Mobili versija

Didėjantis spaudimas automobilių pramonės darbuotojų atlyginimų augimui Vidurio ir Pietų Europoje

 

Automobilių sektoriaus darbo užmokesčio išlaidos Vidurio Europoje auga

 

2017 m. liepos mėn. automobilių pramonės darbo jėga Vidurio Europoje brangsta. Palyginti su praėjusių metų atlyginimų vidurkiais, 2017 m. pirmoje pusėje automobilių pramonės darbuotojų Vidurio Europoje atlyginimai augo. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ užfiksavo didžiausią augimą Vengrijoje (10 proc.), Kroatijoje (6 proc.) ir Slovakijoje (5 proc.). Palyginti su praėjusių metų vidurkiu, per pirmąją 2017 m. pusmetį Čekijoje atlyginimai išaugo 4 proc. Mažiausiai atlyginimai augo Slovėnijoje ir Serbijoje – maždaug 1 proc. Tokius duomenis pateikia Paylab.com, valdanti didžiausias atlyginimų svetaines Vidurio, Rytų ir Pietų Europoje ir naudojanti vienodus duomenų rinkimo metodus visose šalyse.

 

 

 

Čekija ir Slovakija yra dvi didžiausios motorinių transporto priemonių gamintojos regione. Per metus kiekvienoje šalyje pagaminama daugiau nei milijonas automobilių. Kaimyninėse šalyse – Lenkijoje ir Vengrijoje – pagaminama maždaug perpus mažiau.

 

Kalbant apie mėnesio atlyginimus Vidurio ir Rytų Europoje, jie yra panašūs ir, remiantis „Paylab“ duomenimis, svyruoja nuo 1209 eurų Vengrijoje ir 1218 eurų Slovakijoje iki 1293 eurų Čekijoje. Brangiausiai apmokamas automobilių pramonės personalas dirba Slovėnijoje. Šioje šalyje vidutinė alga siekia 1545 eurus. Kitose Balkanų šalyse, kuriose įsikūrę daugelis automobilių pramonės tiekėjų, vidutinis mėnesio atlyginimas svyruoja nuo 1013 eurų Kroatijoje iki 656 eurų Serbijoje. „Paylab“ turi duomenų apie visų pareigų automobilių sektoriuje – nuo žemiausių iki aukščiausių – atlyginimus. Palyginkite savo pareigų atlyginimą.

 

Vidurio Europoje, kuri pastaraisiais metais tavo svarbia žaidėja motorinių transporto priemonių gamybos srityje, viliodama automobilių gamintojus pigesne darbo jėga, didėjantis spaudimas atlyginimų augimui yra akivaizdus. Automobilių gamyba ir automobilių dalių tiekėjų produkcija yra dideli ekonomikos augimo veiksniai tose šalyse. Gyvenimo lygis gerėja, bedarbių skaičius mažėja kasmet, šalys pamažu vejasi išsivysčiusias ES valstybes. Tačiau šiame regione kvalifikuotų darbuotojų darbas vis tiek yra gerokai pigesnis, palyginti su panašios kvalifikacijos personalo darbu Vakarų Europoje. Kita vertus, automobilių pramonės darbdaviai pradeda jausti kvalifikuotų darbuotojų stygių darbo rinkoje, o kai kurių gamyklų darbuotojai pradeda reikalauti didesnių atlyginimų prašydami individualiai ir per profesines sąjungas.

 

Vidurio ir Rytų Europos regiono automobilių sektorius vaidina svarbų vaidmenį tiek darbo vietų kūrimo, tiek BVP augimo srityse, nes didžioji dalis automobilių eksportuojama. Vidurio Europoje gaminami šių populiarių markių automobiliai:

 

 

Slovakijos, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos automobilių pramonės asociacijos siekia bendradarbiauti, kad išlaikytų automobilių pramonės regioninį konkurencingumą. Šios asociacijos ragino vyriausybes reformuoti švietimo sistemas, daugiau dėmesio skiriant matematikai ir tiksliesiems mokslams, kad būsimi darbuotojai būtų geriau paruošiami automobilių pramonės poreikiams ateityje. O kol kas didesnio vietos ir tarptautinių darbuotojų mobilumo užtikrinimas galėtų sumažinti darbuotojų trūkumą, pažymėjo asociacijų atstovai tarptautinės konferencijos, įvykusios Bratislavoje 2017 m. gegužės mėn., metu. („Reuters“)

