%
Suomija -6% -18%
Kroatija -5% -9%
Slovėnija -4% -7%
Bosnija ir Hercegovina -4% -9%
Lenkija -2% -23%

Šaltinis – paylab.com

 

Didžiausias atlyginimų skirtumas Centrinės ir Rytų Europos šalyse užfiksuotas Estijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Slovakijoje. Balkanų šalyse yra mažiausi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Šie atlyginimų skirtumai yra stabilūs ir daugelyje šalių nerodo jokių mažėjimo ženklų.Tai daugiausiai susiję su ekonomine padėtimi, labiausiai pageidaujamais darbais rinkoje, kuriuose yra nevienodas lyčių pasiskirstymas. Galima sakyti, kad Balkanų šalyse labiausiai galima tikėtis teisingo atlygio, nepriklausomai nuo dirbančiojo lyties.

Daug svarbesnis yra tų pačių pareigų vyrų ir moterų darbo užmokesčio palyginimas, nes jis geriausiai atspindi, kiek sąžiningai įvertinamas tas pats darbas pagal darbuotojo lytį.  Paylab atlikto tyrimo duomenimis, moterys gauna vidutiniškai 2-11% mažesnį atlygį. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra administracinės srities darbo pozicijose.

 

Atlyginimų skirtumai yra mažesni karjeros pradžioje

Pabaigus mokyklą vyrai ir moterys turi iš esmės tokias pačias galimybes. Tačiau vyrai yra gerokai aktyvesni, labiau pasitikintys savimi derantis dėl atlyginimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškant darbo vyrų atlyginimo lūkesčiai yra vidutiniškai 14% aukštesni nei moterų. Pavyzdžiui, kai moteris tikisi  900 Eur atlyginimo, vyrai derasi dėl 10% aukštesnio atlygio ir to pasekoje, metų bėgyje vyras gauna 1080 Eur didesnes pajamas, o tai yra papildomas vieno mėnesio atlygis.

 

Atlyginimų skirtumas didėja su metais

Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas išryškėja 35- 44 metų amžiaus tarpsnyje. Tai siejama su motinystės atostogomis ir moterų grįžimu į darbo rinką po ilgos pertraukos. Jų bendraamžiai vyrai įgauna pranašumo, o moterims sunku juos pasivyti.

Taip pat moterys palyginus su vyrais atlieka daug neatlygintino – nemokamo darbo, pvz. rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruoša. Moterys dažniau renkasi darbus puse etato. Moterys rečiau užima aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas. Administravimas, apskaita, sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, farmacija, švietimas, žmogiškieji ištekliai ir klientų aptarnavimas (prekyboje, bankuose) bei prekyba yra tos darbo sritys, kurios tipiškai asocijuojasis su moterimis ir kuriose proporcingai jų yra daugiau nei vyrų.  Gaunant mažesnes pajamas, moterims iškyla finansinė rizika ir jos atsiduria nepalankioje padėtyje išėjus į pensiją.

 

 

 

PATARIMAI MOTERIMS (IR NE TIK) DERYBOMS DĖL ATLYGINIMO »

 

2017 metų vasario mėnesio darbo pasiūla ir paklausa

 

2017 metų vasario mėnesį daugiausiai kandidatų dėmesio sulaukė šių sričių darbo pasiūlymai:

  1. Finansų/Apskaitos
  2. Teisės
  3. Transporto/Logistikos
  4. Informacinių technologijų
  5. Gamybos/Pramonės
  6. Sveikatos apsaugos/Socialinės rūpybos
  7. Organizavimo/Valdymo
  8. Žmogiškųjų išteklių
  9. Statybų/Nekilnojamo turto
  10. Administravimo

 

Tuo tarpu darbdaviai daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė šių sričių kandidatams:

