Mobili versija

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

Darbo paieškos karjeros portaluose gidas


Pasidalinsiu keliais pastebėjimais, kurie gali palengvinti ir pagreitinti naujo darbo paiešką karjeros portaluose.

 

Iš pradžių susitarkime, kad karjeros portalai – ne įdarbinimo agentūros, kurios konkrečiam žmogui ieško darbo. Karjeros portalas – tarpininkas tarp darbdavio ir ieškančiojo darbo, kuriame įmonės talpina darbo pasiūlymus, o ieškantys darbo nemokamai ir savarankiškai naudojasi darbo paieškos įrankiais.

 

Todėl, pirmas patarimas, nesiųskite savo CV bendruoju karjeros portalo el.paštu, pvz. su prierašu “ieškau darbo” ar “siunčiu CV, pasiūlykite man tinkamą darbą”. Deja, toks laiškas nebus veiksmingas, nes būtų neprofesionalu jei mes pradėtumėme spėlioti, kuris iš kelių tūkstančių darbo pasiūlymų jums tinka labiausiai. Tik jūs geriausiai žinote, koks darbas jums tinka ir kur norite aplikuoti. Todėl CV siųskite į konkrečią, jums tinkamą, darbo poziciją, skelbime nurodytu el.paštu.

 

Štai efektyvus sprendimas:

  • peržiūrite darbo skelbimus (pagal skelbimų įrašymo datą, pareigų sritį ar vietovę),
  • randate sau tinkamą darbo pasiūlymą,
  • pakoreguojate savo CV,
  • parašote šiam skelbimui tinkamą motyvacinį arba kreipimosi laišką ir
  • kandidatuojate.

 

Kodėl tai efektyvu? Nes Jūs patys išsirinkote, kas jus domina, kandidatavote išreikšdami savo motyvaciją ir jūs žinote, kodėl būtent šis darbas Jus domina ir kodėl jūs tinkate šiam darbui. Jūs tikslingai kandidatuojate, o ne bandote laimę pasikliaudami kitų sprendimais.

 

Ar yra skirtumas, su kokiu CV geriau kandidatuoti: Europass, CV-Online sistemoje įrašytu ar savo sukurtu CV? Nelabai. Svarbiausia, kad CV didžiausią dėmesį skirtumėte darbo patirties aprašymui, įgūdžių ir kompetencijų, savo tinkamumo šiam darbui pagrindimui.

 

Jei norite kuo greičiau surasti naują darbą, pasistenkite kasdien peržiūrėti darbo pasiūlymus. Darbo pasiūlymų peržiūrą galima šiek tiek pagreitinti, užsisakius sau tinkamus darbo skelbimus į el.paštą. Dar vienas patarimas, skelbimų į el.paštą užsakyme pakaks pažymėti tik 2-3 kriterijus, pvz. darbo sritis, vietovė ir “siųsti kasdien” – turėsite didesnį pasirinkimą, nes kuo daugiau kriterijų pažymėsite, tuo ilgiau reikės laukti visus juos atitinkančių skelbimų, o juk kai kurie kriterijai gal ir nėra tokie svarbūs.

 

Galima dar šiek tiek pagreitinti darbo paiešką. Jei jau esate įrašę savo CV į karjeros portalo duomenų bazę, pasistenkite nuolat jį atnaujinti. Sakysite, nieko naujo neįvyko, nėra kaip atnaujinti savo CV? Taip, gal jūsų profesinėje srityje niekas ir nepasikeitė, bet jei prisijungsite prie tinklapio su savo slaptažodžais ir atidarysite savo CV (tiesiog peržiūrėsite jį), jo atnaujinimo data pasikeis į šios dienos, o tai reiškia, kad Jūsų CV pakils į visų CV sąrašo viršų. Juk ne paslaptis, kad darbdaviai linkę ieškoti tinkamų kandidatų tarp “šviežiai” įrašytų/atnaujintų CV. Todėl, toks paprastas veiksmas gali ženkliai padidinti jūsų šansus būti pastebėtam.

 

Kas efektyviau: kandidatuoti pačiam ar turėti CV duomenų bazėje? Efektyviau – kandidatuoti pačiam, nes taip parodote savo susidomėjimą siūloma pozicija ir be to, ne visos įmonės, kurios publikuoja darbo skelbimus, naudojasi CV duomenų baze. Taip pat, jei įmonė suranda jūsų CV duomenų bazėje, ji nežino, ar siūlomas darbas jus sudomins. Įmonei tenka jums skambinti ar rašyti, pasakoti apie siūlomą darbą ir pan., o jums gali būti neaktualu.

