Mobili versija

Darbo paieškos procese kandidatai labiausiai pasigenda informacijos apie įmonę ir darbo užmokesčio intervalo

 

Studentai darbo paieškos procese labiausiai pasigenda galimybės susipažinti su įmone, jos darbo kultūra, o bedarbiai – tiesioginio kontakto su darbdaviu.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online atliko apklausą, kurios metu respondentų teiravosi, kokius darbo paieškos būdus naudoja ir kas jiems svarbu darbo paieškos procese.

 

Studentai darbo dažniausiai ieško darbo skelbimų (95%) ir įvairių skelbimų (70%) svetainėse. Taip pat daugiau nei pusė (57%) studentų darbo ir karjeros galimybių ieško socialiniuose tinkluose, o 53% – įmonių svetainėse. Vos 9% studentų dalyvauja tradicinėse karjeros/kontaktų mugėse ir tik kas trečias darbo paieškai pasitelkia asmenines pažintis.

 

Studentams ieškant darbo labai svarbus įmonės įvaizdis, reputacija ir vertybės. Darbo paieškos proceso metu jie pasigenda informacijos apie įmonę, kaip apie darbdavį (53%), galimybės susipažinti su įmonės kultūra, laisvalaikiu (57%) ir pan. Studentai taip pat pageidautų daugiau galimybių prisistatyti darbdaviui.

 

80% šiuo metu darbą turinčių apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus jiems teko ieškoti darbo ir tam jie dažniausiai naudojo: karjeros portalus (91%), įvairių skelbimų tinklalapius (58%) bei asmenines pažintis (53%). Socialiniais tinklais darbo paieškai naudojosi 1/3 dirbančių respondentų.

Dirbantiesiems taip pat svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie potencialią darbovietę, bet jiems ne ką mažiau svarbu yra užmegzti tiesioginį kontaktą su darbdaviu (43%).

 

Tuo tarpu bedarbių pagrindinė darbo paieškos priemonė, be įprastinių karjeros ir skelbimų portalų, yra darbo birža – 76%. 53% bedarbių pasigenda tiesioginio kontakto su potencialiu darbdaviu.

Įdarbinimo agentūromis labiausiai pasitiki ir jų paslaugomis naudojasi bedarbiai (28%), mažiausiai – studentai (21%).

Visos apklaustųjų grupės vieningai sutaria, kad kandidatavimo į darbo pozicją procesas galėtų būti greitesnis ir lengvesnis, o darbo skelbimuose turėtų būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas.

 

Apklausoje dalyvavo 1022 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vykdyta internetu balandžio 19 – gegužės 7d.

_________________

 

NETRADICINĖ ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ – VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

 

Spalio 24-30 dienomis vyks CV-Online ir VDU organizuojama Virtuali Karjeros mugė, kurioje įmonės gali netradiciniu būdu, panaudodami tekstinę ir vaizdinę medžiagą, formuoti ir stiprinti įmonės, kaip darbdavio įvaizdį, išsamiai prisistatyti potencialiems kandidatams, užmegzti su jais kontaktą, pabendrauti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, suteikti informaciją apie siūlomą darbą ir pan..

 

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti antrojoje Baltijos šalių Virtualioje Karjeros mugėje, gali registruotis jau dabar ir gauti išsamią informaciją.

 

„Vasaros darbų bankas“ kvies jaunuolius ir darbdavius sutikti vieni kitus

 

Turi planų šiai vasarai? Mes siūlome dirbti, užsidirbti ir išbandyti save norimoje srityje!

„Vasaros darbų bankas 2017“ prasidėjo: rinkis iš daugybės darbo vietų, įgyk patirties, susirask naujų pažinčių ir galbūt šią vasarą surasi savo svajonių darbą bei tęsi karjerą?

 

Penktąjį kartą vykstančio projekto tikslas – padėti darbo ieškančiam jaunimui ir darbdaviams, kuriems vasaros metu trūksta darbuotojų, surasti vieniems kitus. Organizatoriai tikisi, kad šiemet Lietuvos įmonėse „Vasaros darbų banko“ dėka galės įsidarbinti ne mažiau kaip 2000 jaunuolių.

 

„Motyvuotiems ir užsidirbti siekiantiems 18-29 metų jaunuoliams padėsime surasti darbą, įgauti patirties, išbandyti save įvairiuose darbuose. Be to, vasarą išbandytas laikinas darbas gali tapti ir nuolatiniu, atėjus rudeniui jį galima derinti su prasidėjusiomis studijomis ar kitais planais. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – sako Valdas Strazdas, projektą organizuojančios bendrovės „BIURO“ vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad laikinas darbas ypatingai svarbu vėliau ieškant nuolatinio darbo, nes projekto dalyviai jau turės darbinės patirties, kas dažnai labai aktualu darbdaviams.

 

Šiemet projekto globėju tapęs LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks projektas yra puiki galimybė jauniems žmonėms iš visos Lietuvos įsilieti į darbo rinką ir įgyti naujų patirčių bei realizuoti save.

 

„Juk mūsų jaunimas kupinas idėjų, kurios kiekvienoje darbovietėje gali sukurti pridėtinę vertę. Esu tikras, kad įmonės įvertins jaunimo potencialą, o projekto dalyviai įgis neįkainojamos patirties žengiant karjeros keliu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų bankas“ šiemet veiks keturis mėnesius, iki rugsėjo 1 dienos. Projekto metu planuojama sulaukti daugiau nei 10000 paraiškų. Tikimasi, kad dalis jaunimo liks dirbti ir pasibaigus projektui.

 

Projekto partneriai yra Jaunimo darbo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija, CV-Online, Forum Cinemas, Maxima, Lietuvos mokymo įstaigos. Projektą globoja Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų banko“ skelbimus rasi čia: http://www.cvonline.lt/darbasvasarai

Dalyvauk projekte, sek naujienas „Facebook’e“ ir laimėk smagių prizų!

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso

 

Vidutiniškai trečdalį paros mes praleidžiame darbe ir dažnas iš mūsų jame patiriame stresą. Stresą dėl darbdavių lūkesčių, reikalaujamų rezultatų, mažo atlyginimo, viršvalandžių, per trumpų atostogų ir poilsio, blogų darbo sąlygų ir pan. CV-Online.lt ir NoriuNoriuNoriu.lt atliktos apklausos duomenimis, jei darbe yra laisvesnės darbo sąlygos ar pramogos, darbuotojai jaučia mažiau streso.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online kartu su viešbučių ir poilsio paslaugų elektronine parduotuve NoriuNoriuNoriu.lt klausė dirbančiųjų, kaip juos veikia pramogos biure, laisvesnės darbo sąlygos ar papildomos naudos, 47% respondentų nurodė, kad jie jaučiu mažiau streso, 46% – jaučiasi labiau patenkinti savo darbo vieta, o 38% nurodė, kad gerėja jų darbo kokybė.

 

Vos 3 procentai apklaustųjų mano, kad pramogos ir laisvesnės sąlygos juos blaško ir dėl to nukenčia darbo kokybė.

 

Net 43% dirbančiųjų skundėsi, kad darbe trūksta arba visai nėra pramogų ar laisvesnių darbo sąlygų. Jie pageidautų, kad darbe būtų poilsio kambarėlis, kuriame būtų galima papietauti ir pabendrauti su kolegomis. Kai kuriems svarbios aktyvios pramogos, kad galėtų bent trumpam atitrūkti nuo darbo. Respondentai minėjo tokius pageidaujamus sporto užsiėmimus: stalo futbolą, stalo tenisą, biliardą, smiginį, mankštas, masažus, ilgesnes ir dažnesnes pertraukėles, per kurias galėtų pajudėti arba atvirkščiai – ramiai pabūti ir atsipalaiduoti. Ramybei prioritetą teikiantys norėtų, kad darbe būtų akvariumas, patogi poilsio zona.

 

Trečdalis dirbančiųjų iš įmonių sulaukia bendrų išvykų ir renginių, tai buvo dažniausiai minima pramogų darbe forma. NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius pastebi, kad įmonės vis dažniau kreipiasi dėl poilsio kelialapių darbuotojams. Didžiausias įmonės užsakymas viršijo 10 000 € ir tai buvo motyvacinė priemonė darbuotojams už pasiektus rezultatus. Taip pat pastaruoju metu trumpalaikio poilsio Lietuvoje užsakymai auga, o klientai jaunėja.

– Su viešbučiais jau svarstome apie specialių į jauną dirbantį žmogų nutaikytų programų sudarymą. Ir tai nebus tik gulinėjimas sūkurinėj vonioj, o tikras savaitgalio galvos pravalymas fiziniais užsiėmimais. Ir pats būsiu vienas pirmųjų eilėje išbandyti, – teigia A. Zinevičius.

 

24% – pertraukėlėms darbe turi specialų poilsio kambarį, 22% pietauja kartu su kolektyvu. Vos 8% respondentų nurodė, kad darbe yra įvairių žaidimų (biliardas, stalo futbolas, stalo tenisas, stalo žaidimai ar pan.) O pavieniai dirbantieji įvardino įdomesnes pramogas ir laisves, kurias užtikrina įmonė: TV, bilietai į renginius, rytinė mankšta, šokiai per pietų pertraukas, galimybė į darbą atsivesti augintinį, lauko terasa, treniruoklių salė ir dušas.

 

Daugiausiai pramogų ir papildomų naudų darbe sulaukia administravimo, žmogiškųjų išteklių, finansų, draudimo srities darbuotojai, IT specialistai. Mažiausiai – sveikatos apsaugos, prekybos, gamybos, inžinerijos sričių ir valstyvbinių įstaigų darbuotojai.

 

Anot CV-Online marketingo vadovės R.Karavaitienės, šiomis dienomis įmonės susiduria su dviem pagrindinėmis personalo srities problemomis: kaip pritraukti reikalingus darbuotojus ir kaip išlaikyti esamus. Dažnu atveju yra daug svarbiau investuoti į esamų darbuotojų išlaikymą, nes jei darbuotojams sukursite geras darbo sąlygas, užtikrinsite gerą mikroklimatą, mokėsite teisingą atlygį už darbą, tuomet jūsų darbuotojai taps įmonės ambasadoriais ir padės pritraukti reikalingus darbuotojus.

 

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai >>

Papildomi sprendimai efektyviai personalo paieškai

 

Dalinamės keliais pavyzdžiais, kai papildomi sprendimai padėjo greičiau ir lengviau susirasti tinkamus darbuotojus:

 

#1 atvejis

 

Prekybinė įmonė ieškojo padalinio vadovo regione. Pagrindiniai reikalavimai kandidatui: sėkmingo darbo patirtis prekybos ir vadovavimo srityse.

 

Sprendimas:

  1. Darbo skelbimas 2 savaites buvo publikuojamas tinklapyje cvonline.lt (paslaugos aprašymas ir kainos)
  2. Skelbimas 3 dienoms iškeltas į Premium sąrašą pagal vietovę (paslaugos aprašymas ir kaina)
  3. 1 savaitę cvonline.lt visoje aplinkoje buvo publikuojamas įmonės pateiktas reklaminis skydelis (baneris) su konkrečios darbo pozicijos įvardinimu ir nukreipimu į darbo skelbimą (paslaugos aprašymas ir kaina)

 

Rezultatas: įmonė per 2 savaitės atsirinko ir įdarbino reikalavimus atitinkantį, kvalifikuotą ir patyrusį kandidatą.

 

#2 atvejis

 

Gamybinė įmonė ieškojo technologo didmiestyje. Pagrindiniai reikalavimai kandidatui: inžinerinis išsilavinimas, anglų kalbos žinios, patirtis su LEAN programa.

 

Sprendimas:

  1. Darbo skelbimas 1 mėnesį buvo publikuojamas tinklapyje cvonline.lt (paslaugos aprašymas ir kainos)
  2. Darbo pasiūlymas išsiųstas el.paštu reikalavimus atitinkantiems CV duomenų bazėje esantiems kandidatams (paslaugos aprašymas ir kainos)
  3. Darbo pasiūlymas paskelbtas ir išplatintas socialiniuose tinkluose reikalavimus atitinkantiems potencialiems kandidatams (paslaugos aprašymas ir kainos)

 

Rezultatas: įmonė per pirmą savaitę nuo darbo pasiūlymo paskelbimo dienos jau turėjo iš ko rinktis darbuotoją. Darbuotojo paieškos – atrankos proceso trukmė 5 savaitės.

 

 

CV-Online – optimalūs jūsų personalo poreikius atitinkantys sprendimai.

 

_______________

Susipažinkite su mūsų teikiamų paslaugų spektru.
Dėl paslaugų kreipkitės el.paštu pardavimai@cvonline.lt arba tel: +370 5 271 51 55

_______________

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai

 

Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt), parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo. Apklausa vykdyta 2017 metų pradžioje, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai iš 11 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą – www.manoalga.lt.

 

Tik 8% darbuotojų, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų sakė, kad darbe nejaučia streso. Miegantys ilgiau dažniau minėjo, kad darbe jie yra ramūs ir nepatiria streso. Situacija blogėja palyginus žemas ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų atsakymus. Tyrimas parodė, kad mažiau uždirbantys darbe patiria daugiau streso. Darbuotojai siekdami iš jų reikalaujamo našumo lygio ir rezultatų darbo vietoje patiria stresą. Žmonės, kurie miega trumpiau nei kiti, labiau pergyvena dėl savo darbo rezultatų. Žemesnės kvalifikacijos, mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai skundžiasi pajamomis, prastomis darbo sąlygomis ir aplinka, su darbu susijusiomis sveikatos problemomis ir prastais santykiais su kolegomis.

Tuo tarpu vadovai ar daugiau uždirbantys darbuotojai dažniausiai susiduria su per dideliu darbo krūviu, perdegimu darbe, stresu įmonėje vykstant pokyčiams ir sunkumais siekiant darbo-laisvalaikio balanso.

 

Kiek miega dirbantieji?

75 % apklaustųjų nurodė, kad jie miega 6-8 valandas per parą. Tai pakankama miego trukmė fiziniam ir psichiniam poilsiui ir regeneracijai.

Vos 5% laimingųjų miega daugiau nei 8 val. Nemažai dirbančiųjų (19%) lovoje praleidžia ne itin daug laiko, jie savaitės eigoje miegui skiria mažiau nei 6 valandas per parą. Iš jų didžioji dauguma yra vyresni nei 35 metų amžiaus aptarnavimo srities (27%), kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sferos (25%) darbuotojai. Tai gali būti susiję su tuo, kad šių sričių darbuotojai anksti pradeda darbą, dažnas iš jų dirba pamainomis ar slenkančiu grafiku. Tačiau ir kitų sričių ir lygio darbuotojai taip pat miega gan trumpai. Pavyzdžiui, apie 21% vadovų miega mažiau nei 6 valandas.

 

Darbuotojams daugiausiai streso kelia darbdavių reikalavimai ir spaudimas dėl darbo rezultatų. Beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad darbdavių lūkesčiai yra itin dideli, jie darbuotojams užkrauna per daug užduočių ir atsakomybės. Trečdalis vadovaujančias pareigas užimančių apklaustųjų taip pat įvardino būtent šią streso priežastį. Dar viena darbe patiriamo streso priežastis – viršvalandžiai arba sunkiai apibrėžiamas darbo laikas. Šią priežastį identifikavo 16 procentų apklaustųjų.

 

 

Kitos streso priežastys: nesugėbėjimas susidoroti su darbo krūviu (10%), aukšti vodovų reikalavimai ir lūkesčiai (9%) bei klientų reikalavimai ir lūkesčiai (9%).

Chronišką stresą darbe sukelia perdegimas ir emocinis/fizinis išsekimas. 15 procentų darbuotojų įvardino šią priežastį ir dažniausiai tai buvo 35-44 metų amžiaus respondentai. Perdegimas būdingas visų lygių darbuotojams. 17% aukščiausio lygio vadovų ir 16% žemesnio-vidutinio lygmens vadybos specialistų perdegimą minėjo kaip vieną iš pagrindinių streso veiksnių. Perdegimas ypač pastebimas tarp programuotojų, medicinos specialistų, mokytojų, psichologų, policijos pareigūnų ir pan.

 

Darbo/laisvalaikio balanso trūkumo sukeliamas stresas

Kitas svarbus veiksnys, kuris sukelia darbuotojams stresą yra darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas.  Tačiau, labiausiai darbuotojams stresą kelia finansinės problemos dėl per žemų pajamų, kurios sunkiai patenkina pagrindinius pragyvenimo poreikius. Šį faktorių, kaip pagrindinį streso faktorių nurodė ¼ respondentų ir jis buvo dažniau minimas tarp žemesnio lygio išsilavinimą turinčių ar žemesnes darbo pozicijas užimančių bei viešojo / valstybinio sektoriaus darbuotojų.

Kiti jaučia stresą ir dėl darbo pamainomis, kintančio grafiko (10%) arba per trumpo atostogų laikotarpio (10%). 9% respondentų skundėsi darbo sukeltomis sveikatos problemomis.

Šeimos turinčios vaikų, žinoma, supranta kaip sunku suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. 5% apklaustųjų šį veiksnį įvardino kaip vieną pagrindinių streso šaltinių, o skaičiai pagal respondentų lytį ir amžių rodo, kad tai aktualiausia 35 -44 amžiaus moterims. Sergančių vaikų priežiūra turėjo įtakos lankymuisi darbe, o vaikų nuvežimas/pasiėmimas į/iš darželių, mokyklos ar būrelių nuolat kelia darbuotojams stresą.

 

Darbo sąlygos ir santykiai

Darbo sąlygos ir aplinka taip pat gali būti streso priežastimi. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į blogas darbo sąlygas ir aplinką. 13% dirbančiųjų mano, kad tai svarbus streso veiksnys. Pokyčiai įmonėje darbuotojams kelisa ne ką mažesnį stresą, 9% darbuotojų ir 16% vadovų pasirinko šią opciją. 9% respondentų blogi santykiai su kolegomis yra dar vienas streso veiksnys.

 

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso >>

 

Apie apklausą

Tarptautinė darbe patiriamo streso apklausa vykdyta internetu. Ją atliko tarptautinis Paylab.com atlyginimų portalas 11 Centrinės ir Rytų šalių (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2017 metų sausio vasario mėnesiais, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai.

Apie pareigybių ir profesijų pavadinimų rašymą darbo skelbimuose

 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimu „Dėl pareigų, profesijų, mokslo laipsnių ir panašių pavadinimų“, pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pvz.: direktorius, vadybininkas, gydytojas; Firmai reikalingas vadybininkas. Laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Klimienė. Janina Petrauskienė gydytojo profesiją įgijo Vilniaus universitete. Todėl darbo skelbimai, kuriuose nurodoma, kad darbas siūlomas auklėtojui, pedagogui, kasininkui ir t.t. nebus laikomi diskriminaciniais ar pažeidžiančiais lygių galimybių įstatymus.

 

Nepaisant minimo VLKK nutarimo, Tarnyba rekomenduoja pareigas darbo skelbimuose visada reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar prie vyriškosios giminės daiktavardžio pridedant moteriškosios giminės daiktavardžio galūnę, taip prisidedant prie nuostatos, kad darbuotoją reikia rinktis pagal kompetenciją, o ne pagal lytį, formavimo. Pavyzdžiui:

  • Siūlomas darbas administratoriui (-ei);
  • Priimsime buhalterį (-ę).

 

Taip pat primename, kad darbo skelbime draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę pretendentui dėl:

  • lyties
  • rasės
  • tautybės
  • kalbos
  • kilmės
  • socialinės padėties
  • tikėjimo
  • įsitikinimų ar pažiūrų
  • amžiaus
  • lytinės orientacijos
  • negalios
  • etninės priklausomybės
  • religijos

 

Atmintinę darbdaviams galite rasti ČIA

 

Kviečiame palaikyti sąmoningumo didinimo kampaniją „Už kompetenciją“ (#užkompetenciją) bei pranešti Tarnybai apie diskriminacinius darbo skelbimus.

Diskriminuojantys darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

 

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.lygybe.lt

CV-Online sistemos atnaujinimai


Šią savaitę www.cvonline.lt tinklapis pradeda atsinaujinęs ir patobulėjęs. Susipažinkite su pagrindiniais pakeitimais, kurie palengvins darbo ir darbuotojų paiešką:

 

Ieškantiems darbo:
Naujos kandidatavimo funkcijos: galite kandidatuoti su savo CV-Online sistemoje esančiu CV arba prisegti savo turimus dokumentus (CV, motyvacinį laišką, rekomendacijas), galite kandidatuoti prisijungę prie www.cvonline.lt arba neprisijungę, galite paprasčiau prisijungti ar sukurti naują vartotoją. Dabar kandidatuoti galite per 30 sekundžių. Išbandykite.

 

– Internetinio interviu rezultatai bus matomi kandidatui.

 

 

 

Darbdaviams:
Paslaugų užsakymas internetu išrašant sąskaitą. Jei užsisakysite darbo skelbimo paslaugą (apmokėjimas su sąskaita) – paslauga pajungiama iš karto, perkant duomenų bazę paslauga pajungiama tik po sąskaitos apmokėjimo. Įsigykite paslaugas internetu.
– Įmonės/personalo specialistai gali pridėti ne per cvonline.lt sistemą gautų kandidatų CV prie darbo skelbimo. Kaip pridėti? Prisijungiate prie savo paskyros – savo skelbimų sąraše susirandate jums reikalingą skelbimą – spaudžiate “Kandidatai” skaičių ir  atsidariusiame lange paspaudžiate “Pridėti kandidatą”- sukelkite kandidato duomenis ir dokumentus – išsaugokite.

Visus kandidatus galėsite administruoti vienoje paskyroje.

 

 

 

– Įrašomas darbo skelbimas sistemoje išsaugomas automatiškai.

 

Nauja paslauga  – “El.pašto paslauga” gali būti priskiriama prie paslaugų.  Anksčiau, kai klientai turėjo bet kokias paslaugas, kurių sudėtyje buvo kandidatų administravimo paslauga, pvz. 1 darbo skelbimas, jie taip pat galėjo atlikti bandomąją CV paiešką, išsaugoti jos rezultatus savo paskyroje ir siųsti el.laiškus žmonėms esantiems šioje paskyroje. Dabar tie, kurie neturi duomenų bazės paslaugos, el.laišką gali išsiųsti tik tiems kandidatams, kurie aplikavo į šį darbo pasiūlymą.

Patarimai moterims (ir ne tik) deryboms dėl atlyginimo

 

  1. Tyrimas – žinok savo rinkos vertę

Kiekvienas darbas turi savo vertę rinkoje ir tą vertę galima pasitikrinti atlyginimo palyginimo tinklalapiuose, pvz. www.manoalga.lt. Personalo atrankų įmonės ir tiesioginės personalo paieškos specialistai taip pat yra geras informacijos šaltinis.

 

  1. Žinokite savo ROI (investicijų grąža)

Kiekvienas naujas darbuotojas stiprina įmonę ir kuria jai papildomą vertę. Pamąstykite apie tai ir pabandykite suskaičiuoti, ką jūs duodate įmonei ir kaip panaudojant savo žinias ir įgūdžius prisidedate prie įmonės tikslų siekimo. Atlyginimas yra abipusis susitarimas ir iš esmės jūs esate įmonės investicija. Jei įmonė pasiūlė jums darbą, tai reiškia, kad jūs esate geriausias šiam darbui kandidatas. Žinokite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

 

  1. Atidžiai rinkitės darbo pasiūlymus

Skirtingų darbų atlyginimai svyruoja priklausomai nuo veiklos sektoriaus, vietovės ar įmonės dydžio. Už tokius standartinius darbus kaip apskaitininkės, biuro administratorės ar rinkodaros specialistės didesni atlyginimai bus mokami stipriuose verslo sektoriuose: Informacinių Technologijų, farmacijos, energetikos, telekomunikacijų ar elektronikos. Tarptautinėse, didelėse įmonėse ir didmiesčiuose taip pat galima tikėtis didesnių atlyginimų.

 

  1. Neatskleiskite savo atlyginimo būsimam darbdaviui

Pokalbio dėl darbo metu neatskleiskite savo buvusio/esamo atlyginimo. Pagrįskite tuo, kad tai neturėtų būti labai svarbu, nes tai buvo kitokios pareigos (atsakomybė)/vietovė/situacija ir pan. Atskleidę atlyginimą galite atsidurti nepalankioje pozicijoje, nes įmonė gali panaudoti šią informaciją derybose, o įvardintas atlygis gali neatspindėti dabartinės jūsų vertės rinkoje.

 

 

  1. Kalbėkite apie atlyginimus

Dauguma moterų nedrįsta kalbėti apie atlyginimus dėl galimos neigiamos reakcijos. Svarbu neužmiršti, kad jūs jau nebe paauglys, kuris bijo tėvų reakcijos, o kelios ne itin komfortiškos deryboms skirtos minutės gali jums laimėti papildomų pinigų, kad ir jūsų būsimoms atostogoms. Atminkite, kad vyrai dažniau ir geriau derasi.

 

  1. Pasiruoškite skaičių žaidimui

Turėkite aiškią viziją, koks galėtų būti mažiausias jus tenkinantis atlyginimo dydis ir jūsų siekiamas atlygis, kurį gaudami būtumėte patenkinti ir nebijotumėte išreikšti save. Jūsų potencialus darbdavys konkrečioms pareigoms taip pat turi numatytą atlyginimo intervalą (biudžetą), todėl tikslas turėtų būti surasti abi puses tenkinantį kompromisą. Jūsų tikslas yra išsiderėti didžiausią įmanomą stabilų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kokie bus papildomi finansiniai ir nefinansiniai priedai. Privalomosios sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bus išskaičuojamos iš šio atlyginimo ir turės tiesioginę įtaką jūsų būsimoms socialinėms ir pensijos išmokoms.

 

  1. Sutarkite dėl atitinkamų pareigų pavadinimo

Atidžiai perskaitykite darbo pobūdžio aprašymą ir, jei reikia, sutarkite dėl pareigų pavadinimo pakeitimo, kad jos labiau atspindėtų pareigas.  Jei turite kelerių metų patirtį, tarkitės, kad prie jūsų pareigų pridėtų žodį “vyresnysis”. Pasirūpinkite ateitimi, geriau skambančios darbo pareigos gali pasitarnauti ieškant darbo ateityje. Jei darbdavys prideda jums daugiau užduočių ir atsakomybių, derėkitės dėl atitinkamo pareigų pakėlimo. Niekas nenori dirbti atsakingą darbą be adekvataus atlygio.

 

  1. Pasistenkite riboti ar nukreipti kitiems neapmokamą darbą

Daug dirbančių moterų turi ir antra darbą: rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruošos darbais. Palyginus su vyrais, moterys atlieka daug daugiau neapmokamo darbo. Nusistatykite namų ruošos taisykles, paskirstykite savo išteklius. Sumažinkite neatlygintinos veiklos kiekį panaudodami esamus resursus, o laisvą laiką panaudokite asmeniniam tobulėjimui.

 

Moterys uždirba vidutiniškai 7% mažiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai

 

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) palygino to paties lygio pareigų darbo užmokesčius ir gavo vertingų įžvalgų apie atlygio teisingumą. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11% mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų.

 

 

Pastebėjome, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse moterų ir vyrų mėnesinių pajamų vidurkiai skiriasi dar labiau, nei palyginus atlyginimus pagal pareigas. Moterys apskritai uždirba 9 – 24% mažiau nei vyrai, žr. lentelę žemiau. Viena iš pagrindinių tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas.

 

Kiek procentų mažiau uždirba moterys palyginus su vyrais?

 

 

Šalis Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas tose pačiose pareigose 2017 metais Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas apskritai 2017 metais
Estija -11% -24%
Lietuva -10% -16%
Slovakija -9% -23%
Čekijos Respublika -8% -23%
Latvija -8% -20%
Vengrija -8% -22%
Suomija -6% -18%
Kroatija -5% -9%
Slovėnija -4% -7%
Bosnija ir Hercegovina -4% -9%
Lenkija -2% -23%

Šaltinis – paylab.com

 

Didžiausias atlyginimų skirtumas Centrinės ir Rytų Europos šalyse užfiksuotas Estijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Slovakijoje. Balkanų šalyse yra mažiausi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Šie atlyginimų skirtumai yra stabilūs ir daugelyje šalių nerodo jokių mažėjimo ženklų.Tai daugiausiai susiję su ekonomine padėtimi, labiausiai pageidaujamais darbais rinkoje, kuriuose yra nevienodas lyčių pasiskirstymas. Galima sakyti, kad Balkanų šalyse labiausiai galima tikėtis teisingo atlygio, nepriklausomai nuo dirbančiojo lyties.

Daug svarbesnis yra tų pačių pareigų vyrų ir moterų darbo užmokesčio palyginimas, nes jis geriausiai atspindi, kiek sąžiningai įvertinamas tas pats darbas pagal darbuotojo lytį.  Paylab atlikto tyrimo duomenimis, moterys gauna vidutiniškai 2-11% mažesnį atlygį. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra administracinės srities darbo pozicijose.

 

Atlyginimų skirtumai yra mažesni karjeros pradžioje

Pabaigus mokyklą vyrai ir moterys turi iš esmės tokias pačias galimybes. Tačiau vyrai yra gerokai aktyvesni, labiau pasitikintys savimi derantis dėl atlyginimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškant darbo vyrų atlyginimo lūkesčiai yra vidutiniškai 14% aukštesni nei moterų. Pavyzdžiui, kai moteris tikisi  900 Eur atlyginimo, vyrai derasi dėl 10% aukštesnio atlygio ir to pasekoje, metų bėgyje vyras gauna 1080 Eur didesnes pajamas, o tai yra papildomas vieno mėnesio atlygis.

 

Atlyginimų skirtumas didėja su metais

Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas išryškėja 35- 44 metų amžiaus tarpsnyje. Tai siejama su motinystės atostogomis ir moterų grįžimu į darbo rinką po ilgos pertraukos. Jų bendraamžiai vyrai įgauna pranašumo, o moterims sunku juos pasivyti.

Taip pat moterys palyginus su vyrais atlieka daug neatlygintino – nemokamo darbo, pvz. rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruoša. Moterys dažniau renkasi darbus puse etato. Moterys rečiau užima aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas. Administravimas, apskaita, sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, farmacija, švietimas, žmogiškieji ištekliai ir klientų aptarnavimas (prekyboje, bankuose) bei prekyba yra tos darbo sritys, kurios tipiškai asocijuojasis su moterimis ir kuriose proporcingai jų yra daugiau nei vyrų.  Gaunant mažesnes pajamas, moterims iškyla finansinė rizika ir jos atsiduria nepalankioje padėtyje išėjus į pensiją.

 

 

 

PATARIMAI MOTERIMS (IR NE TIK) DERYBOMS DĖL ATLYGINIMO »

 

Sužinokite, kaip minimaliomis išlaidomis galite padidinti kandidatų kiekį »

 

 

Mums kaip ir jums svarbu pritraukti kuo didesnį tinkamų kandidatų kiekį ir štai ką pastebėjome, kokios minimalios priemonės gerokai pakeičia kandidatavimo rezultatus:

 

  1. Logotipas. Skelbime esantis kokybiškas įmonės logotipas prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo ir toks skelbimas sulaukia didesnio kandidatų srauto.
  2. Įmonės pavadinimas ir prisistatymas. Skelbimas su nurodytu įmonės pavadinimu 2 x padidina atsiliepiamumą į skelbimą. Originaliai (nenuobodžiai) ir aiškiai darbo pasiūlyme prisistatanti įmonė patraukia ieškančiųjų darbo dėmesį ir jie noriai kandidatuoja į tokius skelbimus.
  3. Tikslios ir aiškios pareigos. Vien parašius „IT specialistas“ gal ir sukelsite kandidatų susidomėjimą, bet nebūtinai pritrauksite tikslinius kandidatus. Tas pats galioja ir tokioms pareigoms kaip „Projektų vadovas“ ar „pardavimų vadybininkas“. Patikslinkite pareigas nurodydami, su kokios srities projektu reikės dirbti ar kokį produktą reikės pardavinėti.
  4. Išsamus darbo skelbimas. Kandidatas perskaitęs skelbimą turi suprasti, ką reikės dirbti, kokios užduotys ir atsakomybės jo laukia, jam taip pat turi būti aišku, kodėl jis turėtų kandidatuoti į šią poziciją.
  5. Pasiūlymas kandidatui. Atlyginimas. Skelbime nurodytas siūlomas atlygis (nuo – iki) kelis kartus padidina kandidatų susidomėjimą, ypač, jei siūlomas darbo užmokestis yra bent šiek tiek aukštesnis už šių pareigų rinkos vidurkį. Pareigų atlyginimo vidurkį galite pasitikrinti www.manoalga.lt . Jūsų naudojamų motyvacinių priemonių, esamų darbo sąlygų ir kitų svarbių dalykų detalizvimas taip pat patrauks kandidatų dėmesį.
  6. Skelbimo atnaujinimas. Jei paskelbus darbo pasiūlymą jis nesulaukia pageidaujamo kandidatų srauto – atnaujinkite jo turinį, pareigas, atnaujinkite jį pagal datą.
  7. Išryškinkite skelbimą. Pasinaudokite papildomomis paslaugomis, kurios ženkliai padidina kandidatų susidomėjimą darbo pasiūlymu: skelbimas Premium sąraše, savaitės darbo pasiūlymas, įmonės premium sąrašas, skelbimas socialiniuose tinkluose ir pan.
  8. Greitas kandidatavimas. Įrašydami skelbimą cvonline.lt tinklapyje pasirinkite „Greito kandidatavimo“ funkciją, kurią naudojant sulauksite didesnio CV srauto.

 

N.B. Kiek ir kokių kandidatų sulauksite, priklauso ne tik nuo skelbimo turinio, bet ir nuo tokių detalių kaip, kada paskelbėte skelbimą, pvz. pirmadienį ar penktadienį, prieš ar po švenčių, žinoma ar nežinoma, tarptautinė ar vietinio kapitalo yra jūsų įmonė, Vilniuje ar regione ieškote darbuotojų, ar tokių darbuotojų, kuriuos aprašėte skelbime apskirtai yra rinkoje ir kiek jų norėtų keisti darbą ir pan.

 

Todėl, jei nežinote, kuri paslauga jums tinkamiausia ar kaip padidinti kandidatų srautą – pasikonsultuokite su mumis.

 

Beje, sausio mėnesį didelio klientų susidomėjimo sulaukė ši paslauga – 5 darbo skelbimai (kiekvienas galioja po 1 mėnesį) – 12 mėnesių. Šią ir kitas paslaugas galite įsigyti pas Jus aptarnaujantį vadybininką.