  1. Pardavimų (~660 darbo pasiūlymų)
  2. Informacinių technologijų (~660 darbo pasiūlymų)
  3. Gamybos/Pramonės (~480 darbo pasiūlymų)
  4. Prekybos/Pirkimų/Tiekimo (~450 darbo pasiūlymų)
  5. Organizavimo/Valdymo (~350 darbo pasiūlymų)
  6. Finansų/Apskaitos (~340 darbo pasiūlymų)
  7. Inžinerijos (~340 darbo pasiūlymų)
  8. Bankų/Draudimo (~300 darbo pasiūlymų)
  9. Transporto/Logistikos (~250 darbo pasiūlymų)
  10. Administravimo (~230 darbo pasiūlymų)

 

Darbo skelbimuose darbdaviai dažniausiai kandidatams kėlė šiuos reikalavimus:

  • bent 2 metų darbo patirtis;
  • aukštasis išsilavinimas;
  • geros lietuvių  ir anglų kalbos žinios;
  • puikūs bendravimo ir  derybiniai įgūdžiai;
  • aktyvumas;
  • organizuotumas;
  • atsakomybė ir savarankiškumas.

 

Visi darbo pasiūlymai

Kur ieškoti Jums tinkamų darbo pasiūlymų?

 

Vienas iš efektyviausių darbo paieškos kanalų yra karjeros portalai, darbo skelbimus talpinantys specializuoti tinklalapiai. cvonline.lt kasdien paskelbiame ne vieną dešimtį naujų darbo pasiūlymų, tačiau gali būti, kad tarp jų būtent šią minutę nerasite sau tinkamo. Todėl rekomenduojame kuo platesnį darbo paieškos kanalų spektrą, kad kuo greičiau surastumėte jus dominantį darbą.
Peržiūrėkite šį kanalų sąrašą, gal kažkurio dar nepanaudojote:

  1. Personalo atrankos įmonės. Jų yra ne viena ir ne dvi ir jos vienu metu vykdo kelias, keliolika ar keliasdiešimt personalo atrankų, todėl verta kreiptis į juos, nusiunčiant savo CV ir įvardinant, kokio darbo ieškote ir kandidatuoti į jų darbo pasiūlymus.
  2. Draugai ir pažįstami. Informuokite savo draugus, pažįstamus ir artimuosius kad šiuo metu ieškote darbo. Įvardinkite, koks darbas ir kokios srities įmonėse jus domina, priminkite apie savo darbinę patirtį, įgūdžius ir kompetencijas.
  3. Socialiniai tinklai. Susikurkite savo LinkedIn anketą, joje pateikite kuo išsamesnę profesinę informaciją, ieškokite naudingų kontaktų, bendraukite. Susiraskite su darbu susijusias LinkedIn ir FB grupes, įmones, žmones, tapkite jų sekėjais. Facebook‘ą galite panaudoti žinios, kad ieškote darbo, skleidimui, bet prieš tai pasirūpinkite, kad jūsų FB profilis atrodytų profesionaliai.
  4. Jus dominančios įmonės. Pasidarykite jus dominančių įmonių sąrašą. Geriausia būtų apsibrėžti jums tinkamas įmones pagal jų veiklos sritį ir pagal tai, kokių darbuotojų jiems dažniausiai reikia. Kai jau žinote, kokiose įmonėse norėtumėte dirbti, apsilankykite jų tinklapiuose, paieškokite informacijos apie laisvas darbo vietas ir karjeros galimybes. Telefonu arba el.paštu kreipkitės į personalo skyrių, pasiūlykite savo kandidatūrą. Jei įmonės tinklapyje yra galimybė užpildyti CV, taip ir padarykite.
  5. Naujienų portalai – verslo skiltis. Šioje skiltyje skelbiama informacija apie naujų įmonių atėjimą į rinką, plėtrą ir pokyčius, todėl verta nuolat domėtis darbo rinkos naujienomis ir operatyviai reaguoti.
  6. Vitrinos, lauko ir kita netradicinė reklama. Smulkusis verslas, paslaugų, prekybos, viešojo maitinimo srities įmonės gan dažnai apie darbuotojų paiešką skelbia savo vitrinose, parduotuvėse ir pan. Didesnės įmonės išnaudoja ir lauko reklamą, todėl, kai einate ar važiuojate, apsidairykite, darbo pasiūlymai gali būti visai čia pat. Kai kurios įmonės kandidatų dėmesį stengiasi atkreipti panaudodami radijo ar TV reklamą.
  7. Karjeros mugės, renginiai ir seminarai. Žinoma, karjeros mugės labiau tinka studentams, o štai, profesiniai renginiai, seminarai ir mokymai gali būti puiki proga užmegzti naujoms pažintims ir pasirūpinti ateities darbu.
  8. Buvę kolegos. Jūsų keliai kažkada išsiskyrė, bet kai dirbote kartu vienas kitu pasitikėjote ir artimai bendravote? Priminkite apie save. Gal buvęs kolega galės jus rekomenduoti savam darbdaviui ar pažįstamiems.
  9. Laisvalaikio veikla, klubai ir organizacijos. Jūsų laisvalaikio užsiėmimai, priklausymas organizacijoms ar asociacijoms taip pat gali būti geras kanalas gauti informaciją apie siūlomą darbą, plėtoti kontaktų tinklą ir pasiūlyti savo kandidatūrą. Kuo įvairesnėms ir didesnėms grupėms priklausote, tuo didesnė tikimybė susirasti darbą.
  10. Pasvarstymas – spėlionė. Jei turite įsivardinę ir apsibrėžę jus dominantį darbą, pagalvokite, kur apie jį gali būti paskelbta. Kiekviena preofesijų kategorija turi savo darbo ir darbuotojų paieškos specifiką, todėl, atsižvelgiant į jūsų darbo sritį gali tekti panaudoti ir kitus, aukščiau neišvardintus, kanalus.