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

Kas šiandien renkasi – darbdavys ar darbuotojas?

 

Personalo atrankos specialistai pripažįsta, kad šiandieninėje rinkoje dažniau darbuotojas renkasi darbdavį nei atvirkščiai. Taigi įmonėms tenka nelengva užduotis – kaip patraukti gero specialisto dėmesį ir laimėti konkurencinę kovą su kitomis paiešką atliekančiomis kompanijomis. Patyrę personalo atrankos žinovai Ramunė Kabašinskienė ir dr. Mantas Tvarijonavičius dalijasi patarimais, ką reikėtų daryti, kad darbuotojų paieška būtų sėkminga.

 

Darbuotojų paieška trunka mėnesį

 

Kompanijos „OVC Consulting“ vyr. konsultantė R. Kabašinskienė, remdamasi Personalo valdymo profesionalų asociacijos šiais metais atliktu personalo valdymo rodiklių tyrimu, sako, jog vidutiniškai darbuotojų atrankos procesas mūsų šalyje užtrunka 30 dienų. „Rasti tinkamą darbuotoją šiandieninėje Lietuvos rinkoje tikrai sunku. Personalo atrankos specialistai vieningai pritaria, kad situacija sudėtinga, o ją dar labiau paaštrina didelė emigracija bei specialistų trūkumas. Šiuo metu sunku rasti net gerų sandėlininkų“, – pasakoja R. Kabašinskienė.

Pasak jos, nors laiko atžvilgiu darbuotojų paieška nesutrumpėjo, tačiau vidutinė atrankos kaina sumažėjo: remiantis anksčiau minėtu tyrimu, pernai darbuotojų atranka vidutiniškai kainavo 177 eurus, o užpernai ji siekė net 260 eurų. R. Kabašinskienės teigimu, šį pasikeitimą lėmė vis populiarėjanti pigesnė kandidatų paieška interneto darbo paieškų portaluose bei sumažėjęs skelbimų skaičius laikraščiuose. Tai buvo viena brangiausių darbuotojų paieškos priemonių.

 

Patikimi darbuotojų paieškos kanalai

 

Personalo specialistė sako, kad patraukliausia ir gal net patikimiausia paieška susijusi su vidiniais resursais, kai pasinaudojama kolegų rekomendacijomis. Taip pat vis dažniau pasitaiko pasiteisinusi praktika – atvirumas buvusiems darbuotojams. Su jais įmonės palaiko ryšius ir atsilaisvinus tinkamai darbo vietai pasiūloma sugrįžti.

„Panašu, kad organizacijos, norėdamos pritraukti darbuotojų, turi stengtis pagreitinti atrankos procesą bei įdėti labai daug pastangų. Šiandieninėje darbo rinkoje žmonėms ypač svarbu darbovietės reputacija, siūlomos perspektyvos bei tobulėjimo galimybės. Tad kiekviena įmonė turėtų atitikti šias sąlygas“, – įžvalgomis dalijasi personalo atrankos specialistė.

Kabašinskienė priduria, kad produktyviau organizuoti darbuotojų paiešką padeda ir specialūs įrankiai personalo specialistams, pvz., Europoje vieningas CV formatas „Europass“, kandidatų palyginimą palengvinanti priemonė „Europass CV Select“ bei informacijos apie naują darbuotoją įtraukimą į įmonės personalo duomenų bazę paspartinanti priemonė „Europass CV Connect“.

 

Personalo atrankos specialistai tampa „pardavėjais“

 

Jai antrina ir kompanijos „Good People“ partneris, knygos „Kaip įgalinti: lietuvių vadovų praktiniai pavyzdžiai“ autorius dr. M. Tvarijonavičius. Jo manymu, paskutinius 5 metus darbuotojas dažniau renkasi darbdavį nei šis darbuotoją. Pasak M. Tvarijonavičiaus, dėl šios situacijos įmonės apie savo reputaciją turi galvoti net ir tada, kai dar nevykdo darbuotojų paieškos.

