Mobili versija

ISM Scholarship Reception

 

Džiaugiamės galėdami prisidėti prie ISM Fondo prasmingų darbų.

 

Remdami talentingų jaunuolių studijas mes tikime, kad mūsų indėlis sugrįš prasmingais darbais Lietuvai.

 

 

 

Darbo paieškos procese kandidatai labiausiai pasigenda informacijos apie įmonę ir darbo užmokesčio intervalo

 

Studentai darbo paieškos procese labiausiai pasigenda galimybės susipažinti su įmone, jos darbo kultūra, o bedarbiai – tiesioginio kontakto su darbdaviu.

 

Balandžio mėnesį karjeros portalas CV-Online atliko apklausą, kurios metu respondentų teiravosi, kokius darbo paieškos būdus naudoja ir kas jiems svarbu darbo paieškos procese.

 

Studentai darbo dažniausiai ieško darbo skelbimų (95%) ir įvairių skelbimų (70%) svetainėse. Taip pat daugiau nei pusė (57%) studentų darbo ir karjeros galimybių ieško socialiniuose tinkluose, o 53% – įmonių svetainėse. Vos 9% studentų dalyvauja tradicinėse karjeros/kontaktų mugėse ir tik kas trečias darbo paieškai pasitelkia asmenines pažintis.

 

Studentams ieškant darbo labai svarbus įmonės įvaizdis, reputacija ir vertybės. Darbo paieškos proceso metu jie pasigenda informacijos apie įmonę, kaip apie darbdavį (53%), galimybės susipažinti su įmonės kultūra, laisvalaikiu (57%) ir pan. Studentai taip pat pageidautų daugiau galimybių prisistatyti darbdaviui.

 

80% šiuo metu darbą turinčių apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus jiems teko ieškoti darbo ir tam jie dažniausiai naudojo: karjeros portalus (91%), įvairių skelbimų tinklalapius (58%) bei asmenines pažintis (53%). Socialiniais tinklais darbo paieškai naudojosi 1/3 dirbančių respondentų.

Dirbantiesiems taip pat svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie potencialią darbovietę, bet jiems ne ką mažiau svarbu yra užmegzti tiesioginį kontaktą su darbdaviu (43%).

 

Tuo tarpu bedarbių pagrindinė darbo paieškos priemonė, be įprastinių karjeros ir skelbimų portalų, yra darbo birža – 76%. 53% bedarbių pasigenda tiesioginio kontakto su potencialiu darbdaviu.

Įdarbinimo agentūromis labiausiai pasitiki ir jų paslaugomis naudojasi bedarbiai (28%), mažiausiai – studentai (21%).

Visos apklaustųjų grupės vieningai sutaria, kad kandidatavimo į darbo pozicją procesas galėtų būti greitesnis ir lengvesnis, o darbo skelbimuose turėtų būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas.

 

Apklausoje dalyvavo 1022 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vykdyta internetu balandžio 19 – gegužės 7d.

_________________

 

NETRADICINĖ ĮMONĖS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO PRIEMONĖ – VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

 

Spalio 24-30 dienomis vyks CV-Online ir VDU organizuojama Virtuali Karjeros mugė, kurioje įmonės gali netradiciniu būdu, panaudodami tekstinę ir vaizdinę medžiagą, formuoti ir stiprinti įmonės, kaip darbdavio įvaizdį, išsamiai prisistatyti potencialiems kandidatams, užmegzti su jais kontaktą, pabendrauti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, suteikti informaciją apie siūlomą darbą ir pan..

 

Įmonės, pageidaujančios dalyvauti antrojoje Baltijos šalių Virtualioje Karjeros mugėje, gali registruotis jau dabar ir gauti išsamią informaciją.

 

„Vasaros darbų bankas“ kvies jaunuolius ir darbdavius sutikti vieni kitus

 

Turi planų šiai vasarai? Mes siūlome dirbti, užsidirbti ir išbandyti save norimoje srityje!

„Vasaros darbų bankas 2017“ prasidėjo: rinkis iš daugybės darbo vietų, įgyk patirties, susirask naujų pažinčių ir galbūt šią vasarą surasi savo svajonių darbą bei tęsi karjerą?

 

Penktąjį kartą vykstančio projekto tikslas – padėti darbo ieškančiam jaunimui ir darbdaviams, kuriems vasaros metu trūksta darbuotojų, surasti vieniems kitus. Organizatoriai tikisi, kad šiemet Lietuvos įmonėse „Vasaros darbų banko“ dėka galės įsidarbinti ne mažiau kaip 2000 jaunuolių.

 

„Motyvuotiems ir užsidirbti siekiantiems 18-29 metų jaunuoliams padėsime surasti darbą, įgauti patirties, išbandyti save įvairiuose darbuose. Be to, vasarą išbandytas laikinas darbas gali tapti ir nuolatiniu, atėjus rudeniui jį galima derinti su prasidėjusiomis studijomis ar kitais planais. Tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – sako Valdas Strazdas, projektą organizuojančios bendrovės „BIURO“ vadovas.

Jis taip pat pažymi, kad laikinas darbas ypatingai svarbu vėliau ieškant nuolatinio darbo, nes projekto dalyviai jau turės darbinės patirties, kas dažnai labai aktualu darbdaviams.

 

Šiemet projekto globėju tapęs LR Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks projektas yra puiki galimybė jauniems žmonėms iš visos Lietuvos įsilieti į darbo rinką ir įgyti naujų patirčių bei realizuoti save.

 

„Juk mūsų jaunimas kupinas idėjų, kurios kiekvienoje darbovietėje gali sukurti pridėtinę vertę. Esu tikras, kad įmonės įvertins jaunimo potencialą, o projekto dalyviai įgis neįkainojamos patirties žengiant karjeros keliu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų bankas“ šiemet veiks keturis mėnesius, iki rugsėjo 1 dienos. Projekto metu planuojama sulaukti daugiau nei 10000 paraiškų. Tikimasi, kad dalis jaunimo liks dirbti ir pasibaigus projektui.

 

Projekto partneriai yra Jaunimo darbo centras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija, CV-Online, Forum Cinemas, Maxima, Lietuvos mokymo įstaigos. Projektą globoja Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

 

„Vasaros darbų banko“ skelbimus rasi čia: http://www.cvonline.lt/darbasvasarai

Dalyvauk projekte, sek naujienas „Facebook’e“ ir laimėk smagių prizų!

Svajonių darbui ieškoma atostogautojų porelė

 

Didelio susidomėjimo praeitais metais sulaukęs „Profesionalaus atostogautojo“ projektas šiemet sugrįžta atsinaujinęs. Dabar svajonių darbu galės mėgautis du poilsiautojai, nes dalyvauti konkurse kviečiamos poros.

 

Kaip ir praėjusiais metais bus rengiama atranka, o nugalėtojai galės ne tik nemokamai išbandyti įvairiuose Lietuvos bei Latvijos kurortų viešbučiuose ir sveikatinimo centruose teikiamas paslaugas bei pramogas, bet ir gaus už tai atlyginimą – 1000 eurų (po 500 eurų kiekvienam).

 

„Tikimės, kad porai dalyvauti šiame projekte bus dar smagiau, nei vienam. Dviese bus įmanoma daugiau išbandyti, patirti ir perteikti žiūrovams bei skaitytojams daugiau emocijų bei vertinimų. Tai bus ypatingas nuotykis, kurį projekte dalyvavusi pora prisimins visą gyvenimą kaip išskirtinį įvykį“, – sakė konkursą organizuojančios viešbučių ir poilsio paslaugų el. parduotuvės Noriunoriunoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius.

 

„Pernai metais projektas sulaukė tikrai didelio susidomėjimo – darbo skelbimas buvo peržiūrėtas 50 000 kartų, gavome 600 CV paraiškų. Šiemet kviečiame dalyvauti poras, todėl tikimės dar didesnio susidomėjimo“, – sakė internetinės personalo atrankos kompanijos CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

 

Norinčiai dalyvauti porai tereikia atsiųsti savo nuotrauką ir parašyti motyvacinį laišką bei užsiregistruoti CVonline.lt svetainėje. Tai padaryti galima nuo balandžio 26 iki gegužės 10 d., o jau gegužės 11 d. komisija susisieks su į antrąjį etapą patekusiomis poromis, kurios gaus užduotį – sukurti apie save trumpą video filmuką.

 

Juos vertins komisija ir tinklalapio lankytojai, o gegužės 30 dieną bus paskelbta pora nugalėtoja. Birželio arba liepos mėnesį laimingieji įsimylėjėliai dvi savaites praleis viešbučiuose Lietuvoje ir Latvijoje.

 

Jiems tereikės pasinerti į pramogų ir malonumų sūkūrį, o visus įspūdžius fiksuos ir skaitytojams bei žiūrovams perduos profesionali projekto komanda.

 

„Laiko pabūti dviese, išbandyti įvairias paslaugas ir jas įvertinti turėsite pakankamai. Tačiau reikia žinoti ir tai, kad filmavimai taip pat turi savo ritmą ir reikalavimus, todėl teks prie jų taikytis ir laikytis numatyto tvarkaraščio. Kita vertus, tai neįkainojama patirtis, o kartu ir kūrybiškumo bei improvizacijos reikalaujantis darbas“, – patirtimi dalijosi praeitų metų profesionalus atostogautojas Saulius Kromalcas.

 

Atiduokite savo balsą už Jums labiausiai patikusią porą

Apie pareigybių ir profesijų pavadinimų rašymą darbo skelbimuose

 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimu „Dėl pareigų, profesijų, mokslo laipsnių ir panašių pavadinimų“, pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pvz.: direktorius, vadybininkas, gydytojas; Firmai reikalingas vadybininkas. Laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Klimienė. Janina Petrauskienė gydytojo profesiją įgijo Vilniaus universitete. Todėl darbo skelbimai, kuriuose nurodoma, kad darbas siūlomas auklėtojui, pedagogui, kasininkui ir t.t. nebus laikomi diskriminaciniais ar pažeidžiančiais lygių galimybių įstatymus.

 

Nepaisant minimo VLKK nutarimo, Tarnyba rekomenduoja pareigas darbo skelbimuose visada reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar prie vyriškosios giminės daiktavardžio pridedant moteriškosios giminės daiktavardžio galūnę, taip prisidedant prie nuostatos, kad darbuotoją reikia rinktis pagal kompetenciją, o ne pagal lytį, formavimo. Pavyzdžiui:

  • Siūlomas darbas administratoriui (-ei);
  • Priimsime buhalterį (-ę).

 

Taip pat primename, kad darbo skelbime draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę pretendentui dėl:

  • lyties
  • rasės
  • tautybės
  • kalbos
  • kilmės
  • socialinės padėties
  • tikėjimo
  • įsitikinimų ar pažiūrų
  • amžiaus
  • lytinės orientacijos
  • negalios
  • etninės priklausomybės
  • religijos

 

Atmintinę darbdaviams galite rasti ČIA

 

Kviečiame palaikyti sąmoningumo didinimo kampaniją „Už kompetenciją“ (#užkompetenciją) bei pranešti Tarnybai apie diskriminacinius darbo skelbimus.

Diskriminuojantys darbo skelbimai – tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių, kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.

 

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.lygybe.lt

CV-Online sistemos atnaujinimai


Šią savaitę www.cvonline.lt tinklapis pradeda atsinaujinęs ir patobulėjęs. Susipažinkite su pagrindiniais pakeitimais, kurie palengvins darbo ir darbuotojų paiešką:

 

Ieškantiems darbo:
Naujos kandidatavimo funkcijos: galite kandidatuoti su savo CV-Online sistemoje esančiu CV arba prisegti savo turimus dokumentus (CV, motyvacinį laišką, rekomendacijas), galite kandidatuoti prisijungę prie www.cvonline.lt arba neprisijungę, galite paprasčiau prisijungti ar sukurti naują vartotoją. Dabar kandidatuoti galite per 30 sekundžių. Išbandykite.

 

– Internetinio interviu rezultatai bus matomi kandidatui.

 

 

 

Darbdaviams:
Paslaugų užsakymas internetu išrašant sąskaitą. Jei užsisakysite darbo skelbimo paslaugą (apmokėjimas su sąskaita) – paslauga pajungiama iš karto, perkant duomenų bazę paslauga pajungiama tik po sąskaitos apmokėjimo. Įsigykite paslaugas internetu.
– Įmonės/personalo specialistai gali pridėti ne per cvonline.lt sistemą gautų kandidatų CV prie darbo skelbimo. Kaip pridėti? Prisijungiate prie savo paskyros – savo skelbimų sąraše susirandate jums reikalingą skelbimą – spaudžiate “Kandidatai” skaičių ir  atsidariusiame lange paspaudžiate “Pridėti kandidatą”- sukelkite kandidato duomenis ir dokumentus – išsaugokite.

Visus kandidatus galėsite administruoti vienoje paskyroje.

 

 

 

– Įrašomas darbo skelbimas sistemoje išsaugomas automatiškai.

 

Nauja paslauga  – “El.pašto paslauga” gali būti priskiriama prie paslaugų.  Anksčiau, kai klientai turėjo bet kokias paslaugas, kurių sudėtyje buvo kandidatų administravimo paslauga, pvz. 1 darbo skelbimas, jie taip pat galėjo atlikti bandomąją CV paiešką, išsaugoti jos rezultatus savo paskyroje ir siųsti el.laiškus žmonėms esantiems šioje paskyroje. Dabar tie, kurie neturi duomenų bazės paslaugos, el.laišką gali išsiųsti tik tiems kandidatams, kurie aplikavo į šį darbo pasiūlymą.

Moterys uždirba vidutiniškai 7% mažiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai

 

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) palygino to paties lygio pareigų darbo užmokesčius ir gavo vertingų įžvalgų apie atlygio teisingumą. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11% mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų.

 

 

Pastebėjome, kad Centrinės ir Rytų Europos šalyse moterų ir vyrų mėnesinių pajamų vidurkiai skiriasi dar labiau, nei palyginus atlyginimus pagal pareigas. Moterys apskritai uždirba 9 – 24% mažiau nei vyrai, žr. lentelę žemiau. Viena iš pagrindinių tokio skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas.

 

Kiek procentų mažiau uždirba moterys palyginus su vyrais?

 

 

Šalis Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas tose pačiose pareigose 2017 metais Vidutinio mėnesinio moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas apskritai 2017 metais
Estija -11% -24%
Lietuva -10% -16%
Slovakija -9% -23%
Čekijos Respublika -8% -23%
Latvija -8% -20%
Vengrija -8% -22%
Suomija -6% -18%
Kroatija -5% -9%
Slovėnija -4% -7%
Bosnija ir Hercegovina -4% -9%
Lenkija -2% -23%

Šaltinis – paylab.com

 

Didžiausias atlyginimų skirtumas Centrinės ir Rytų Europos šalyse užfiksuotas Estijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Slovakijoje. Balkanų šalyse yra mažiausi moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai. Šie atlyginimų skirtumai yra stabilūs ir daugelyje šalių nerodo jokių mažėjimo ženklų.Tai daugiausiai susiję su ekonomine padėtimi, labiausiai pageidaujamais darbais rinkoje, kuriuose yra nevienodas lyčių pasiskirstymas. Galima sakyti, kad Balkanų šalyse labiausiai galima tikėtis teisingo atlygio, nepriklausomai nuo dirbančiojo lyties.

Daug svarbesnis yra tų pačių pareigų vyrų ir moterų darbo užmokesčio palyginimas, nes jis geriausiai atspindi, kiek sąžiningai įvertinamas tas pats darbas pagal darbuotojo lytį.  Paylab atlikto tyrimo duomenimis, moterys gauna vidutiniškai 2-11% mažesnį atlygį. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra administracinės srities darbo pozicijose.

 

Atlyginimų skirtumai yra mažesni karjeros pradžioje

Pabaigus mokyklą vyrai ir moterys turi iš esmės tokias pačias galimybes. Tačiau vyrai yra gerokai aktyvesni, labiau pasitikintys savimi derantis dėl atlyginimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškant darbo vyrų atlyginimo lūkesčiai yra vidutiniškai 14% aukštesni nei moterų. Pavyzdžiui, kai moteris tikisi  900 Eur atlyginimo, vyrai derasi dėl 10% aukštesnio atlygio ir to pasekoje, metų bėgyje vyras gauna 1080 Eur didesnes pajamas, o tai yra papildomas vieno mėnesio atlygis.

 

Atlyginimų skirtumas didėja su metais

Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimo skirtumas išryškėja 35- 44 metų amžiaus tarpsnyje. Tai siejama su motinystės atostogomis ir moterų grįžimu į darbo rinką po ilgos pertraukos. Jų bendraamžiai vyrai įgauna pranašumo, o moterims sunku juos pasivyti.

Taip pat moterys palyginus su vyrais atlieka daug neatlygintino – nemokamo darbo, pvz. rūpinasi vaikais, artimaisiais, užsiima namų ruoša. Moterys dažniau renkasi darbus puse etato. Moterys rečiau užima aukščiausio lygio vadovaujančias pozicijas. Administravimas, apskaita, sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, farmacija, švietimas, žmogiškieji ištekliai ir klientų aptarnavimas (prekyboje, bankuose) bei prekyba yra tos darbo sritys, kurios tipiškai asocijuojasis su moterimis ir kuriose proporcingai jų yra daugiau nei vyrų.  Gaunant mažesnes pajamas, moterims iškyla finansinė rizika ir jos atsiduria nepalankioje padėtyje išėjus į pensiją.

 

 

 

PATARIMAI MOTERIMS (IR NE TIK) DERYBOMS DĖL ATLYGINIMO »

 

„Top darbdaviu 2016“ išrinkta „Bitė Lietuva“

 

 

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

 

Renginio nuotraukos

 

Portalo „CV-Online“ vadovė Danguolė Augustinienė pasakojo, kad balsavimas šiemet buvo itin įtemptas ir nenuspėjamas – į „Top darbdavio 2016” vardą pretendavo 400 įmonių, o lyderiai paaiškėjo tik paskutinėmis balsavimo akimirkomis. „Šis laimėjimas mums buvo maloni staigmena. Turėjome nuojautą, kad galbūt šiemet nusišypsos sėkmė IT kategorijoje, bet pasirodo buvome įvertinti daug labiau nei tikėjomės“ – pasakojo „Bitė Lietuva“ personalo vadovė Indrė Saladžienė. Antroji „Top darbdavio“ vieta atiteko IT įmonei „Teltonika“, o trečiosios vietos laimėtojas – tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“.

Top darbdaviai paskelbti dar penkiose nominacijose pagal įmonių veiklos sritis – Prekybos, Finansų, IT, Pramonės bei Transporto. D. Augustinienė pastebi, kad balsavę respondentai palankiai vertina rinkos naujokus bei startuolius – trečios vietos apdovanojimą prekybos srityje pelnė „Vinted“, o „Uber“ pateko į Top penketuką Transporto ir logistikos kategorijoje. Tad neatsitiktinai šiemet apdovanojimų ceremonija vyko „Vilnius Tech Parke“, kuris po vienu stogu subūrė nemažai startuolių ir inovatyvių įmonių, į Vilnių pritraukusių solidžių investicijų.

 

Prekybos nominacijoje nosis konkurentams nušluotė rinkos naujokė „Lidl Lietuva“. Iš pernai pirmos į šiemet antrą vietą nukrito „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“), o ant trečiosios vietos nugalėtojo laiptelio šiemet užkopė „Vinted“. Pasak Rescheneder, „Lidl Lietuva“ personalo vadovo, Top darbdavio apdovanojimas prekybos nominacijoje juos labai maloniai nustebino: „Lietuvoje dirbame dar tik pirmus metus ir tai buvo netikėta – aplenkėme dešimtmečius dirbančius rinkos lyderius. Tai mums didžiulis įvertinimas, taip pat mūsų esamiems ir būsimiems darbuotojams.“

 

Finansų nominacijoje rungėsi įmonės, veikiančios finansų, bankų, draudimo srityse. Šioje nominacijoje po įtemptos kovos triumfavo „Swedbank“, įveikęs „Western Union Processing Lietuva“, kuriai atiteko antra vieta bei „SEB banką“, užėmusį trečiąją vietą.

 

IT, telekomunikacijų ir informavimo nominacijoje laimėtoju paskelbtas „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“. Ši įmonė praėjusiais metais buvo išrinkta Top darbdaviu toje pačioje nominacijoje. Antrąją vietą šioje nominacijoje užėmė „Bitė Lietuva“, trečiąją – „Teltonika“. Pramonės nominacijos Top darbdavys – „Philip Morris Baltic“, po jo ant laimėtojų pakylos rikiuojasi atitinkamai antros ir trečios vietos laimėtojai – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Švyturys – Utenos alus“.

 

Transporto nominacijos nugalėtoja – „Small Planet Airlines“, nurungusi tokius rinkos senbūvius ir gigantus kaip „Girteka“ (jai atiteko 2-oji vieta), DHL Lietuva, DPD Lietuva ir rinkos naujokę „Uber“.

„CV-Online” 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2016 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. „CV-Online” apklausoje dalyvavo virš 5000 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

 

Renginio akimirkos

Kategorija Įmonė Balai vieta 2015 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 2209 N
2. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 2016 1
3. Vinted, UAB 1796 N
4. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1789 2
5. SILBERAUTO, UAB (Mercedes -Benz, Jeep ir t.t. atstovai) 1413 5
6. Neste Lietuva, UAB 1191 3
7. Apranga, APB 979 6
8. Mineraliniai vandenys, UAB 924 4
9. Maxima LT, UAB 916 7
10. Rimi Lietuva, UAB 848 8
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2308 3
2. Western Union Processing Lithuania, UAB 2275 1
3. SEB bankas, AB 2182 2
4. Nasdaq Vilnius, AB 1382 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1323 4
6. PricewaterhouseCoopers, UAB 1205 8
7. Ernst & Young baltic UAB 1149 5
8. DNB BANKAS, AB 1107 6
9. Lietuvos draudimas, AB 941 9
10. Nordea Finance Lithuania, UAB 763 10
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 2891 1
2. Bitė Lietuva, UAB 1942 8
3. Teltonika, UAB 1512 N
4. TEO LT, AB 1479 2
5. Tele2, UAB 1294 5
6. Omnitel, UAB 1141 4
7. Adform Lithuania, UAB 1058 3
8. TV3, UAB 1004 6
9. IBM Lietuva, UAB 751 7
10. Blue Bridge Baltic, UAB 580 10
Pramonės/Gamybos
1. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 2070 2
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1789 N
3. Švyturys-Utenos alus, UAB 1520 3
4. Mars Lietuva, UAB 1289 N
5. Lietuvos energija, UAB 1277 5
6. Achema, AB 1040 4
7. Kauno grūdai, AB 915 6
8. Audimas, AB 883 8
9. Sicor Biotech, UAB (TEVA) 841 7
10. Vilkyškių pieninė, AB 774 9
Transportas/Logistika
1. Small Planet Airlines, UAB 1493 4
2. Girteka, UAB 1428 3
3. DHL Lietuva, UAB 1387 2
4. Uber 1272 N
5. DPD Lietuva, UAB 1010 6
6. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 853 N
7. DFDS Seaways, AB 772 7
8. Lietuvos paštas, AB 753 9
9. Baltic transline transport, UAB 697 N
10. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 682 5
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 1408 N
2. Teltonika, UAB 979 N
3. Lidl Lietuva, UAB 580 N
4. Western Union Processing Lithuania, UAB 508 1
5. PricewaterhouseCoopers, UAB 493 N
6. Girteka, UAB 474 6
7. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 424 5
8. Ernst & Young baltic UAB 360 N
9. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 354 N
10. Tele2, UAB 321 N

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai

 

Rugpjūčio mėnesį skelbėme atlyginimų vidurkius pagal pareigų sritis . Kiekvienoje pareigų srityje slepiasi daug įvairiausio lygio pareigų, todėl nurodyti pareigų sričių vidurkiai negali būti prilyginami konkrečių pareigų vidutiniam atlyginimui. Juk atlyginimą nulemia daug faktorių, pradedant įmonės dydžiu, veiklos sritimi, darbo vietove, kandidato patirtimi, išsilavinimu ir pan.

 

Todėl, iš smalsumo, patikrinome konkrečių pareigų atlyginimų vidurkius ir pateikiame jums

10 pareigų, kuriose uždirbama daugiausiai*:

  1. Orlaivio pilotas. Atlyginimo vidurkis- 4000 Eur
  2. Įmonių grupės vadovas. Atlyginimo vidurkis- 3500 Eur
  3. ABAP programuotojas – 2200 Eur
  4. IT architektas -2200 Eur
  5. Rizikos vertinimo vadovas – 2100 Eur
  6. Biržos brokeris – 2000 Eur
  7. Vykdomasis direktorius – 1900 Eur
  8. Statistikas – 1900 Eur
  9. Skambučių centro vadovas – 1870 Eur
  10. IT skyriaus vadovas – 1860 Eur

*Šaltinis – www.manoalga.lt

 

Savo atlyginimą galite palyginti čia www.manoalga.lt. Nemokamai. Užtruksite vos kelias minutes.

 

Ką reiškia “palyginti atlyginimą”? Kai www.manoalga.lt suvesite duomenis apie save (pareigas, amžių, lytį, išsilavinimą, darbinę patirtį ir t.t.) jums parodys, kiek uždirba kiti, tas pačias pareigas užimantys darbuotojai. Toks atlyginimo palyginimas praverčia ieškant/keičiant darbą, derantis dėl atlyginimo ar norint pasitikrinti situaciją darbo rinkoje.

 

Sėkmingo naudojimo,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė

 

 

2015-2016 metų atlyginimų palyginimas pagal pareigų sritis

 

Pareigų sritis       Atlyginimo vidurkis „į rankas“, Eur                                                           2015                                          2016   
Administravimas 588 604   (+2,72%)
Ekonomika, Finansai, Apskaita 775 776 (+0,1%)
Informacijos technologijos 1034 1078 (+4,25%)
Rinkodara, Reklamavimas, Viešieji ryšiai 766 788 (+2,87%)
Teisė ir Teisės aktai 887 889 (+0,22%)
Telekomunikacijos 899 863 (-4%)
Medicina ir Socialinė rūpyba 611 638  (+4.41%)
Prekyba 741 752 (+1.48%)
Paslaugų sektorius 590 634 (+7.45%)
Gamyba 672 698 (+3.86%)
Viešasis administravimas 652 673 (+3.22%)
Nekvalifikuota darbo jėga 491 525 (+6.92%)
Elektros ir energetikos inžinerija 739 747 (+1.08%)
Vertimas raštu ir žodžiu 633 698 (+10.26%)
Statybos ir Nekilnojamasis turtas 714 775 (+8.39%)
Švietimas, Mokslas ir Tyrimai 617 622 (+0.81%)
Mechanikos inžinerija 711 737 (+3.65%)
Žmogiškieji ištekliai 693 715 (+3.17%)
Turizmas, Viešasis maitinimas, Viešbučiai 583 601 (+3.08%)
Žemės ūkis, Maisto pramonė 571 603 (+5.6%)
Bankininkystė 813 807 (-0.73%)
Aukščiausio lygio vadovai 1332 1336 (+0.3%)
Transportas, Pervežimas, Logistika 696 712 (+2.29%)
Draudimas 607 674 (+11.03%)
Menas ir Kultūra 670 614 (-8.35%)
Medienos apdirbimo pramonė 638 606 (-5.01%)
Chemijos pramonė 713 687 (-3.64%)
Automobilių pramonė 690 727 (+5.36%)
Žurnalistika, Leidyba ir žiniasklaida 706 714 (+1.13%)
Saugumas ir Apsauga 565 598 (+5.84%)
Vandens ūkis, Miškininkystė, Aplinka 786 657 (-16.41%)
Kokybės vadyba 801 771 (-3.74%)
Klientų aptarnavimas 619 646 (+4.36%)
Technologijos, Plėtra 879 960 (+9.21%)
Tekstilės, Odos gaminių, Drabužių pramonė 597 605 (+1.34%)
Farmacijos pramonė 922 880 (-4.55%)
Valdymas 1052 1050 (-0.19%)

 

 

Palyginkite savo atlyginimą dabar »