 

 

_______________

 

Reikia asmeninės darbo paieškos konsultacijos?

 

 

_______________

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

Palyginti atlyginimą jau galima ir su Paylab mobiliąja aplikacija

 

Tarptautinis atlyginimų tinklapis Paylab pristato mobiliąją aplikaciją, kurioje vartotojai gali palyginti savo atlyginimą. Mobili programėlė yra nemokama, ją galima atsisiųsti iš Google Play Store – Paylab Salary Checker. Programėlė jums nuolat teiks naujausią informaciją apie konkrečių pareigų atlyginimų pokyčius konkrečioje šalyje. Kiekvienas darbas turi savo vertę, o šios programėlės dėka visuomet galėsite pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje.

 

Mobili programėlė remiasi Paylab atlyginimų tinklapio duomenimis (Lietuvoje www.manoalga.lt), todėl darbuuotojams gali pateikti personalizuotus atlyginimų pokyčių duomenis.

 

Informacija apie atlyginimus yra gan jautri tema. Dėl šios priežasties Paylab teikia anonimišką paslaugą, kuri leidžia asmenims saugiai ir konfidencialiai palyginti savo atlyginimą su kitų, tas pačias pareigas užimančių, darbuotojų atlyginimais pasirinktoje šalyje. Programėlės naudotojui pateikiama informacija yra nepakeičiama pagalba ruošiantis pokalbiui dėl darbo, vertinimo pokalbiams ar derantis dėl atlyginimo pakėlimo.

 

Kaip veikia programėlė ir kam ji naudojama?

 

Norint gauti atlyginimo palyginimą, programėlės naudotojas turi užpildyti specialią formą ir tuomet vartotojas gauna konkrečių pareigų atlyginimo vidurkį pasirinktoje šalyje ar regione. Vartotojas taip pat gali užsisakyti nuolatinį atnaujintų atlyginimo duomenų gavimą. Kiekvieną kartą kai naujas respondentas užimantis tas pačias pareigas užpildys atlyginimo klausimyną, vartotojas gaus atlyginimo palyginimą su naujojo respondento atlyginimu.