„Visų pirma, kiekviena įmonė turi pati žinoti, kodėl ji gali vadintis patraukliu darbdaviu ir kuo ji pranašesnė už konkurentus. Tikiu, kad net ir mažiausia organizacija turi savų pranašumų, kuriuos kandidatams gali pateikti kaip svarbius. Žmonės mėgsta būti išskirtiniais ir nori dirbti ten, kur galėtų jaustis būtent tokiais. Taigi, svarbi darbuotojų atrankos specialistų užduotis yra tinkamai reprezentuoti įmonę ir gebėti parduoti darbo vietą“, – kalba dr. M. Tvarijonavičius.

Jis akcentuoja, kad itin svarbu ne tik gerai pristatyti, bet ir iš tikrųjų atitikti visus kandidatams pateiktus privalumus: „Jei pradėjęs dirbti žmogus įmonėje išvysta visiškai kitą situaciją, negu buvo pasakota pokalbio metu, jis gali greitai pabėgti iš tokios darbovietės ir net paskleisti neigiamą informaciją apie ją. Sakoma – gali parduoti arabui smėlį arba eskimui ledus, bet tai bus paskutinis pardavimas tam klientui.“

 

Svarbu išsikelti kriterijus

 

Dr. M. Tvarijonavičius pataria negailėti laiko darbo pokalbiams. Anot jo, labiausiai paplitusi praktika – 1 val. trukmės interviu. Per trumpus pokalbius galima susidaryti tik pirmą įspūdį, kuris nebūtinai bus teisingas.

Dar vienas ypač svarbus dalykas – išsikelti kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami ir atrenkami kandidatai. „Kartais per pokalbį žmonėms užduodami standartiniai klausimai, kurie net nepadeda susidaryti nuomonės apie kandidatą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės lyginami pagal skirtingus kriterijus, o kartais personalo atrankos specialistai jų iš viso neturi. Tada iškyla gana didelė problema – atrenkami tie žmonės, kurie tiesiog patinka. Deja, ne visuomet patinkantis kandidatas bus tinkamiausias darbuotojas“, – sako jis.

Dr. M. Tvarijonavičius apibendrina, kad sėkminga darbuotojo paieška prasideda nuo patrauklaus darbo skelbimo, kuriame juntama intriga. Antras svarbus dalykas – gebėti tinkamai pristatyti įmonę ir parduoti darbo vietą. Trečias – dar prieš atranką išsikelti kandidatų vertinimo kriterijus ir jais vadovautis.

 

Atmintinė: darbo paieška tebedirbant

 

Didžioji dauguma ieškančiųjų darbo yra dirbantys ir naujo / geresnio darbo paieškomis užsiima darbo metu, pirmoje dienos pusėje nuo 9 iki 10 val. ir pietų pertraukos metu apie 13 val.

 

Jei Jūs taip pat darbo metu dairotės naujų karjeros galimybių, nepamirškite, kad išsidavę galite būti atleisti iš darbo dar nespėjus susirasti naujo. Todėl atkreipkite dėmesį į šiuos svarbius dalykus:

 

  1. Niekam darbe neprasitarkite, kad ieškote naujo darbo. Net kolegai, su kuriuo geriausiai sutariate, nes gandai linkę plisti žaibišku greičiu, nepriklausomai nuo draugystės lygio. Nespėsite susivokti, o žinia jau bus nukeliavusi iki vadovo.
  2. Dirbkite ir elkitės kaip visada. Neleiskite niekam suabejoti jūsų profesionalumu. Išlikite ramūs ir atlikite jums patikėtas užduotis taip kaip priklauso. Visi jūsų elgesio ar rezultatų pokyčiai gali būti greitai pastebėti. Pokalbiams dėl darbo išnaudokite pietų pertraukas, tarkitės dėl susitikimų po arba prieš darbą.
  3. Stabilus darbo laikas. Padažnėję vėlavimai į darbą, laisvų dienų prašymai, „netikėti biuleteniai” ar 1 dienos trukmės atostogos taip pat gali sukelti abejonių, ar jus vis dar domina darbas šioje įmonėje.
  4. Neskubėkite. Išeiti iš darbo galima labai greitai, o, štai, naujo darbo paieška gali užtrukti daug ilgiau nei tikėjotės. Nuoširdžiai dirbkite dabartiniame darbe ir atidžiai rinkitės naująjį. Jums prireiks kantrybės ir laiko.

 

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

5 dažniausiai pasitaikančios darbo paieškai kenkiančios klišės

 

Gan dažnai susiduriame su „kenksmingomis“ darbo paieškos ir karjeros nuostatomis, klišėmis ir mitais, kurie trukdo susirasti ir dirbti mėgiamą darbą.

Pristatome 5 svarbiausias:

  1. Ieškau bet kokio darbo. Dažniausiai pasitaikantis darbo paieškos modelis, kuris, iš esmės, niekur neveda, nes, teisybę pasakius, jei pradėsime vardinti bet kokius darbus, suprasite, kad ne visus juos galėsite ar norėsite dirbti. Kuo aiškiau kandidatas apsibrėžia, kokio darbo ieško, tuo lengiau jį gauna. Žinoma, tikslas turi būti adekvatus galimybėms.
  2. Ieškau darbo pagal specialybę. Nes taip reikia… Tikrai nėra privaloma dirbti pagal įgytą specialybę, jei jūsų specialybė jums visai ne prie širdies ir mokėtės vien tik dėl diplomo.
  3. Ieškau darbo arti namų. Realiai įvertinkite, kiek jums tinkamų darbo vietų yra arti jūsų namų? Gal vertėtų praplėsti darbo paieškos geografiją, atsivers daug daugiau galimybių. Ir ar geografinis įmonės taškas yra pagrindinis jūsų sėkmingos karjeros kriterijus? Tikrai ne. Sėkmingą karjerą nulems jūsų asmeninės savybės, įgūdžiai, kompetencijos, darbštumas, pastangos, vidinė motyvacija ir požiūris į darbą, bet ne „darbas arti namų“.
  4. Šis darbas man nepatinka, bet užtat stabilus. Dirbdami nemėgiamą darbą kenkiate įmonei, o labiausiai – sau. Nenoriai einate į darbą, nenoriai atliekate užduotis, trūksta motyvacijos ir iniciatyvos, grįžę namo keiksnojate darbą, kolektyvą, vadovą ir viską, kas susiję su šiuo darbu. Ir kas čia laimi? Niekas! Tai kodėl gi nesusiradus sau tinkamo darbo? Jei nuoširdžiai dirbsite, jūsų pastangos neliks nepastebėtos.
  5. Darbą galima gauti tik per pažintis. Jei esate savo srities profesionalas, jums neprireiks ir pažįstamų. Savo srities profesionalai yra išgraibstomi kaip karštos bandelės ir jie žino, kad stovintis vietoje, netobulėjantis profesionalas yra ne profesionalas. Mėgstantis savo darbą pats nuolat stengiasi tobulėti ir augti. Mėgstantis savo darbą suras 1000 ir 1 priežastį, kodėl jam šis darbas patinka, o nemėgstantis suras ką apkaltinti dėl savo nesėkmingos karjeros.

 

Atostogų metu iš dalies dirba kas antras

 

Pagal LR DK kasmetinės atostogos – laikotarpis, per kurį darbuotojas pailsi ir susigrąžina darbingumą. Darbo kodeksas taip pat numato, kad kasmetines atostogas darbuotojui galima suteikti dalimis ir viena iš atostogų dalių turi būti ne trumpesnė nei 14 dienų.

 

Karjeros portalas – CV-Online kartu su poilsio portalu – Noriunoriunoriu.lt teiravosi dirbančiųjų apie jų atostogų ypatumus, kiek truko paskutinės jų atostogos, ar pavyko atostogų metu atsiriboti nuo darbo ir pailsėti.

 

CV-Online ir Noriunoriunoriu.lt atliktos apklausos duomenimis, pusei respondentų nepavyko atostogų metu išvengti darbinių užduočių: kas penktam atostogaujančiam teko atsakinėti į darbinius telefoninius skambučius, 12% atostogas leido nuolat tikrindami darbinį el.paštą ir atsakinėdami į užklausimus, o 10% besiilsinčiųjų kelis kartus užsuko į darbą.

Technologijų dėka darbuotojai gali nuolat sekti ir tikrinti darbinę situaciją. Dažniausiai iš smalsumo, įpročio, noro kontroliuoti situaciją ar negebėjimo atskirti darbą nuo poilsio. Darbuotojas atsiliepdamas į skambučius, tikrindamas el.paštą po darbo ir ypač atostogų metu suniveliuoja darbo ir laisvalaikio ribas. Jis jaučiasi reikalingas, bet ilgalaikėje perspektyvoje tampa mažiau efektyvus, produktyvus ir laimingas.

 

1/3 apklaustųjų atostogos truko 2 savaites, 24% – 1 savaitę, 20% – kelias dienas ir tik 5% atostogavo 4 savaites.

Per 2 savaites darbuotojas nespėja nutolti nuo darbinių užduočių, žino, kas ir kur vyksta, todėl grįžęs po atostogų greitai adaptuojasi ir tęsia darbus. 4 savaičių trukmės atostogos trikdo įmonės veiklą, todėl darbdaviai linkę darbuotojų atostogas skaidyti į trumpesnius laikotarpius.

52% respondentų atostogavo tik Lietuvoje, 30% – Lietuvoje ir užsienyje, o 18% tik užsienyje. Atostogaujant Lietuvoje darbuotojai yra lengviau pasiekiami telefonu ar internetu, todėl dažnas pasirinkęs atostogas Lietuvoje neturi galimybės pilnai atsitraukti nuo darbo.

Apklausos dalyviai prioritetą teikia poilsinėms – 24% ir pažintinėms – 16% kelionėms. 18% respondentų renkasi trumpas 1 ar kelių dienų išvykas, net 11% atostogauja namuose.

 

Tyrimo duomenimis, po atostogų pilnai pailsėję jaučiasi 29% apklaustųjų, 59% – tik iš dalies, o 12% į darbą grįžo visiškai nepailsėję.

Apklausos duomenimis, iki rugsėjo kasmetinėmis atostogomis jau pasinaudojo beveik 70% dirbančiųjų.

Šiemet daugiausiai neatostogavusių darbuotojų yra klientų aptarnavimo, paslaugų, administravimo, prekybos, žemės ūkio, inžinerijos, statybų, transporto, turizmo ir viešojo maitinimo srityse. Neatostogavimo priežastys įvairios: darbo pobūdis, darbų sezoniškumas, individualus santykis su klientais, darbuotojų trūkumas ir t.t.

Darbas be atostogų galutiniame rezultate blogina tiek darbo rezultatus, tiek ir asmeninio gyvenimo kokybę.

 

 

„Noriunoriunoriu“ ir „CV-Online“ organizuotoje internetinėje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 12 566 respondentai. Ji vykdyta šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis.

 

Individuali darbo paieškos konsultacija

 

 

Konsultacija skirta ieškantiems darbo arba norintiems pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje.

 

Konsultacijos sudėtis:

 

  1. Kur ir kaip reikėtų ieškoti jums tinkamų darbo pasiūlymų
  2. Dažniausiai pasitaikančių klaidos, kurias daro pretendentai dalyvaudami atrankoje
  3. Potencialaus darbdavio įvertinimas
  4. CV. Geriausių pavyzdžių analizė
  5. Kokia kalba siųsti CV, ar reikia motyvacinio laiško
  6. Koks turi būti motyvacinis laiškas, kad sudomintų darbdavį
  7. Noriu “šio” darbo, bet neatitinku (iš dalies atitinku) reikalavimų – ką daryti
  8. Pasiruošimas pokalbiui dėl darbo nuo A iki Z
  9. Klausimai, kurie padės pasiruošti pokalbiui
  10. Interviu tipai
  11. Dažniausiai užduodami klausimai ir kaip į juos atsakyti
  12. Dažniausiai pasikartojančios atsakymų klaidos interviu metu
  13. Būtini klausimai vadovui
  14. Interviu simuliacija
  15. Įvaizdis (apranga, kūno kalba)
  16. Kodėl darbdaviai dažniausiai pasako “ne”
  17. Neigiamo atsakymo svarba

 

_______________

 

Visiems dalyvaujantiems konsultacijoje nemokamai atliekame 30 Eur vertės

 

_______________

 

Susidomėjote?

 

Paslaugos kaina:

1,5 val. trukmės konsultacija – 44  Eur + PVM

 

2 val. trukmės konsultacija58 Eur + PVM

 

Vieta – Švitrigailos g. 11B, Vilnius arba Skype (video)

 

 

Reikalinga išankstinė registracija! lina@cvonline.lt

 

Atsiliepimai apie konsultaciją:

 

“Norėjau Jums dar kartą padėkoti už konsultaciją.

Turite stebuklingą aurą ir akį J praėjus keletui dienų po mūsų konsultacijos, sulaukiau skambučio iš tarptautinės įmonės, kuri ieškojo būtent tokios pozicijos, vietos įmonės apie kurią pastaruoju metu svajojau. Atrankų metu nuolat jaučiau ir prisiminiau Jūsų pastabas bei patarimus, jie labai padėjo pristatyti save. Nuo pirmadienio startuoju naujame darbe.

Ir didelis didelis AČIŪ!!!”

 

Noriu pasidžiaugti sėkme: ketvirtadienį po jūsų konsultacijos turėjau 2 interviu ir penktadienį jau sulaukiau įdomaus darbo pasiūlymo. Dar kartą dėkui už vertingą konsultaciją.

 

“Pirmiausia dar kartą noriu Jums padėkoti už įdomų, be abejonės naudingą man, pamokantį pokalbį ir suteiktą informaciją. Ačiū labai!”

 

“Noriu dar kartą padėkoti už vertingą konsultaciją. Atrodo tokius paprastus dalykus atradau iš naujo, lyg matyčiau save kitu kampu.”

 

“Buvo tikrai naudinga ir gerai! Visą dieną vis ką nors prisimenu ir analizuoju :) Jau žinau pirmąjį savo darbą – persirašyti CV, o tiksliau juos du :) Mane “perkandote” labai greit ir tai rodo jūsų profesionalumą. Todėl didelis AČIŪ jums!”

 

“Dar kartą noriu jums padėkoti uz pokalbį. Po mūsų susitikimo supratau kaip apgailėtinai atrodydavau pokalbiuose su darbdaviais. Gavau išties labai daug naudingų patarimų, gerą spyrį ir įkvėpimą. Prieš ateidama pas jus jaučiau nusivylimą, neturėjau jokio entuziazmo naujo darbo paieškoms. Dabar po truputį bandau susidėlioti kokio darbo as norėčiau, kaip pasirinkti darbdavį ir pan…. AČIŪ už viską jums!”

 

“taip aš jau dirbu! Ir ne bet kur, o įmoneje, kurioje ir norėjau. Dirbu antrą savaitę, sunku labai, labai, daug darbų, kurių anksčiau nesu dariusi, ir net neįsivaizduoju kaip daryti, 2 naujos programinės sistemos ir t.t. Tačiau žinau, kad tai laikini sunkumai, įsidirbsiu ir gausiu neįkainojamos patirties. Jūsų konsultacija be abejo padėjo 100%, nes supratau, kad aš turiu savo privalumą, tai kaip Jus pasakėte “dirbu iš širdies”, ir pokalbio metu buvau atvira ir sakiau tiesiai ką moku, ką galiu, o su kuo nesu susidūrusi, bet norėčiau išmokti. Tai va rezultatas – atrankas su užduotimis praėjau ir dirbu. :) Dar kartą AČIŪ! Sėkmės ir Jums suteikiant kitiems, laikiniems bedarbiams sparnus :)

 

“Dėkoju už įdomią ir naudingą konsultaciją. Darysiu pokyčius.”

 

Būsiu atvira, po susitikimo reikėjo laiko “suvirškinti” gautą informaciją. Manau šiai dienai tai vieni iš prasmingiausiai išleistų 180 Lt., man tikrai reikėjo ne paglostymo, kokia aš faina ir pūkuota, o gero spyrio į užpakalį, kad pagaliau susiimčiau ir pradėčiau judėti į priekį. Nuoširdžiai tikiu, kad gauta informacija man padės susirasti mėgstamą darbą. Ir labai dėkui Jums už profesionalumą ir atvirumą pokalbio metu.”

 

Po konsultacijos jaučiuosi taip, tarsi “atsibudusi po gilaus miego” ir pradedanti nuo tuščio švaraus lapo:) Ačiū Jums labai, Jau šiandien vakare pradėjau nuo mažų pokyčių.  Apsilankiusi “gyvai” CV-Online ofise labai pakeičiau nuomonę apie Jūsų įmonę :)  Atvykusi pas jus į ofisą, pamačiau šiltą ir simpatišką kolektyvą, pilną žavių moterų, kurios “sukasi kaip bitės”…todėl tikiu, kad kai įdėsiu maximum pastangų ir atsižvelgsiu į visas Jūsų pateiktas rekomendacijas, tikrai pasieksiu norimo rezultato. Ačiū Jums labai dar kartą, manau Jūs tas impulsas ir tas šiltas spindulys, kuris “supurtė” mane iš vidaus:):) ir paruošė naujam skrydžiui.”

 

“Noriu dar kartą Jums padėkoti už konsultaciją dėl CV ir pokalbio. Gavau lengvą “šoką” po Jūsų pastabų. Supratau savo klaidas ir bandysiu ateityje jų nekartoti.”