 

Apie „Paylab“

„Paylab“ yra tarptautinė apklausų apie atlyginimus platforma, renkanti informaciją apie daugiau nei 500 pareigų darbuotojų atlyginimus ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią metodologiją rinkti duomenis, atlieka trijų etapų valdymą ir turi didesnę nei 8 metų patirtį. „Paylab“ svetainės arba partnerių svetainių konkrečioje šalyje lankytojai gali lengvai ir anonimiškai užpildyti el. apklausą apie savo atlyginimą ir palyginti duomenis su nacionaliniu tų pareigų vidurkiu (Lietuvoje – www.manoalga.lt). Sistemoje visuomet naudojami pastarųjų 12 mėnesių duomenys. Ruošdami šį pranešimą spaudai, išanalizavome toliau nurodytų šalių duomenis: Kroatija MojaPlaca.hr, Čekija: Platy.cz, Vengrija: Fizetesek.hu, Serbija: InfoPlate.rs, Slovakija: Platy.sk ir Slovėnija: Placa.si)

Europass DARBDAVIAMS – Per 5 minutes susipažinkite su visais „Europass“ dokumentais

5 „Europass“ dokumentų nauda darbdaviams

„Europass“ – tai Europos Komisijos parengtų vieningų visoje Europos Sąjungoje naudojamų 5 dokumentų komplektas, padedantis gauti standartizuotą ir išsamią informaciją apie asmens išsilavinimą, turimas kompetencijas ir įgūdžius.

  1. „Europass“ CV. Prašykite, kad potencialūs kandidatai informaciją apie save pateiktų „Europass“ CV formoje ir taip palengvinkite CV duomenų apdorojimą su priemonėmis „Europass CV Select“ ir „Europass CV Connect“.
  2. „Europass“ kalbų pasas. Jeigu ieškomai pozicijai ypač svarbios užsienio kalbų žinios, paprašykite, kad kandidatai pateiktų užpildytą „Europass“ kalbų pasą. Jame asmuo įsivertins savo užsienio kalbų žinias pagal visoje Europoje vieningus kriterijus.

3. „Europass“ pažymėjimo priedėlis. Jeigu ieškomai pozicijai būtinas profesinis išsilavinimas:

  •  skelbime reikalavimus lengviau aprašysite naudodami informaciją iš „Europass“ pažymėjimo priedėlio. Tai standartizuota informacija apie asmenų įgytus gebėjimus ir kompetencijas baigus studijas pagal atitinkamą profesinio mokymo programą. Tad AIKOS sistemoje pasirinkę Jus dominančią profesinio mokymo programą, rasite informacijos kokių gebėjimų galima tikėtis iš ją baigusio kandidato.
  • prašykite, kad kandidatas į siūlomą poziciją pateiktų „Europass“ pažymėjimo priedėlį ir gausite detalesnę informaciją apie jo kompetencijas.

4. „Europass“ diplomo priedėlis. Jeigu ieškomai pozicijai kandidatai turi būti įgiję aukštojo mokslo diplomą, prie diplomo jie gauna (nuo 2006 m.) ir diplomo priedėlį. Kandidato paprašius jo kopijos, rasite papildomos informacijos apie asmens išsilavinimą, studijuotus dalykus.

5. „Europass“ mobilumo dokumentas. Jeigu kandidatas į laisvą poziciją teigia, kad jis yra įgijęs tarptautinę profesinę patirtį mokantis, studijuojant, dalyvaujant stažuotėje ar atliekant darbinę praktiką užsienyje, kaip to įrodymo prašykite „Europass“ mobilumo dokumento.

 

Daugiau informacijos

2015-2017 metų atlyginimų palyginimas pagal pareigų sritis

 

Pareigų sritis


Atlyginimo vidurkis „į rankas“, Eur



2015


2016


2017


Aukščiausio lygio vadovai 1332 1336 1392
Informacijos technologijos 1034 1078 1122
Valdymas 1052 1050 1108
Technologijos, Plėtra 879 960 1021
Farmacijos pramonė 922 880 942
Telekomunikacijos 899 863 908
Teisė ir Teisės aktai 887 889 904
Bankininkystė 813 807 845
Rinkodara, Reklamavimas, Viešieji ryšiai 766 788 833
Ekonomika, Finansai, Apskaita 775 776 825
Mechanikos inžinerija 711 737 801
Statybos ir Nekilnojamasis turtas 714 775 798
Elektros ir energetikos inžinerija 739 747 793
Automobilių pramonė 690 727 786
Prekyba 741 752 782
Kokybės vadyba 801 771 782
Žmogiškieji ištekliai 693 715 754
Gamyba 672 698 745
Transportas, Pervežimas, Logistika 696 712 738
Žurnalistika, Leidyba ir žiniasklaida 706 714 733
Draudimas 607 674 722
Chemijos pramonė 713 687 711
Vertimas raštu ir žodžiu 633 698 700
Viešasis administravimas 652 673 689
Klientų aptarnavimas 619 646 685
Medienos apdirbimo pramonė 638 606 670
Vandens ūkis, Miškininkystė, Aplinka 786 657 666
Medicina ir Socialinė rūpyba 611 638 662
Žemės ūkis, Maisto pramonė 571 603 650
Menas ir Kultūra 670 614 649
Paslaugų sektorius 590 634 635
Švietimas, Mokslas ir Tyrimai 617 622 633
Tekstilės, Odos gaminių, Drabužių pramonė 597 605 633
Administravimas 588 604 620
Turizmas, Viešasis maitinimas, Viešbučiai 583 601 617
Saugumas ir Apsauga 565 598 595
Nekvalifikuota darbo jėga 491 525 514

 

 

Palyginkite savo atlyginimą – www.manoalga.lt

 

Darbo paieškos procese kandidatai labiausiai pasigenda informacijos apie įmonę ir darbo užmokesčio intervalo

 

Studentai darbo paieškos procese labiausiai pasigenda galimybės susipažinti su įmone, jos darbo kultūra, o bedarbiai – tiesioginio kontakto su darbdaviu.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online atliko apklausą, kurios metu respondentų teiravosi, kokius darbo paieškos būdus naudoja ir kas jiems svarbu darbo paieškos procese.

 

Studentai darbo dažniausiai ieško darbo skelbimų (95%) ir įvairių skelbimų (70%) svetainėse. Taip pat daugiau nei pusė (57%) studentų darbo ir karjeros galimybių ieško socialiniuose tinkluose, o 53% – įmonių svetainėse. Vos 9% studentų dalyvauja tradicinėse karjeros/kontaktų mugėse ir tik kas trečias darbo paieškai pasitelkia asmenines pažintis.

 

Studentams ieškant darbo labai svarbus įmonės įvaizdis, reputacija ir vertybės. Darbo paieškos proceso metu jie pasigenda informacijos apie įmonę, kaip apie darbdavį (53%), galimybės susipažinti su įmonės kultūra, laisvalaikiu (57%) ir pan. Studentai taip pat pageidautų daugiau galimybių prisistatyti darbdaviui.

 

80% šiuo metu darbą turinčių apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus jiems teko ieškoti darbo ir tam jie dažniausiai naudojo: karjeros portalus (91%), įvairių skelbimų tinklalapius (58%) bei asmenines pažintis (53%). Socialiniais tinklais darbo paieškai naudojosi 1/3 dirbančių respondentų.

Dirbantiesiems taip pat svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie potencialią darbovietę, bet jiems ne ką mažiau svarbu yra užmegzti tiesioginį kontaktą su darbdaviu (43%).

 

Tuo tarpu bedarbių pagrindinė darbo paieškos priemonė, be įprastinių karjeros ir skelbimų portalų, yra darbo birža – 76%. 53% bedarbių pasigenda tiesioginio kontakto su potencialiu darbdaviu.

Įdarbinimo agentūromis labiausiai pasitiki ir jų paslaugomis naudojasi bedarbiai (28%), mažiausiai – studentai (21%).

Visos apklaustųjų grupės vieningai sutaria, kad kandidatavimo į darbo pozicją procesas galėtų būti greitesnis ir lengvesnis, o darbo skelbimuose turėtų būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas.

 

Apklausoje dalyvavo 1022 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vykdyta internetu balandžio 19 – gegužės 7d.

_________________

 

NETRADICINĖ ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ – VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

 

Spalio 24-30 dienomis vyks CV-Online ir VDU organizuojama Virtuali Karjeros mugė, kurioje įmonės gali netradiciniu būdu, panaudodami tekstinę ir vaizdinę medžiagą, formuoti ir stiprinti įmonės, kaip darbdavio įvaizdį, išsamiai prisistatyti potencialiems kandidatams, užmegzti su jais kontaktą, pabendrauti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, suteikti informaciją apie siūlomą darbą ir pan..

 

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti antrojoje Baltijos šalių Virtualioje Karjeros mugėje, gali registruotis jau dabar ir gauti išsamią informaciją.

 

„Vasaros darbų bankas“ kvies jaunuolius ir darbdavius sutikti vieni kitus

 

Turi planų šiai vasarai? Mes siūlome dirbti, užsidirbti ir išbandyti save norimoje srityje!

„Vasaros darbų bankas 2017“ prasidėjo: rinkis iš daugybės darbo vietų, įgyk patirties, susirask naujų pažinčių ir galbūt šią vasarą surasi savo svajonių darbą bei tęsi karjerą?

 

Penktąjį kartą vykstančio projekto tikslas – padėti darbo ieškančiam jaunimui ir darbdaviams, kuriems vasaros metu trūksta darbuotojų, surasti vieniems kitus. Organizatoriai tikisi, kad šiemet Lietuvos įmonėse „Vasaros darbų banko“ dėka galės įsidarbinti ne mažiau kaip 2000 jaunuolių.

 

„Motyvuotiems ir užsidirbti siekiantiems 18-29 metų jaunuoliams padėsime surasti darbą, įgauti patirties, išbandyti save įvairiuose darbuose. Be to, vasarą išbandytas laikinas darbas gali tapti ir nuolatiniu, atėjus rudeniui jį galima derinti su prasidėjusiomis studijomis ar kitais planais. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – sako Valdas Strazdas, projektą organizuojančios bendrovės „BIURO“ vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad laikinas darbas ypatingai svarbu vėliau ieškant nuolatinio darbo, nes projekto dalyviai jau turės darbinės patirties, kas dažnai labai aktualu darbdaviams.

 

Šiemet projekto globėju tapęs LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks projektas yra puiki galimybė jauniems žmonėms iš visos Lietuvos įsilieti į darbo rinką ir įgyti naujų patirčių bei realizuoti save.

 

„Juk mūsų jaunimas kupinas idėjų, kurios kiekvienoje darbovietėje gali sukurti pridėtinę vertę. Esu tikras, kad įmonės įvertins jaunimo potencialą, o projekto dalyviai įgis neįkainojamos patirties žengiant karjeros keliu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų bankas“ šiemet veiks keturis mėnesius, iki rugsėjo 1 dienos. Projekto metu planuojama sulaukti daugiau nei 10000 paraiškų. Tikimasi, kad dalis jaunimo liks dirbti ir pasibaigus projektui.

 

Projekto partneriai yra Jaunimo darbo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija, CV-Online, Forum Cinemas, Maxima, Lietuvos mokymo įstaigos. Projektą globoja Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų banko“ skelbimus rasi čia: http://www.cvonline.lt/darbasvasarai

Dalyvauk projekte, sek naujienas „Facebook’e“ ir laimėk smagių prizų!

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso

 

Vidutiniškai trečdalį paros mes praleidžiame darbe ir dažnas iš mūsų jame patiriame stresą. Stresą dėl darbdavių lūkesčių, reikalaujamų rezultatų, mažo atlyginimo, viršvalandžių, per trumpų atostogų ir poilsio, blogų darbo sąlygų ir pan. CV-Online.lt ir NoriuNoriuNoriu.lt atliktos apklausos duomenimis, jei darbe yra laisvesnės darbo sąlygos ar pramogos, darbuotojai jaučia mažiau streso.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online kartu su viešbučių ir poilsio paslaugų elektronine parduotuve NoriuNoriuNoriu.lt klausė dirbančiųjų, kaip juos veikia pramogos biure, laisvesnės darbo sąlygos ar papildomos naudos, 47% respondentų nurodė, kad jie jaučiu mažiau streso, 46% – jaučiasi labiau patenkinti savo darbo vieta, o 38% nurodė, kad gerėja jų darbo kokybė.

 

Vos 3 procentai apklaustųjų mano, kad pramogos ir laisvesnės sąlygos juos blaško ir dėl to nukenčia darbo kokybė.