 

Tose šalyse, kuriose Paylab dar neturi pakankamo respondentų kiekio, užpildęs reikalingus duomenis vartotojas gaus naudingų patarimų deryboms dėl atlyginimo. Vartotojai taip pat sužinos, kiek procentų globalioje Paylab duomenų bazėje esančių respondentų uždirba mažiau nei jie. Kai tik Paylab konkrečios šalies duomenų bazėje sukaupiamas reikalingas respondentų kiekis, vartotojui iš karto pateikiama atlyginimo palyginimo informacija.

 

 

Atlyginimų palyginimo informacija atnaujinama kiekvieną mėnesį. Kartą per ketvirtį sistema automatiškai informuoja vartotoją apie esamą jo pareigų atlyginimo vidurkį. Programėlė užtikrina duomenų konfidencialumą.

 

Programėlė skirta visiems darbuotojams, kurie nori matyti žinoti daugiau apie atlgyinimą, teims, kurių netenkina dabartinis atlyginimas ir tiems, kurie ieško darbo ir nori sužinoti šių pareigų vertę rinkoje.
Atsisiųskite Paylab atlyginimo tikrinimo programėlę (Paylab Salary Checker) dabar
Paylab vizija

 

Paylab.com įkurta 2015  metų rugsėjį šiuo metu turi 14 darbo užmokesčio palyginimo portalų, daugiausiai Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Paylab šalyse atlyginimų palyginimas atliekamas pagal identišką metodiką. Paylab siekis ir vizija yra teikti naujausius atlyginimų duomenis, orientuojantis į Europos ir besivystančias Afrikos, Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono rinkas.

 

Pirmasis Platy.sk tinklapis buvo sukurtas 2007 metais Slovakijoje įmonės Profesia, kuri sukūrė duomenų rinkimo, tikrinimo ir vertinimo metodiką. Darbo užmokesčio palyginimo tinklapiai buvo adaptuoti ir šiose šalyse: Centrinėje Europoje (Vengrija, Čekijos Respublika, Lenkija), Balkanuose (Kroatija, Serbija, Bosnija & Hercegovina, Slovėnija, Juodkalnija), Baltijos šalyse (Estija, Latvija, Lietuva), Suomijoje ir Kenijoje. Paylab prekės ženklas priklauso Suomių Alma Media grupei.

 

Nebijokite klysti

 

Ne kartą teko išklausyti susirūpinusių ir beveik panikuojančių tėvų svarstymų, kokius mokslus turėtų pasirinkti jų atžala, kad paskui nereikėtų gailėtis. Manęs klausdavo, kaip nesuklysti, kaip žinoti, ar pasirinkta profesija bus aktuali po 5 metų. Prašydavo, kad išpranašaučiau vienų ar kitų mokslų poreikį ateityje. Teiraudavosi, ar jaunuolis baigęs mokslus ras darbo, ar padoriai uždirbs.

 

Deja, aš ne pranašas, ateities negaliu numatyti. Išpranašauti sėkmę ar nesėkmę negaliu, tačiau yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos galima atsižvelgti renkantis studijų kryptį.

 

Pirmas. Skirtas tėvams. Leiskite savo atžaloms rinktis. Pripažinkite juos kaip atskiras savarankiškas asmenybes, o ne visiškas jūsų kopijas.

 

Antras. Absolventams. Nebijokite klysti.

 

Jei vis dar nežinote, ką studijuoti, galiu Jus nuraminti – jūs toks ne vienintelis. Jūsų yra daugybė. Pasimetusių tarp gausybės pasirinkimų ir prieštaringos informacijos, artimųjų ir visuomenės lūkesčių ir spaudimo, draugų ar žiniasklaidos įtakos, finansinių galimybių ar tiesiog negebančių apsispręsti. Retas kuris žino, ką tikrai NORI studijuoti. Kai kurie tai žino jau nuo darželio. Bet tokių yra labai nedaug. Ir, greičiausiai, jums, kaip ir prieš tai buvusiems absolventams, teks susidoroti su visa informacijos ir nuomonių gausa bei ČIA IR DABAR pasirinkti studijų kryptį. Nenustebkite, jei iš jūsų reikalaus pasirinkti tai, kas populiaru, perspektyvu, tai, ką rinkosi mama ar tėtis, ką rinkosi sėkmingas giminaitis ar turtingas dėdė. Net jei jūs būsite sugalvoję kelis savo variantus, jus bandys atkalbėti, nes jūsų pasirinkimas ne toks, kokio iš jūsų tikisi.