 

“Dar kartą dėkoju už pokalbį, jaučiuosi įkvėpta ir pakylėta. Tikiuosi, kad aptartas planas padės susirasti darbą, kuriame mano įgūdžiai bus naudingi.”

 

“Džiaugiuosi, kad turiu darbą, ir tikrai gerą :) Manau, man tikrai pasisekė. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pasirinkau šią darbovietę. Ir dar kartą ačiū už Jūsų pagalbą.

Konsultacija tikrai buvo labai naudinga. Jūs pasakėte pastabas kokius pliusus išryškinti, patarėte kokią galima sakyti algą.  Apskritai, mane įkvėpė tikėti savimi, ir nenuleisti rankų :) Siekti savo tikslų ir nenusileisti visom žmonių, aplinkinių, potencialių darbdavių provokacijom dėl mano “per daug optimistinių tikslų įgyvendinimo”. Tad ta konsultacija davė man tiek žinių, tiek pasitikėjimo :) Tad tai, ką turiu dabar – Jūsų dėka.”

Įsibėgėjo pirmoji Baltijos šalyse Virtuali karjeros mugė

 

Balandžio 20-27 dienomis vykstančioje Baltijos šalių Virtualioje karjeros mugėje dalyvauja 60 įmonių ir kasdien ją aplanko apie 10 tūkstančių ieškančiųjų darbo ar besidominčių karjeros galimybėmis.

 

Mugę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje organizuoja karjeros portalas CV-Online.

 

 

 

Mugei skirtame tinklapyje www.balticcareerdays.com (LT – www.karjerosmuge.lt) rasite nemažai tarptautinių įmonių: Tieto, Devbridge, Moller Auto, Ramirent, Swedbank, Danske Bank, Transcom, Loreal, Statoil, Runway ir t.t. Virtualioje karjeros mugėje dalyvauja ir sau kandidatų ieško: 30 – Estijos įmonių, 24  – Latvijos ir  16 – Lietuvos įmonių.

 

Mugėje dalyvaujančios įmonės ne tik nori pritraukti kandidatų, bet ir formuoti / stiprinti įmonės įvaizdį, todėl virtualiuose stenduose pateikia aktualios informacijos, nuotraukų ir video medžiagos, kuri padeda kandidatams susidaryti išsamų vaizdą apie įmonę. Įmonės dalinasi patarimais, patirtimi.

 

Mugės lankytojai jiems patogiu metu ir vietoje gali virtualiai lankytis įmonių stenduose, dalyvauti virtualiuose pokalbiuose, kandidatuoti į jiems tinkamus darbo pasiūlymus.

 

Viena iš svarbiausių virtualios karjeros mugės funkcijų – virtualūs pokalbiai, kurių metu lankytojai gali užduoti jiems rūpimus klausimus apie darbo ir karjeros galimybes įmonėse. Lankytojai mato įmonių pokalbių sesijų grafikus ir prie numatytos pokalbio sesijos gali prisijungti jiems patogiu metu. Kasdien virtualioje mugėje įvyksta apie  80 (1-2 val trukmės) pokalbio sesijų. Įmonės iki mugės pabaigos iš viso praves apie 500 pokalbio sesijų. Mugės lankytojams svarbu ne tik kokių darbuotojų ieško įmonės, bet ir nori daugiau susžinoti apie darbo pobūdį, sąlygas, karjeros galimybes, įmonės vertybes, motyvacines priemones ir t.t.

Mugės puslapyje paskelbta 430 darbo pasiūlymų. Įmonės darbui Baltijos šalyse ieško: klientų aptarnavimo, pardavimų, IT, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, inžinerijos ir kitų sričių specialistų.

 

Didžioji dalis mugės lankytojų yra 25-34 metų amžiaus specialistai. Beveik 26% mugės lankytojų mugėje lankosi naudodami išmaniuosius telefonus.

 

Mugės media patneris: 

Mugės radijas –

CV pavyzdys

 

30 patarimų – kaip parašyti gerą CV?

Dažniausios CV klaidos

 

Patarimai nepadeda?

 

Atsisiųskite nemokamą CV šabloną, įrašykite savo informaciją, pakoreguokite ir turėsite gerą CV.

 

Rinkodaros specialisto CV pavyzdys

 

 

 

Buhalterės CV pavyzdys

 

 

Pardavimų vadybininko CV pavyzdys
 

 

 

Motyvacinio laiško pavyzdys »

Naujų darbo galimybių ieškoma ir vasarą

 

 

 

Nors įprastai aktyviausi darbo / darbuotojų paieškos laikotarpiai yra: rugsėjis – lapkritis, sausis – vasaris ir balandis, tačiau gerokai padidėjus išmaniųjų telefonų naudojimui, vasarą galima vadinti karščiausiu personalo judėjimo sezonu.

 

 

Mobilus kandidatavimas

 

 

2014 metų vasarą 85% vartotojų darbo pasiūlymais domėjosi naudodami kompiuterį, 12% – mobilų telefoną, 3

 

% – planšetinius kompiuterius. Palyginimui, 2013 metų pasiskirstymas gerokai skiriasi kompiuterių naudai. 2013 metais mobiliais įrenginiais darbo ieškojo vos 5% karjeros tinklapio lankytojų, planšetėmis – 2%, o kompiuteriais – 93%. O 2015 metų vasara prasideda ypač ryškia, persikraustymo į mobilius išmaniuosius įrenginius, tendencija: kompiuterius darbo paieškai naudoja 77% vartotojų, išmaniuosius telefonus – 19% ir planšetes – 4%.

 

 

 

Tiek ieškantys naujo ar geresnio darbo, tiek darbdaviai neturėtų vasaros nurašyti, kaip netinkamo laikotarpio, o suprasti, kad vasarą tampa puikia pokyčių galimybe.

 

Jei anksčiau, atostogos prasidėdavo išjungus kompiuterį visam atostogų laikotarpiui, tai dabar, atostogų metu, vartotojai yra pasiekiami mobiliaisiais įrenginiais. Potencialūs kandidatai lengvai pagaunami, nes jie kasdien tikrina savo el.pašto dėžutę, seka įvykius socialiniuose tinkluose. Taigi, net jei žmogus aktyviai neieško darbo, išmaniųjų telefonų pagalba elektroninėje erdvėje jam tenka susidurti su įvairiais darbo pasiūlymais.

 

Be to, nepatenkinti esamu darbu, atostogų metu turėdami daugiau laisvo laiko, pradeda galvoti ir ieškoti naujų karjeros perspektyvų. Ir kuo arčiau atostogų pabaiga, tuo labiau išauga noras keisti nemėgstamą darbą nauju. Atostogų laikotarpiu lengviau nuvykti į pokalbius dėl darbo, siųsti savo CV, ieškoti tinkamų darbo pasiūlymų.

 

Svarbu ne tik žinutė, bet ir kanalai

 

Jau žinome, kad potencialūs darbuotojai vasarą tampa aktyviais išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudotojais, tačiau ar įmonės tai išnaudoja? Ar darbo pasiūlymo žinutė patraukia kandidatų dėmesį? Ką geriau naudoti, norint sula

 

ukti kokybiško CV srauto? Socialinius tinklus: FB, LinkedIn ar kt.? El.paštą, o gal Youtube kanalą? Vieno sprendimo visiems atvejams nėra ir negali būti.

 

Taigi, darbdaviams, visų pirma, reikia įsivaizduoti į kokį kandidatą jie kreipiasi: kas jis (amžius, lytis, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pareigos), koks jis (charakterio savybės), kas jam įdomu, ką jis vertina, kas jį motyvuoja ir tuomet parinkti šiam tipiniam kandidatui tinkamą kanalą, bei formuluoti trumpą, bet tuo pačiu ir kabinančią žinutę. Vien tik plika nuoroda į skelbimą gali nepatraukti kandidatų dėmesio. Nuoroda nukreips į skelbimą, o gera žinutė privers kandidatą paspausti nuorodą. Žinutės suformulavimui gali prireikti ir pardavimų ar reklamos žinių. Jei reikia, paprašykite kolegų pagalbos, pratestuokite žinutės efektyvumą savame rate.

 

Žinoma, gali tekti išnaudoti ir kanalų kompleksą, pasiūlymą juose pateikiant tam kanalui būdingu principu.

 

Na, o jei radote tinkamą kandidatą ir jūs nenorite pokalbio nukelti rudeniui, darbo interviu galite pravesti taip pat panaudoję technologijas. Pirmajam pokalbiui puikiai tiks video interviu.

 

Peržiūrėkite naujausius darbo skelbimus