 

Net 43% dirbančiųjų skundėsi, kad darbe trūksta arba visai nėra pramogų ar laisvesnių darbo sąlygų. Jie pageidautų, kad darbe būtų poilsio kambarėlis, kuriame būtų galima papietauti ir pabendrauti su kolegomis. Kai kuriems svarbios aktyvios pramogos, kad galėtų bent trumpam atitrūkti nuo darbo. Respondentai minėjo tokius pageidaujamus sporto užsiėmimus: stalo futbolą, stalo tenisą, biliardą, smiginį, mankštas, masažus, ilgesnes ir dažnesnes pertraukėles, per kurias galėtų pajudėti arba atvirkščiai – ramiai pabūti ir atsipalaiduoti. Ramybei prioritetą teikiantys norėtų, kad darbe būtų akvariumas, patogi poilsio zona.

 

Trečdalis dirbančiųjų iš įmonių sulaukia bendrų išvykų ir renginių, tai buvo dažniausiai minima pramogų darbe forma. NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius pastebi, kad įmonės vis dažniau kreipiasi dėl poilsio kelialapių darbuotojams. Didžiausias įmonės užsakymas viršijo 10 000 € ir tai buvo motyvacinė priemonė darbuotojams už pasiektus rezultatus. Taip pat pastaruoju metu trumpalaikio poilsio Lietuvoje užsakymai auga, o klientai jaunėja.

– Su viešbučiais jau svarstome apie specialių į jauną dirbantį žmogų nutaikytų programų sudarymą. Ir tai nebus tik gulinėjimas sūkurinėj vonioj, o tikras savaitgalio galvos pravalymas fiziniais užsiėmimais. Ir pats būsiu vienas pirmųjų eilėje išbandyti, – teigia A. Zinevičius.

 

24% – pertraukėlėms darbe turi specialų poilsio kambarį, 22% pietauja kartu su kolektyvu. Vos 8% respondentų nurodė, kad darbe yra įvairių žaidimų (biliardas, stalo futbolas, stalo tenisas, stalo žaidimai ar pan.) O pavieniai dirbantieji įvardino įdomesnes pramogas ir laisves, kurias užtikrina įmonė: TV, bilietai į renginius, rytinė mankšta, šokiai per pietų pertraukas, galimybė į darbą atsivesti augintinį, lauko terasa, treniruoklių salė ir dušas.

 

Daugiausiai pramogų ir papildomų naudų darbe sulaukia administravimo, žmogiškųjų išteklių, finansų, draudimo srities darbuotojai, IT specialistai. Mažiausiai – sveikatos apsaugos, prekybos, gamybos, inžinerijos sričių ir valstyvbinių įstaigų darbuotojai.

 

Anot CV-Online marketingo vadovės R.Karavaitienės, šiomis dienomis įmonės susiduria su dviem pagrindinėmis personalo srities problemomis: kaip pritraukti reikalingus darbuotojus ir kaip išlaikyti esamus. Dažnu atveju yra daug svarbiau investuoti į esamų darbuotojų išlaikymą, nes jei darbuotojams sukursite geras darbo sąlygas, užtikrinsite gerą mikroklimatą, mokėsite teisingą atlygį už darbą, tuomet jūsų darbuotojai taps įmonės ambasadoriais ir padės pritraukti reikalingus darbuotojus.

 

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai >>

Papildomi sprendimai efektyviai personalo paieškai

 

Dalinamės keliais pavyzdžiais, kai papildomi sprendimai padėjo greičiau ir lengviau susirasti tinkamus darbuotojus:

 

#1 atvejis

 

Prekybinė įmonė ieškojo padalinio vadovo regione. Pagrindiniai reikalavimai kandidatui: sėkmingo darbo patirtis prekybos ir vadovavimo srityse.

 

Sprendimas:

  1. Darbo skelbimas 2 savaites buvo publikuojamas tinklapyje cvonline.lt (paslaugos aprašymas ir kainos)
  2. Skelbimas 3 dienoms iškeltas į Premium sąrašą pagal vietovę (paslaugos aprašymas ir kaina)
  3. 1 savaitę cvonline.lt visoje aplinkoje buvo publikuojamas įmonės pateiktas reklaminis skydelis (baneris) su konkrečios darbo pozicijos įvardinimu ir nukreipimu į darbo skelbimą (paslaugos aprašymas ir kaina)

 

Rezultatas: įmonė per 2 savaitės atsirinko ir įdarbino reikalavimus atitinkantį, kvalifikuotą ir patyrusį kandidatą.

 

#2 atvejis

 

Gamybinė įmonė ieškojo technologo didmiestyje. Pagrindiniai reikalavimai kandidatui: inžinerinis išsilavinimas, anglų kalbos žinios, patirtis su LEAN programa.

 

Sprendimas:

  1. Darbo skelbimas 1 mėnesį buvo publikuojamas tinklapyje cvonline.lt (paslaugos aprašymas ir kainos)
  2. Darbo pasiūlymas išsiųstas el.paštu reikalavimus atitinkantiems CV duomenų bazėje esantiems kandidatams (paslaugos aprašymas ir kainos)
  3. Darbo pasiūlymas paskelbtas ir išplatintas socialiniuose tinkluose reikalavimus atitinkantiems potencialiems kandidatams (paslaugos aprašymas ir kainos)

 

Rezultatas: įmonė per pirmą savaitę nuo darbo pasiūlymo paskelbimo dienos jau turėjo iš ko rinktis darbuotoją. Darbuotojo paieškos – atrankos proceso trukmė 5 savaitės.

 

 

CV-Online – optimalūs jūsų personalo poreikius atitinkantys sprendimai.

 

_______________

Susipažinkite su mūsų teikiamų paslaugų spektru.
Dėl paslaugų kreipkitės el.paštu pardavimai@cvonline.lt arba tel: +370 5 271 51 55

_______________

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai

 

Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt), parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo. Apklausa vykdyta 2017 metų pradžioje, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai iš 11 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą – www.manoalga.lt.

 

Tik 8% darbuotojų, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų sakė, kad darbe nejaučia streso. Miegantys ilgiau dažniau minėjo, kad darbe jie yra ramūs ir nepatiria streso. Situacija blogėja palyginus žemas ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų atsakymus. Tyrimas parodė, kad mažiau uždirbantys darbe patiria daugiau streso. Darbuotojai siekdami iš jų reikalaujamo našumo lygio ir rezultatų darbo vietoje patiria stresą. Žmonės, kurie miega trumpiau nei kiti, labiau pergyvena dėl savo darbo rezultatų. Žemesnės kvalifikacijos, mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai skundžiasi pajamomis, prastomis darbo sąlygomis ir aplinka, su darbu susijusiomis sveikatos problemomis ir prastais santykiais su kolegomis.

Tuo tarpu vadovai ar daugiau uždirbantys darbuotojai dažniausiai susiduria su per dideliu darbo krūviu, perdegimu darbe, stresu įmonėje vykstant pokyčiams ir sunkumais siekiant darbo-laisvalaikio balanso.

 

Kiek miega dirbantieji?

75 % apklaustųjų nurodė, kad jie miega 6-8 valandas per parą. Tai pakankama miego trukmė fiziniam ir psichiniam poilsiui ir regeneracijai.

Vos 5% laimingųjų miega daugiau nei 8 val. Nemažai dirbančiųjų (19%) lovoje praleidžia ne itin daug laiko, jie savaitės eigoje miegui skiria mažiau nei 6 valandas per parą. Iš jų didžioji dauguma yra vyresni nei 35 metų amžiaus aptarnavimo srities (27%), kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sferos (25%) darbuotojai. Tai gali būti susiję su tuo, kad šių sričių darbuotojai anksti pradeda darbą, dažnas iš jų dirba pamainomis ar slenkančiu grafiku. Tačiau ir kitų sričių ir lygio darbuotojai taip pat miega gan trumpai. Pavyzdžiui, apie 21% vadovų miega mažiau nei 6 valandas.

 

Darbuotojams daugiausiai streso kelia darbdavių reikalavimai ir spaudimas dėl darbo rezultatų. Beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad darbdavių lūkesčiai yra itin dideli, jie darbuotojams užkrauna per daug užduočių ir atsakomybės. Trečdalis vadovaujančias pareigas užimančių apklaustųjų taip pat įvardino būtent šią streso priežastį. Dar viena darbe patiriamo streso priežastis – viršvalandžiai arba sunkiai apibrėžiamas darbo laikas. Šią priežastį identifikavo 16 procentų apklaustųjų.

 

 

Kitos streso priežastys: nesugėbėjimas susidoroti su darbo krūviu (10%), aukšti vodovų reikalavimai ir lūkesčiai (9%) bei klientų reikalavimai ir lūkesčiai (9%).

Chronišką stresą darbe sukelia perdegimas ir emocinis/fizinis išsekimas. 15 procentų darbuotojų įvardino šią priežastį ir dažniausiai tai buvo 35-44 metų amžiaus respondentai. Perdegimas būdingas visų lygių darbuotojams. 17% aukščiausio lygio vadovų ir 16% žemesnio-vidutinio lygmens vadybos specialistų perdegimą minėjo kaip vieną iš pagrindinių streso veiksnių. Perdegimas ypač pastebimas tarp programuotojų, medicinos specialistų, mokytojų, psichologų, policijos pareigūnų ir pan.

 

Darbo/laisvalaikio balanso trūkumo sukeliamas stresas

Kitas svarbus veiksnys, kuris sukelia darbuotojams stresą yra darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas.  Tačiau, labiausiai darbuotojams stresą kelia finansinės problemos dėl per žemų pajamų, kurios sunkiai patenkina pagrindinius pragyvenimo poreikius. Šį faktorių, kaip pagrindinį streso faktorių nurodė ¼ respondentų ir jis buvo dažniau minimas tarp žemesnio lygio išsilavinimą turinčių ar žemesnes darbo pozicijas užimančių bei viešojo / valstybinio sektoriaus darbuotojų.

Kiti jaučia stresą ir dėl darbo pamainomis, kintančio grafiko (10%) arba per trumpo atostogų laikotarpio (10%). 9% respondentų skundėsi darbo sukeltomis sveikatos problemomis.

Šeimos turinčios vaikų, žinoma, supranta kaip sunku suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. 5% apklaustųjų šį veiksnį įvardino kaip vieną pagrindinių streso šaltinių, o skaičiai pagal respondentų lytį ir amžių rodo, kad tai aktualiausia 35 -44 amžiaus moterims. Sergančių vaikų priežiūra turėjo įtakos lankymuisi darbe, o vaikų nuvežimas/pasiėmimas į/iš darželių, mokyklos ar būrelių nuolat kelia darbuotojams stresą.

 

Darbo sąlygos ir santykiai

Darbo sąlygos ir aplinka taip pat gali būti streso priežastimi. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į blogas darbo sąlygas ir aplinką. 13% dirbančiųjų mano, kad tai svarbus streso veiksnys. Pokyčiai įmonėje darbuotojams kelisa ne ką mažesnį stresą, 9% darbuotojų ir 16% vadovų pasirinko šią opciją. 9% respondentų blogi santykiai su kolegomis yra dar vienas streso veiksnys.

 

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso >>

 

Apie apklausą

Tarptautinė darbe patiriamo streso apklausa vykdyta internetu. Ją atliko tarptautinis Paylab.com atlyginimų portalas 11 Centrinės ir Rytų šalių (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2017 metų sausio vasario mėnesiais, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai.

Apie pareigybių ir profesijų pavadinimų rašymą darbo skelbimuose

 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimu „Dėl pareigų, profesijų, mokslo laipsnių ir panašių pavadinimų“, pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pvz.: direktorius, vadybininkas, gydytojas; Firmai reikalingas vadybininkas. Laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Klimienė. Janina Petrauskienė gydytojo profesiją įgijo Vilniaus universitete. Todėl darbo skelbimai, kuriuose nurodoma, kad darbas siūlomas auklėtojui, pedagogui, kasininkui ir t.t. nebus laikomi diskriminaciniais ar pažeidžiančiais lygių galimybių įstatymus.

 

Nepaisant minimo VLKK nutarimo, Tarnyba rekomenduoja pareigas darbo skelbimuose visada reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar prie vyriškosios giminės daiktavardžio pridedant moteriškosios giminės daiktavardžio galūnę, taip prisidedant prie nuostatos, kad darbuotoją reikia rinktis pagal kompetenciją, o ne pagal lytį, formavimo. Pavyzdžiui:

  • Siūlomas darbas administratoriui (-ei);
  • Priimsime buhalterį (-ę).

 

Taip pat primename, kad darbo skelbime draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę pretendentui dėl:

  • lyties
  • rasės
  • tautybės
  • kalbos
  • kilmės
  • socialinės padėties
  • tikėjimo
  • įsitikinimų ar pažiūrų
  • amžiaus
  • lytinės orientacijos
  • negalios
  • etninės priklausomybės
  • religijos

 

Atmintinę darbdaviams galite rasti ČIA

 

Kviečiame palaikyti sąmoningumo didinimo kampaniją „Už kompetenciją“ (#užkompetenciją) bei pranešti Tarnybai apie diskriminacinius darbo skelbimus.

Diskriminuojantys darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

 

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.lygybe.lt