 

Bet palaukit, kieno čia gyvenimas? Jūsų! Jūs turite teisę mokytis tai, kas jums tinka ir patinka. Jūs turite teisę pasirinkti kitus mokslus, nei jums parinko tėvai ar ką pasirinko artimiausias draugas. Nebijokite būti savimi ir atsakyti už savo veiksmus.

 

Andriaus Mamontovo pasirinktam muzikanto keliui ilgai nepritarė jo tėvas. Labai ilgai. Tačiau, kai A.Mamontovas atliko pagrindinį vaidmenį E.Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“, tėvas pagaliau pripažino sūnaus talentą. Žinoma, ne visi gali ar nori atlikti vaidmenį „Hamlete“, bet rinktis, ką nori veikti gyvenime gali visi. O ar žinote, kad Mamontovas studijavo Vilniaus technikos universitete (dabartinis VGTU) statybos ekonomiką? Studijavo, nes taip reikėjo. Reikėjo įgijus vidurinį išsilavinimą kažkur įstoti… Taigi, o kas iš to? Jis vis tiek grįžo prie to, kas jį veža.

 

Nebijokite pasirinkti, nebijokite persigalvoti. Tai jūsų sprendimas. Tai jums reikės kažkur ir kažkaip panaudoti studijų metu įgytas žinias. O jei pasirinksite studijuoti tai, kas jums nepatinka, ko jūs nesuprantate, vargu, ar baigę mokslus dirbsite pagal įgytą išsilavinimą ir, ar ką nors prisiminsite iš nemėgstamų dalykų. Būsite tik neaišku kokiais tikslais praleidę 4-6 savo gyvenimo metus mokslams, kurie jums nepatinka.

 

O kas, jei pasirinktumėte mokslus, kurie jus domina? Kas, jei studijuotumėte gal ir ne pačius populiariausius, bet jūsų asmenybę atitinkančius mokslus?

 

Jau žinau, kad bus sakančių, kai už studijas moka tėvai, tai nelabai gali rinktis. Hm. Taip, sumokėti galima už daug ką, bet geriau mokėti už tai, kas reikalinga. Šiuo atveju, už tai, kas reikalinga studijuojančiajam. Jei tėvų parinkti mokslai jūsų nedomina ir nepatinka, jokie pinigai jūsų „neužnorins“. Tik prisiimkite atsakomybę už savo pasirinkimus ir sprendimus. Šita sąlyga būtina. Jūsų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas, o ne atsitiktinis.

 

O jei neapsisprendžiate dėl studijų krypties – atlikite savianalizę. Pabandykite išsiaiškinti savo asmenybės stiprybes, paanalizuoti, kas jums geriausiai sekasi, ką mielu noru veikiate, kas jus domina? Pažvelkite į save iš šono ir ne tik per mokslų prizmę. Kai užduosite sau klausimą „kas man sekasi geriausiai?“, atsakymą susiekite ne su konkrečiu mokykloje dėstomu dalyku. Štai dažnai pasitaikantis variantas, kaip jaunas žmogus bando pasirinkti sau tinkamus mokslus – man sekasi matematika, todėl studijuosiu ekonomiką. Ir viskas. Nebandoma pažvelgti į save giliau ir atidžiau. Gal sekasi įdomiai reikšti mintis žodžiu, gal sisteminti ir analizuoti, gal patinka ieškoti naujų sprendimų ir pan. Na, kas yra jūsų esmė? Kas yra jūsų ašis? Kam jūs galite skirti savo laiką ir energiją ir daryti tai lengvai ir su užsidegimu? Kaip jus apibūdina draugai – juk iš šono geriau matosi. Gal kažkaip panašiai: jis be sporto daugiau nieko nemato;  kreipkis į jį, jis tau viską išsamiai paaiškins; ir iš kur pas ją tiek kantrybės užsiimti su mažais vaikais; ji kaip visada gerai paruošė renginio scenarijų…

