Mobili versija

Sužinokite, kaip minimaliomis išlaidomis galite padidinti kandidatų kiekį »

 

 

Mums kaip ir jums svarbu pritraukti kuo didesnį tinkamų kandidatų kiekį ir štai ką pastebėjome, kokios minimalios priemonės gerokai pakeičia kandidatavimo rezultatus:

 

  1. Logotipas. Skelbime esantis kokybiškas įmonės logotipas prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo ir toks skelbimas sulaukia didesnio kandidatų srauto.
  2. Įmonės pavadinimas ir prisistatymas. Skelbimas su nurodytu įmonės pavadinimu 2 x padidina atsiliepiamumą į skelbimą. Originaliai (nenuobodžiai) ir aiškiai darbo pasiūlyme prisistatanti įmonė patraukia ieškančiųjų darbo dėmesį ir jie noriai kandidatuoja į tokius skelbimus.
  3. Tikslios ir aiškios pareigos. Vien parašius „IT specialistas“ gal ir sukelsite kandidatų susidomėjimą, bet nebūtinai pritrauksite tikslinius kandidatus. Tas pats galioja ir tokioms pareigoms kaip „Projektų vadovas“ ar „pardavimų vadybininkas“. Patikslinkite pareigas nurodydami, su kokios srities projektu reikės dirbti ar kokį produktą reikės pardavinėti.
  4. Išsamus darbo skelbimas. Kandidatas perskaitęs skelbimą turi suprasti, ką reikės dirbti, kokios užduotys ir atsakomybės jo laukia, jam taip pat turi būti aišku, kodėl jis turėtų kandidatuoti į šią poziciją.
  5. Pasiūlymas kandidatui. Atlyginimas. Skelbime nurodytas siūlomas atlygis (nuo – iki) kelis kartus padidina kandidatų susidomėjimą, ypač, jei siūlomas darbo užmokestis yra bent šiek tiek aukštesnis už šių pareigų rinkos vidurkį. Pareigų atlyginimo vidurkį galite pasitikrinti www.manoalga.lt . Jūsų naudojamų motyvacinių priemonių, esamų darbo sąlygų ir kitų svarbių dalykų detalizvimas taip pat patrauks kandidatų dėmesį.
  6. Skelbimo atnaujinimas. Jei paskelbus darbo pasiūlymą jis nesulaukia pageidaujamo kandidatų srauto – atnaujinkite jo turinį, pareigas, atnaujinkite jį pagal datą.
  7. Išryškinkite skelbimą. Pasinaudokite papildomomis paslaugomis, kurios ženkliai padidina kandidatų susidomėjimą darbo pasiūlymu: skelbimas Premium sąraše, savaitės darbo pasiūlymas, įmonės premium sąrašas, skelbimas socialiniuose tinkluose ir pan.
  8. Greitas kandidatavimas. Įrašydami skelbimą cvonline.lt tinklapyje pasirinkite „Greito kandidatavimo“ funkciją, kurią naudojant sulauksite didesnio CV srauto.

 

N.B. Kiek ir kokių kandidatų sulauksite, priklauso ne tik nuo skelbimo turinio, bet ir nuo tokių detalių kaip, kada paskelbėte skelbimą, pvz. pirmadienį ar penktadienį, prieš ar po švenčių, žinoma ar nežinoma, tarptautinė ar vietinio kapitalo yra jūsų įmonė, Vilniuje ar regione ieškote darbuotojų, ar tokių darbuotojų, kuriuos aprašėte skelbime apskirtai yra rinkoje ir kiek jų norėtų keisti darbą ir pan.

 

Todėl, jei nežinote, kuri paslauga jums tinkamiausia ar kaip padidinti kandidatų srautą – pasikonsultuokite su mumis.

 

Beje, sausio mėnesį didelio klientų susidomėjimo sulaukė ši paslauga – 5 darbo skelbimai (kiekvienas galioja po 1 mėnesį) – 12 mėnesių. Šią ir kitas paslaugas galite įsigyti pas Jus aptarnaujantį vadybininką.

 

„Top darbdaviu 2016“ išrinkta „Bitė Lietuva“

 

 

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

 

Renginio nuotraukos

 

Portalo „CV-Online“ vadovė Danguolė Augustinienė pasakojo, kad balsavimas šiemet buvo itin įtemptas ir nenuspėjamas – į „Top darbdavio 2016” vardą pretendavo 400 įmonių, o lyderiai paaiškėjo tik paskutinėmis balsavimo akimirkomis. „Šis laimėjimas mums buvo maloni staigmena. Turėjome nuojautą, kad galbūt šiemet nusišypsos sėkmė IT kategorijoje, bet pasirodo buvome įvertinti daug labiau nei tikėjomės“ – pasakojo „Bitė Lietuva“ personalo vadovė Indrė Saladžienė. Antroji „Top darbdavio“ vieta atiteko IT įmonei „Teltonika“, o trečiosios vietos laimėtojas – tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Top darbdaviai paskelbti dar penkiose nominacijose pagal įmonių veiklos sritis – Prekybos, Finansų, IT, Pramonės bei Transporto. D. Augustinienė pastebi, kad balsavę respondentai palankiai vertina rinkos naujokus bei startuolius – trečios vietos apdovanojimą prekybos srityje pelnė „Vinted“, o „Uber“ pateko į Top penketuką Transporto ir logistikos kategorijoje. Tad neatsitiktinai šiemet apdovanojimų ceremonija vyko „Vilnius Tech Parke“, kuris po vienu stogu subūrė nemažai startuolių ir inovatyvių įmonių, į Vilnių pritraukusių solidžių investicijų.

 

Prekybos nominacijoje nosis konkurentams nušluotė rinkos naujokė „Lidl Lietuva“. Iš pernai pirmos į šiemet antrą vietą nukrito „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“), o ant trečiosios vietos nugalėtojo laiptelio šiemet užkopė „Vinted“. Pasak Rescheneder, „Lidl Lietuva“ personalo vadovo, Top darbdavio apdovanojimas prekybos nominacijoje juos labai maloniai nustebino: „Lietuvoje dirbame dar tik pirmus metus ir tai buvo netikėta – aplenkėme dešimtmečius dirbančius rinkos lyderius. Tai mums didžiulis įvertinimas, taip pat mūsų esamiems ir būsimiems darbuotojams.“

 

Finansų nominacijoje rungėsi įmonės, veikiančios finansų, bankų, draudimo srityse. Šioje nominacijoje po įtemptos kovos triumfavo „Swedbank“, įveikęs „Western Union Processing Lietuva“, kuriai atiteko antra vieta bei „SEB banką“, užėmusį trečiąją vietą.

 

IT, telekomunikacijų ir informavimo nominacijoje laimėtoju paskelbtas „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“. Ši įmonė praėjusiais metais buvo išrinkta Top darbdaviu toje pačioje nominacijoje. Antrąją vietą šioje nominacijoje užėmė „Bitė Lietuva“, trečiąją – „Teltonika“. Pramonės nominacijos Top darbdavys – „Philip Morris Baltic“, po jo ant laimėtojų pakylos rikiuojasi atitinkamai antros ir trečios vietos laimėtojai – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Švyturys – Utenos alus“.

 

Transporto nominacijos nugalėtoja – „Small Planet Airlines“, nurungusi tokius rinkos senbūvius ir gigantus kaip „Girteka“ (jai atiteko 2-oji vieta), DHL Lietuva, DPD Lietuva ir rinkos naujokę „Uber“.

„CV-Online” 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2016 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. „CV-Online” apklausoje dalyvavo virš 5000 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

 

Renginio akimirkos

Kategorija Įmonė Balai vieta 2015 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 2209 N
2. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 2016 1
3. Vinted, UAB 1796 N
4. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1789 2
5. SILBERAUTO, UAB (Mercedes -Benz, Jeep ir t.t. atstovai) 1413 5
6. Neste Lietuva, UAB 1191 3
7. Apranga, APB 979 6
8. Mineraliniai vandenys, UAB 924 4
9. Maxima LT, UAB 916 7
10. Rimi Lietuva, UAB 848 8
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2308 3
2. Western Union Processing Lithuania, UAB 2275 1
3. SEB bankas, AB 2182 2
4. Nasdaq Vilnius, AB 1382 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1323 4
6. PricewaterhouseCoopers, UAB 1205 8
7. Ernst & Young baltic UAB 1149 5
8. DNB BANKAS, AB 1107 6
9. Lietuvos draudimas, AB 941 9
10. Nordea Finance Lithuania, UAB 763 10
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 2891 1
2. Bitė Lietuva, UAB 1942 8
3. Teltonika, UAB 1512 N
4. TEO LT, AB 1479 2
5. Tele2, UAB 1294 5
6. Omnitel, UAB 1141 4
7. Adform Lithuania, UAB 1058 3
8. TV3, UAB 1004 6
9. IBM Lietuva, UAB 751 7
10. Blue Bridge Baltic, UAB 580 10
Pramonės/Gamybos
1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 2070 2
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1789 N
3. Švyturys-Utenos alus, UAB 1520 3
4. Mars Lietuva, UAB 1289 N
5. Lietuvos energija, UAB 1277 5
6. Achema, AB 1040 4
7. Kauno grūdai, AB 915 6
8. Audimas, AB 883 8
9. Sicor Biotech, UAB (TEVA) 841 7
10. Vilkyškių pieninė, AB 774 9
Transportas/Logistika
1. Small Planet Airlines, UAB 1493 4
2. Girteka, UAB 1428 3
3. DHL Lietuva, UAB 1387 2
4. Uber 1272 N
5. DPD Lietuva, UAB 1010 6
6. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 853 N
7. DFDS Seaways, AB 772 7
8. Lietuvos paštas, AB 753 9
9. Baltic transline transport, UAB 697 N
10. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 682 5
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 1408 N
2. Teltonika, UAB 979 N
3. Lidl Lietuva, UAB 580 N
4. Western Union Processing Lithuania, UAB 508 1
5. PricewaterhouseCoopers, UAB 493 N
6. Girteka, UAB 474 6
7. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 424 5
8. Ernst & Young baltic UAB 360 N
9. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 354 N
10. Tele2, UAB 321 N

Kas šiandien renkasi – darbdavys ar darbuotojas?

 

Personalo atrankos specialistai pripažįsta, kad šiandieninėje rinkoje dažniau darbuotojas renkasi darbdavį nei atvirkščiai. Taigi įmonėms tenka nelengva užduotis – kaip patraukti gero specialisto dėmesį ir laimėti konkurencinę kovą su kitomis paiešką atliekančiomis kompanijomis. Patyrę personalo atrankos žinovai Ramunė Kabašinskienė ir dr. Mantas Tvarijonavičius dalijasi patarimais, ką reikėtų daryti, kad darbuotojų paieška būtų sėkminga.

 

Darbuotojų paieška trunka mėnesį

 

Kompanijos „OVC Consulting“ vyr. konsultantė R. Kabašinskienė, remdamasi Personalo valdymo profesionalų asociacijos šiais metais atliktu personalo valdymo rodiklių tyrimu, sako, jog vidutiniškai darbuotojų atrankos procesas mūsų šalyje užtrunka 30 dienų. „Rasti tinkamą darbuotoją šiandieninėje Lietuvos rinkoje tikrai sunku. Personalo atrankos specialistai vieningai pritaria, kad situacija sudėtinga, o ją dar labiau paaštrina didelė emigracija bei specialistų trūkumas. Šiuo metu sunku rasti net gerų sandėlininkų“, – pasakoja R. Kabašinskienė.

Pasak jos, nors laiko atžvilgiu darbuotojų paieška nesutrumpėjo, tačiau vidutinė atrankos kaina sumažėjo: remiantis anksčiau minėtu tyrimu, pernai darbuotojų atranka vidutiniškai kainavo 177 eurus, o užpernai ji siekė net 260 eurų. R. Kabašinskienės teigimu, šį pasikeitimą lėmė vis populiarėjanti pigesnė kandidatų paieška interneto darbo paieškų portaluose bei sumažėjęs skelbimų skaičius laikraščiuose. Tai buvo viena brangiausių darbuotojų paieškos priemonių.

 

Patikimi darbuotojų paieškos kanalai

 

Personalo specialistė sako, kad patraukliausia ir gal net patikimiausia paieška susijusi su vidiniais resursais, kai pasinaudojama kolegų rekomendacijomis. Taip pat vis dažniau pasitaiko pasiteisinusi praktika – atvirumas buvusiems darbuotojams. Su jais įmonės palaiko ryšius ir atsilaisvinus tinkamai darbo vietai pasiūloma sugrįžti.

„Panašu, kad organizacijos, norėdamos pritraukti darbuotojų, turi stengtis pagreitinti atrankos procesą bei įdėti labai daug pastangų. Šiandieninėje darbo rinkoje žmonėms ypač svarbu darbovietės reputacija, siūlomos perspektyvos bei tobulėjimo galimybės. Tad kiekviena įmonė turėtų atitikti šias sąlygas“, – įžvalgomis dalijasi personalo atrankos specialistė.

Kabašinskienė priduria, kad produktyviau organizuoti darbuotojų paiešką padeda ir specialūs įrankiai personalo specialistams, pvz., Europoje vieningas CV formatas „Europass“, kandidatų palyginimą palengvinanti priemonė „Europass CV Select“ bei informacijos apie naują darbuotoją įtraukimą į įmonės personalo duomenų bazę paspartinanti priemonė „Europass CV Connect“.

 

Personalo atrankos specialistai tampa „pardavėjais“

 

Jai antrina ir kompanijos „Good People“ partneris, knygos „Kaip įgalinti: lietuvių vadovų praktiniai pavyzdžiai“ autorius dr. M. Tvarijonavičius. Jo manymu, paskutinius 5 metus darbuotojas dažniau renkasi darbdavį nei šis darbuotoją. Pasak M. Tvarijonavičiaus, dėl šios situacijos įmonės apie savo reputaciją turi galvoti net ir tada, kai dar nevykdo darbuotojų paieškos.

„Visų pirma, kiekviena įmonė turi pati žinoti, kodėl ji gali vadintis patraukliu darbdaviu ir kuo ji pranašesnė už konkurentus. Tikiu, kad net ir mažiausia organizacija turi savų pranašumų, kuriuos kandidatams gali pateikti kaip svarbius. Žmonės mėgsta būti išskirtiniais ir nori dirbti ten, kur galėtų jaustis būtent tokiais. Taigi, svarbi darbuotojų atrankos specialistų užduotis yra tinkamai reprezentuoti įmonę ir gebėti parduoti darbo vietą“, – kalba dr. M. Tvarijonavičius.

Jis akcentuoja, kad itin svarbu ne tik gerai pristatyti, bet ir iš tikrųjų atitikti visus kandidatams pateiktus privalumus: „Jei pradėjęs dirbti žmogus įmonėje išvysta visiškai kitą situaciją, negu buvo pasakota pokalbio metu, jis gali greitai pabėgti iš tokios darbovietės ir net paskleisti neigiamą informaciją apie ją. Sakoma – gali parduoti arabui smėlį arba eskimui ledus, bet tai bus paskutinis pardavimas tam klientui.“

 

Svarbu išsikelti kriterijus

 

Dr. M. Tvarijonavičius pataria negailėti laiko darbo pokalbiams. Anot jo, labiausiai paplitusi praktika – 1 val. trukmės interviu. Per trumpus pokalbius galima susidaryti tik pirmą įspūdį, kuris nebūtinai bus teisingas.

Dar vienas ypač svarbus dalykas – išsikelti kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami ir atrenkami kandidatai. „Kartais per pokalbį žmonėms užduodami standartiniai klausimai, kurie net nepadeda susidaryti nuomonės apie kandidatą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės lyginami pagal skirtingus kriterijus, o kartais personalo atrankos specialistai jų iš viso neturi. Tada iškyla gana didelė problema – atrenkami tie žmonės, kurie tiesiog patinka. Deja, ne visuomet patinkantis kandidatas bus tinkamiausias darbuotojas“, – sako jis.

Dr. M. Tvarijonavičius apibendrina, kad sėkminga darbuotojo paieška prasideda nuo patrauklaus darbo skelbimo, kuriame juntama intriga. Antras svarbus dalykas – gebėti tinkamai pristatyti įmonę ir parduoti darbo vietą. Trečias – dar prieš atranką išsikelti kandidatų vertinimo kriterijus ir jais vadovautis.

 

Kaip ir kodėl verta išnaudoti Y kartą, arba kuo ji ypatinga?

 

Pasak amerikiečių mokslininkų Viljamo Štrauso (William Strauss) ir Neilo Hauvo (Neil Howe), kas 20 metų išsivysto išskirtinė žmonijos karta. Kiekviena karta formuojasi skirtingu laikotarpiu, todėl gali išsiskirti iš praeities įvykių ir suformuoti naujus, kuriuos taip pat lydės ir kitoks požiūris. Y kartos atstovai gimę 1984–2003 m priklauso jaunajai kartai, kuri vystėsi daug modernesniame laikotarpyje. Taigi, kokia yra Y karta, kuo ji ypatinga ir ko trokšta jos atstovai?

 

Y kartos atstovas puikiai išmano naująsias technologijas ir geba dirbti ne VIENOJE, o KELIOSE srityse vienu metu

 

Dažniausiai darbą skirtingose srityse išbando studentai, todėl nenuostabu, kad Lietuvoje dauguma studentų dirba keliose vietose derindami darbo grafiką su studijų tvarkaraščiu. Tai puiki galimybė įgyti skirtingo pobūdžio žinių ir kilti karjeros laiptais. Apklausa portale „My University“ parodė, kad daugiau negu pusė apklaustųjų studentų mano, kad studijų metais naudinga įsidarbinti, nes įgyjama darbo patirties (57,3 proc.). Šie rezultatai atskleidė, jog dauguma studentų ryžtųsi dirbti nepilnu etatu, jei tik gautų priimtiną pasiūlymą, tad darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į jaunąją Y kartą.

 

Lankstaus darbo grafiko svarba Y kartos studentams

 

Šios kartos atstovas siekia tobulėti, todėl rutina gali lengvai užmigdyti jo talentą ar išskirtinius gebėjimus. Turėdamas lankstų grafiką, Y kartos atstovas nesusikurtų rutinos ir dirbtų žymiai produktyviau. Kiekvieną dieną jis greitai generuotų idėjas ir lanksčiai žiūrėtų į besikeičiančias darbo sąlygas. Y kartos atstovas puikiai prisitaikytų dirbdamas IT ir inžinerijos sektoriuose, rinkodaros ir pardavimų srityse arba architektūros ir dizaino studijose. Visos šios sritys yra vienos iš geriausiai apmokamų, tad viena iš jų gali būti pats priimtiniausias variantas Y kartos atstovui, nes jis geba laisvai komunikuoti, yra atviras aplinkai, greitai mokosi, puikiai išmano apie naujausias technologijas ir prisitaiko prie kintančių tendecijų, nes nebėra suvaržytas. Ši karta mėgsta pasikeitimus ir jų nebijo, ji daug dirba, todėl senasis dabo stilius nebetinka. Y kartos atstovai mąsto laisvai, jų turėtų nevaržyti net darbo grafikas, nes tik tokiu būdu jie išnaudos visas savo galimybes.

 

Kaip darbdaviui prisitaikyti prie Y kartos trokštamo lankstaus darbo grafiko ir išnaudoti šios sistemos ypatumus

 

Viena iš lankstaus grafiko sistemų buvo sukurta 2003 metais. JAV dvi moterys – J. Thompson ir C. Ressler sukūrė ir sėkmingai diegia įmonėse vadybinę sistemą GoROWE (origin. Results Only Work Environment), pagal kurią žmogus neprisiriša prie darbo vietos ir darbo laiko, vertinamas vienintelis dalykas – jo rezultatas. Ši schema ne tik darbuotoją padaro savo laiko šeimininku, bet ir padeda kompanijai taupyti lėšas, juk galima nuomotis nedideles patalpas, taupyti darbo vietos sąskaitą, o technologijų pagalba matyti kokioje stadijoje yra vienas ar kitas procesas. Galima dirbti namie, jaukioje kavinėje, pliaže, gamtoje. Galima dirbti 10, 20, 40 val. per savaitę. Svarbu viena – rezultatas. Nėra darbo laiko, kelionės į darbą, susirinkimų, kolektyvinių intrigų, pokalbių ir kitų „laiko rijikų“. Juk yra skaičiavimai, kurie rodo, kad biuro darbuotojas darbui skiria tik 3-3,5 val. į dieną. Tad ar būtina tas kelias valandas praleisti būtent ofise? GoROWE sistema įdiegta kompanijoje Best Buy, kurioje dirba apie 3200 biuro darbuotojų ir jų produktyvumas pakilo 35 %, o kaita sumažėjo 90 %. Šie rezultatai rodo, jog lankstus darbo grafikas, registruojant valandas gali būti puikus sėkmės garantas.

 

Taigi, remiantis šiais duomenimis įmonės turėtų atverti duris Y kartos atstovams ir sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas galėtų nevaržomai generuoti idejas pasirinktu metu. Ši karta yra ypatinga  ir jai netinka senos nuostatos, bet galbūt būtent ji prisidės prie reikšmingų pasikeitimų Jūsų įmonėje, aplinkoje ar gyvenime.

 

gerda_balionyte

 

Gerda Balionytė

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Y kartos atstovė

 

 

 

 

Reikšmingi aukščiausio lygio vadovų darbo užmokesčio skirtumai Vidurio ir Rytų Europos šalyse

 

             

 

Per pastaruosius porą dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos šalių sostinės tapo patrauklios užsienio investuotojams. Tarptautinės ir vietinės įmonės sostinėje paprastai siūlo didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis Vidurio ir Ryto Europoje taip pat iš esmės skiriasi. 2016 m. rugsėjį „Paylab“ (pastaba, Lietuvoje Paylab paslaugas teikia CV-Online valdomas www.manoalga.lt)  -atliko tarptautinį darbo užmokesčio tyrimą, kurio metu buvo tirtas aukštesnės grandies vadovų darbo užmokestis devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, kad aukščiausio lygio vadovai didžiausią darbo užmokestį gauna Prahoje ir Bratislavoje. Na, o vadovai Baltijos šalyse gauna mažiausias pajamas.
Paprastai darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį sostinėje. Iš visų tyrimo šalių didžiausias pajamas darbuotojai gauna Bratislavoje, kurioje vidutinis bruto darbo užmokestis yra 1 400 EUR. Slovakijoje taip pat nustatytas didžiausias skirtumas (apie 20 %) tarp vidutinio šalies darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje, palyginti su kitomis tyrimo šalimis. Reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti Čekijoje, Kroatijoje, Vengrijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur darbuotojai sostinėje uždirba nuo 15 % iki 18 % daugiau nei šalies vidurkis. Mažiausi skirtumai yra Baltijos šalių sostinėse Taline, Rygoje ir Vilniuje, kur žmonės sostinėje uždirba tik apie 7 % daugiau nei atitinkamos šalies vidurkis. Belgrade (Serbija) darbo užmokestis yra apie dešimtadaliu didesnis nei kitose šalies vietose. Lyginant tyrimo sostines, paskutinę vietą užima Belgradas, kuriame vidutinis bruto darbo užmokestis yra 736 EUR.

 

Darbo užmokesčio apžvalga Vidurio ir Rytų Europos regione


 

Bruto DARBO UŽMOKESTIS SOSTINĖJE (eurais) 

Bratislava – 1 403

Praha – 1 345

Budapeštas – 1 231

Zagrebas – 1 226

Talinas – 1 156

Sarajevas – 1 051

Vilnius – 920

Ryga – 894

Belgradas – 736

AUKŠČIAUSIO LYGIO VADOVŲ bruto DARBO UŽMOKESTIS (eurais)                                     * sostinėje 

Praha – 3 980

Bratislava – 3 702

Zagrebas – 3 131

Budapeštas – 3 036

Sarajevas – 2 525

Talinas – 2 011

Belgradas – 1 828

Ryga – 1 610

Vilnius – 1 567


Šaltinis: „Paylab“

 

Tyrimas apima visų tipų įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinį darbo užmokestį sostinėje, atsižvelgiant į įmonės dydį ir pramonės šaką. Į darbo užmokestį įskaičiuojami visi priedai. Iš visų tyrimo šalių sostinių vadovai Prahoje gauna didžiausias pajamas, vidutiniškai apie 3 980 EUR, neatskaičius mokesčių, kurios beveik tris kartus viršija vidutines pajamas Prahoje. Lyginant visas tyrimo šalis, Čekijoje nustatytas didžiausias skirtumas tarp aukščiausio lygio vadovų vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio sostinėje. Antroje vietoje pagal įmonės vadovų pajamų dydį yra Bratislava, kurioje vidutinis darbo užmokestis siekia 3 702 EUR ir 2,6 kartus viršija vidutinį darbo užmokestį mieste. Trečioje vietoje yra Zagrebas, kuriame vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra 3 131 EUR. Zagrebas užima aukščiausią vietą tarp Balkanų šalių, kurios įtrauktos į tyrimą. Ketvirta vieta tenka Budapeštui su 3 036 EUR dydžio darbo užmokesčiu. Mažiausias pajamas aukščiausio lygio vadovai gauna Vilniuje (Lietuva), tik apie 1 567 EUR. Jų kolegos Rygoje (Latvija) pasiekė šiek tiek geresnį rezultatą – vidutiniškai apie 1 610 EUR. Iš trijų Baltijos šalių Taline (Estija) gaunamos didžiausios pajamos apskritai, o aukščiausio lygio vadovai uždirba vidutiniškai apie 2 010 EUR. Įdomu tai, kad lyginant tyrimo šalis, Baltijos šalyse pastebėtas mažiausias vertikalus skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio sostinėje ir aukščiausio lygio vadovų pajamų: vidutinis vadovų darbo užmokestis yra tik 1,7 karto didesnis nei vidutinis darbo užmokestis sostinėje. Aukščiausio lygio vadovai Balkanų šalių sostinėse Zagrebe, Sarajeve ir Belgrade, uždirba apie 2,5 kartų daugiau nei sostinės vidurkis. Didžiausias skirtumas yra Prahoje, kurioje vidutinis aukščiausio lygio vadovų darbo užmokestis yra tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį mieste.

 

Apie tyrimą

„Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas apėmė devynias sostines: Belgradą (Serbija), Bratislavą (Slovakija), Budapeštą (Vengrija), Prahą (Čekijos Respublika), Rygą (Latvija), Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), Taliną (Estija), Vilnių (Lietuva) ir Zagrebą (Kroatija). Tyrimo metu analizuotos pajamos, kurias gauna šie aukščiausio lygio vadovai: regiono vadovas / direktorius, ekonomikos / finansų vadovas, generalinis direktorius, rinkodaros vadovas, pardavimo vadovas, personalo vadovas, veiklos operacijų vadovas, saugumo tarnybos vadovas, IT vadovas, kokybės ir ISO standartų atitikties vadovas, logistikos vadovas, filialo vadovas, mokyklos direktorius, leidyklos vadovas, gydymo įstaigos vadovas, techninis direktorius, vykdomasis direktorius ir gamybos vadovas.

 


Apie „Paylab“

„Paylab“ – tai tarptautinė darbo užmokesčio tyrimų platforma, kurioje renkama informacija apie darbuotojų, užimančių įvairias pareigas, pajamas ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią duomenų rinkimo metodiką, kuriai būdinga trijų lygių kontrolė ir aštuonerių metų patirtis. „Paylab“ interneto svetainės arba partnerių interneto svetainių lankytojai savo šalyje gali lengvai ir anonimiškai užpildyti internetinę anketą apie gaunamą darbo užmokestį ir palyginti savo pajamas su tų pačių pareigų šalies vidurkiu. Sistema visada apdoroja aktualius pastarųjų 12 mėnesių duomenis. Įmonės naudoja nepriklausomą darbo užmokesčio analizę, siekdamos viduje nusistatyti darbo užmokesčio, mokėtino atitinkamas pareigas einančiam personalui, dydį.
„Paylab“ istorija

Paylab“ darbo užmokesčio tyrimas pradėtas vykdyti 2007 m. Slovakijoje. „Profesia“ (didžiausias darbo skelbimų portalas Slovakijoje) sukūrė „Paylab“ duomenų rinkimo, apibendrinimo ir apdorojimo metodiką. Į Slovakijos darbo užmokesčio tyrimą vėliau buvo įtrauktos Balkanų šalys (Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Slovėnija), Centrinė Europa (Vengrija, Čekija) ir Baltijos šalys (Estija – www.palgad.ee, Latvija – www.algas.lv, Lietuva – www.manoalga.lt). Suomija ir Kenija visai neseniai prisijungė prie „Paylab“ darbo užmokesčio tyrimo.


„Profesia“, kuris pradėjo darbo užmokesčio tyrimus, Slovakijos rinkoje veikia nuo 1997 m. ir pamažu tampa didžiausiu ir populiariausiu darbo skelbimų portalu. Jis taip pat veikia Čekijoje (Profesia.cz) ir Vengrijoje (Workania.hu). Nuo 2012 m. lapkričio „Profesia“ priklauso Suomijos žiniasklaidos grupei „Alma Media“. „Alma Media“ leidžia keletą garsių Suomijos laikraščių ir teikia daugiausia skaitmenines paslaugas. Be žurnalistikos paslaugų įmonė taip pat siūlo naudingą informaciją apie gyvenimo stilių, karjerą ir verslą. „Alma Media“ valdo ne tik „Profesia“ portalą, bet ir Višegrado, Baltijos ir Balkanų šalyse veikiančių darbo skelbimų portalų akcijas.

 

Baltijos šalyse per 3 metus pasitenkinimas atlyginimu labiausiai išaugo Estijoje

 

Tarptautinė personalo paieškos kompanija CV-Online rugsėjo mėnesį vykdė Baltijos šalių darbuotojų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

 

Pagal pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis) pirmauja Estijos darbuotojai. Jie pasitenkinimą darbu dešimtbalėje sistemoje įvertino 6,4 balais, latviai – 6,18, o lietuviai – 5,73 balo.

 

Lietuvoje labiausiai darbu apskritai nepatenkinti (įvertinimas mažiau nei 5 balai) bankų, draudimo, inžinerijos ir transporto srities darbuotojai, Latvijoje (įvertinimas mažiau nei 6 balai)  –  valstybinio ir viešojo administravimo, statybų, švietimo, prekybos, kultūros, pardavimų, paslaugų, turizmo sričių drabuotojai, o Estijoje (įvertinimas 6 ir mažiau balų)  – prekybos, apsaugos, paslaugų ir pramonės darbuotojai.

Lietuvoje IT srities specialistai pasitenkinimą darbu įvertino 5 balais, tuo tarpu Latvijoje – 7,1, o Estijoje 7,5 balo.

 

 

2013 metais 79% apklausoje dalyvavusių Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jie gauna per mažą atlyginimą, 2016 metais nepatenkintų atlyginimu skaičius išaugo +1.45%, iki 80.45%.

 

Latvijoje darbuotojų manančių, kad atlygis už jų pastangas yra neteisingas, 2013 metais buvo 73%, o 2016 metais taip manančių -12,6% mažiau, t.y. 60,4%.

 

Tuo tarpu Estijoje per 3 metus patenkintų gaunamu atlyginimu skaičius išaugo net 14,1%, nuo 20.2% 2013 metais iki 34.3% 2016 metais. Nors patenkintų atlyginimu darbuotojų skaičius Estijoje ženkliai išaugo, tačiau galutiniame rezultate 65,4% mano, kad jų darbas nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlyginimą.

 

Trijose Baltijos šalyse daugiausiai manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp aukščiausio lygio vadovų: Lietuvoje – 44%, Latvijoje – 61%, Estijoje – 60%. Pagal pareigų sritis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didžiausias kiekis manančių, kad gauna teisingą atlyginimą yra tarp IT, teisės, bankų, žmogiškųjų išteklių srities darbuotojų. Švietimo, apsaugos, prekybos ir sveikatos apsaugos darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti.

 

LT LV EE
Valstybinis ir viešasis administravimas 5,51 5,78 6,8
Statyba / Nekilnojamas turtas 5,5 5,83 6,3
Elektronika / Telekomunikacijos 5,48 6,69 6,5
Energetika 5,45 6,37 6,5
Mokslas / Švietimas 5,1 5,9 6,4
Informacijos technologijos 5 7,11 7,5
Teisė 5,1 6,75 6,9
Prekyba / Pirkimai / Tiekimas 5,5 5,7 5,9
Žemės ūkis / Aplinkos apsauga 5,52 6 6,7
Bankai / Draudimas 4,96 6,78 7,4
Apsauga / Gelbėjimo paslaugos 5,49 6,45 6
Kultūra / Menas / Pramogos 5,11 5,96 7,2
Žiniasklaida 5,52 7,22 6,9
Miškininkystė 5,51 6,25 6,4
Pardavimai 5,19 5,61 6,6
Žmogiškieji ištekliai 5,5 7,11 7,1
Apskaita / Auditas 5,53 6,61 7,1
Paslaugos 5,53 5,96 6
Inžinerija 4,92 6,42 6,2
Sveikatos apsauga / Socialinė rūpyba 5,39 6,01 6,4
Pramonė / Gamyba 5,53 6,03 6
Transportas / Logistika 4,96 6,03 6,4
Turizmas / Viešbučiai / Maitinimas 5,13 5,9 6,5
Rinkodara / Reklama 5,13 6,59 6,9

 

 

„CV-Online“ organizuotoje internetinėje Baltijos šalių gyventojų apklausoje dalyvavo 10 290 respondentų. Ji vykdyta šių metų rugsėjo 20 – spalio 2 dienomis.

5 patarimai, kaip pritraukti tinkamus kandidatus socialinių tinklų pagalba

 

 

Tinkamų kandidatų paieškai galite naudoti savo FB, LinkedIn ar kitas soc. tinklų paskyras, jei jose yra pakankamas aktyvių ir tikslinių sekėjų tinklas bei nuolat ir profesionaliai primenate apie save: įmonę, paslaugas, darbo ir karjeros galimybes ir pan.

 

Keletas svarbių įžvalgų, kaip pritraukti tinkamus kandidatus socialinių tinklų pagalba:

  1. Vieta. Ieškant tinkamų darbuotojų socialiniuose tinkluose, išnaudokite savo ir / arba personalo paieškos partnerio paskyras. Patirtis rodo, kad vien Facebook profilio gali nepakakti. Apie naują darbo vietą paskelbkite LinkedIn‘e, Twitter, G+ ar kitose paskyrose. Žinoma, socialiniuose tinkluose paskelbtas jūsų darbo pasiūlymas turi vesti į jūsų ar personalo paieškos partnerio svetainėje esantį skelbimą, kuriame bus pateikta išsami informacija su kandidatavimo galimybe.
  2. Laikas. Ar žinote, kad aktyviausiai darbo ieškoma pirmosiomis savaitės dienomis. Kuo arčiau savaitgalis, tuo mažiau sulauksite kandidatų dėmesio. Šeštadienį ir sekmadienį bei švenčių dienomis retas kuris užsiima aktyvia darbo paieška. Tačiau svarbu ne tik savaitės diena, bet ir valanda, kad paskelbiate savo darbo pasiūlymą socialiniuose tinkluose. Pastebėjome, kad aktyviausi soc. tinklų lankytojai būna 11-13 ir 19-20 valandomis. Bet žinoma, atsižvelkite ir į tai, kokio žmogaus ieškote, vienus lengviau „pagausite“ pirmoje dienos pusėje, kitus – vakare.
  3. Forma. Norint atkreipti ieškančiųjų darbo dėmesį, pasirūpinkite patraukliu, siūlomą darbą atspindinčiu, paveiksliuku, aiškiai įvardinkite siūlomo darbo pareigas, bei parašykite trumpą ir užkabinančią žinutę, kuri sukeltų jūsų potencialių kandidatų susidomėjimą. Akcentuokite, kodėl ieškančiajam darbo verta prisijungti būtent prie jūsų įmonės.
  4. Išryškinimas. Socialiniai tinklai turi nemažai skelbimo išryškinimo galimybių, kuriuos tinkamai panaudojus lengviau ir greičiau pasieksite jums reikalingus kandidatus. Skelbimų išryškinimas socialiniuose tinkluose yra mokama paslauga. Šios paslaugos dėka skelbimą pamatys jūsų tikslinė auditorija už sąlyginai nedidelę sumą, jūsų nustatytu laikotarpiu.
  5. Įvaizdis. Nepamirškite, kad jūsų skelbimas socialiniuose tinkluose prisideda prie jūsų įmonės įvaizdžio formavimo. Skirkite pakankamai laiko skelbimo socialiniuose tinkluose suformavimui, atsakykite į komentatorių pastabas ar klausimus.

 

 

CV-Online turi daugiau nei 51 000 soc. tinklų sekėjų. Galime pasirūpinti ir jūsų skelbimo sklaida socialiniuose tinkluose nuo..iki, nes tam turime ir resursų, ir patirties.

 

Kreipkitės jau dabar! pardavimai@cvonline.lt , 8 5 271 51 55

 

Darbuotojai patenkinamai įvertino pasitenkinimą esamu darbu

 

 

 

 

Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

 

Labiausiai darbu patenkinti aukščiausio lygio vadovai – 6,66 balo, mažiausiai – nekvalifikuoti darbininkai – 4,61. Viduriniosios grandies vadovai ir specialistai pasitenkinimą darbu įvertino 6 balais. Mažiau nei 5 balais darbu patenkinti inžinerijos, transporto ir draudimo srities darbuotojai. Daugiau nei 5,5 balais pasitenkinimą darbu įvertino valstybinio ir viešojo administravimo, finansų ir apskaitos, žmogiškųjų išteklių, paslaugų ir prekybos sektoriaus darbuotojai. Tačiau,  5,51 balo pasitenkinimą darbu negalima vadinti itin geru. Net ir geidžiamiausi IT srities specialistai pasitenkinimą darbu įvertino tik 5 balais.

 

Vienas iš pagrindinių nepasitenkinimo darbu faktorių yra per mažas atlyginimas.

Net 80,45% apklaustųjų dirbančiųjų mano, kad jų darbas yra nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlyginimą. Apklausoje dalyvavusių respondentų nuomone, vidutiniškai 44% didesnis atlyginimas būtų teisingas jų darbo įvertinimas.

 

Atlyginimų vidurkiai pagal pareigų sritis.

 

20% apklausoje dalyvavusių moterų mano, kad jos gauna teisingą atlyginimą. Taip manančių vyrų yra 18,2%. Daugiausiai nepatenkintų gaunamu atlyginimu yra 18-25 amžiaus grupėje – 82%. 20% 36-47 amžiaus darbuotojų mano, kad gauna teisingą atlyginimą.

Labiausiai nuvertinamais, gaunančiais per mažą atlyginimą, jaučiasi valstybinio ir viešojo administravimo (88%), švietimo (89%), prekybos (91%), apsaugos (89%), medicinos ir socialinės rūpybos (94%) bei inžinerijos (91%) sričių darbuotojai.  Labiausiai patenkintais gaunamu atlygiu yra IT (31%), teisės (31,5%), bankų (31%), žmogiškųjų išteklių (34%) srityse dirbantys specialistai, vidutinio ir aukštesnio lygio vadovai.

 

„CV-Online“ organizuotoje internetinėje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 2115 respondentai. Ji vykdyta šių metų rugsėjo 20 – spalio 2 dienomis.