 

Net jei jums atrodo, kad tai tik smulkmenos ir nieko išskirtinio, vis tiek jūs esate kažkuo ypatingas ir kažkuo stiprus. Beje, jei sekasi matematika, nebūtina studijuoti ekonomiką. Matematika yra reikalinga daugelyje sričių. Pažvelkite plačiau. Tai gali būti ir rinkodara, ir inžinerija, prekyba ar pardavimai.

 

Nepaisant to, kokias studijas pasirinksite, greičiausiai, vis tiek dirbsite tai, kas jums geriausiai sekasi.

 

Ir nieko tokio, jei jūs pasirinksite profesinį mokymą, nors iš jūsų tikėjosi habilituoto daktaro laipsnio. Geriau būti geriausiu staliumi, nei blogiausiu daktaru.

 

Kitas dalykas, didžiąja dalimi, ne pasirinktos studijos lems seksis jums ar ne. Jūsų asmenybė, pastangos, noras ir motyvacija siekti tikslų, bus sėkmės faktoriai. Taip pat ne studijų kiekis turės įtakos jūsų ateities karjerai. Jei manote, kad įgytas bakalauro ir magistro laipsnis lengvai atvers duris į darbo rinką, tai galime pasakyti, kad ne kiekyje esmė. Daug svarbiau bus jūsų gebėjimas teorines žinias pritaikyti praktikoje. Ir mes vėl grįžtame prie to paties – jei studijuosite ne tai, kas jums patinka, teorija nepavirs į praktiką ir ilgainiui jūs pradėsite ieškoti savęs ir jums tinkamo darbo.

 

Turime daug pavyzdžių, kai sulaukęs trisdešimties darbuotojas pagaliau išdrįsta būti savimi, išeina iš niekada jam nepatikusio darbo, persikvalifikuoja ir atvečia naują karjeros lapą – tokį, kokio visada norėjo. Taip buvusi vadovė, nelaiminga ir amžinai bėganti įvykių sūkuryje, tampa kosmetologe ir pagaliau pradeda džiaugtis gyvenimu. Taip sėkmingas finansininkas iš miesto išsikrausto į kaimą ir užsiima ekologine žemdirbyste, kuri buvo jo užslėpta svajonė. Taip vadybininkas su dviem aukštaisiais išdrįsta įgyti konditerio profesinį išsilavinimą, nes jis jau vaikystėje norėjo kepti tortus.

 

Taigi, yra keli variantai.

 

Pirmas. Jūs studijuojate tai, ką jums parinko kiti. Baigiate. Dirbate bet kokį darbą. Ieškote savęs. Suprantate, ką norite veikti iš tikro. Mokotės tai, kas jums patinka. Dirbate tai, kas jums patika.

Antras. Studijuojate tai, ką norite. Baigiate. Dirbate pagal įgytą išsilavinimą. Tobulėjate.

Žinoma, tai tik du baziniai arba kraštutiniai atvejai, bet esmė išlieka ta pati: gyvenate savo arba kitų gyvenimą.

 

Dar vienas, ne ką mažiau svarbus punktas – mokymasis visą gyvenimą. Nemanykite, kad mokymasis pasibaigs atsiėmus atestatą. Tikrai ne. Jei norėsite būti paklausiu darbo rinkoje, jums teks mokytis visą gyvenimą. Savarankiškai. Savanoriškai. Mokymuose, seminaruose. Reikės skaityti knygas, profesinę literatūrą. Domėtis ne tik tuo, kas vyksta aplink jus, bet ir pasaulyje.

 

Sėkmės ieškant savo kelio!

 

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

Specialiai žurnalui “Kuo Būti”
Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė