Mobili versija

Pokalbis su būsimu darbdaviu

Tiesiog įdomu Pokalbis su būsimu darbdaviu

Pokalbis su būsimu darbdaviu

Tai, ką jūs sakote, yra svarbu, bet tai, kaip jūs sakote - lemiama.

Pokalbį su būsimuoju darbdaviu galima būtų palyginti su minų lauku. Įsivaizduokite krūvą talentingų kandidatų gyvenimo aprašymų ant potencialaus jūsų darbdavio stalo. Jis nori sužinoti, kuo jūs išsiskiriate iš kitų kandidatų: ar jūs lengvai sutariate su kitais žmonėmis, sugebate laikytis terminų ir pagaliau ar labai jūs siekiate šitos darbo vietos.

Daug nuostabių žmonių buvo atmesta dėl tokių elementarių dalykų kaip smunkančios puskojinės arba blogas kūno kvapas, arba tiesiog todėl, kad pokalbio metu per daug laisvai jautėsi: persūdė savo kalbą familiarumais ir nešvankiais juokeliais, prisistūmė kėdę per daug arti pokalbio vedėjo stalo, pradėjo raustis svetimuose popieriuose ir apžiūrinėti ant stalo buvusius niekučius.

Nėra kokios nors vienos garantuotos gudrybės, kaip elgtis pokalbio su darbdaviu metu, bet jūs galite žymiai padidinti savo galimybes, žinodami, kaip nereikia elgtis arba ko nereikėtų daryti. Šiame straipsnyje pateiksime tokio pokalbio metu dažniausiai užduodamus klausimus ir pasiūlysime galimus atsakymus.

1. Ko jūs iš mūsų tikitės? Apibūdinkite savo įsivaizduojamą darbą.
Dauguma žmonių vengia tokio tipo klausimų ir stengiasi nuo jų išsisukti bendrais gynybiškais atsakymais. Kad padarytumėte geresnį įspūdį, personalo konsultantai pataria pasiruošti tokio tipo klausimui iš anksto raštu. Pasirinkite kokią nors antraštę ir keletą būdvardžių, apibūdinančių firmą, darbą ir save. Tai privers jus susikoncentruoti į tai, ko jūs norite ir ką galite pasiūlyti, net jeigu pokalbio vedėjas jūsų to nepaklaus.

2. Kodėl jūs išėjote iš savo paskutinės darbovietės?
Nors giliai širdyje pokalbio vedėjai žino, kad dažnai žmonės palieka savo darbą, nes nekenčia buvusių viršininkų, bet tik nedaugelis darbdavių nori tai išgirsti. Dauguma konsultantų pataria geriau aiškintis darbo priežastimis ir noru įsilieti į naują kompaniją. Pavyzdžiui, "dvejus metus dirbdamas vadybos skyriuje, aš nemažai išmokau ir sužinojau apie X, dabar norėčiau pagilinti savo žinias ir išbandyti save Y srityje, o jūsų kompanija šioje srityje yra pirmaujanti". Jeigu jūs buvote atleistas iš buvusio darbo dėl konfliktų ir nesutarimų su savo viršininku, vis dėlto geriau būtų prisipažinti pačiam, o ne laukti, kol pokalbio organizatoriai sužinos apie tai iš nuogirdų ir paskalų. Būkite diplomatiški ir pozityvūs - pavyzdžiui, galite pateikti tokį atsakymą: "mano ir naujojo finansų skyriaus vadovo darbo stiliai buvo labai skirtingi, todėl mes nusprendėme išsiskirti".

3. Kodėl jūs nutarėte pakeisti savo karjerą/darbo pobūdį?
Užduodami šį klausimą, pokalbio vedėjai siekia kruopščios savianalizės. Personalo atrankos specialistai pataria nesakyti, kad norėtumėte išbandyti ką nors naujo, nes tai verčia manyti, kad toks žmogus nelabai žino, kur eina ir kokį darbą ketina dirbti. Vietoj to geriau paaiškinkite, kodėl jūsų įgūdžiai, asmenybė ir tikslai yra labiau tinkami naujai karjerai arba, kad jūs norite papildyti savo patyrimą, kas padės jums siekiant ilgalaikio tikslo.

4. Ką jūs norėtumėte veikti po penkerių metų?
Pavojingiausias atsakymas į šį klausimą - nesuderinamumas su organizacijos tikslais arba atsakymo neturėjimas iš viso. Tačiau galite sau pakenkti ir sudarydami įspūdį, kad darbas jums tik tarpinė stotelė, kopiant karjeros laiptais. Tai išgirdę, organizacijos vadovai gali išsigąsti, kad įdarbintas toks kandidatas praleis daugiau laiko įvairiais būdais stengdamasis įgyti pranašumą prieš kitus darbuotojus, negu dirbdamas.
Personalo atrankos konsultantai pataria į savo atsakymą įtraukti ilgalaikius tikslus, tačiau vis dėlto koncentruotis ties trumpalaikiais. Pavyzdžiui, "Dabar aš esu 30-ies, ir man patinka tai, ką darau. Kada nors aš norėčiau tapti firmos vadovu, bet, manau, kad iš pradžių dar turėčiau daug ko išmokti. Taigi kitas logiškas žingsnis būtų tapti vieno iš padalinių vadovu. Manau, kad po penkių metų būsiu tam pasiruošęs".

5. Koks yra jūsų didžiausias pasiekimas?
Dažniausiai pasitaikanti klaida, atsakant į šį klausimą, anot ekspertų, yra akcentavimas to, už ką jūs buvote atsakingi, o ne pasiektų rezultatų išvardijimas. Nevykęs kandidatas į direktoriaus pavaduotojo vietą, pasakodamas apie sėkmingą projektą, sako: "aš buvau atsakingas ir stebėjau projekto apipavidalinimą bei įforminimą", sėkmingesnis kandidatas pasakytų: "iš pradžių mes įvertinome kompanijos strategiją, po to ištyrėme paklausą, tada nustatėme kokio pelno galėtume tikėtis". Toks atsakymas pateikia platesnį vaizdą apie nuveiktą darbą, o ne tik informaciją apie kandidato atliktus veiksmus. Tačiau, deja, tik nedaugelis kandidatų sugeba tai padaryti.

6. Kokios yra jūsų stipriosios savybės?
Nors galite būti paprašyti išvardinti kuo daugiau savo stipriųjų pusių, tačiau verta apsiriboti trimis konkrečiais pavyzdžiais, būtinai parodant iš jų konkrečią naudą kompanijai. Kitas šio klausimo variantas - suskirstyti savo sugebėjimus rangais nuo 1 iki 10, paaiškinant kodėl vieni rangai yra aukštesni už kitus. Geras tokio rangavimo paaiškinimas rodo paskutinius kandidato pasiekimus: "man visada geriau sekėsi ieškoti kaštų mažinimo būdų negu naujų verslo rūšių".

7. Kokios yra jūsų silpnosios savybės?
Dauguma kandidatų bando akcentuoti miglotas savo silpnybes, kurios galėtų būti vertinamos kaip teigiamos ypatybės. Jie sako: "aš nekantrus", manydami, kad pokalbio vedėjas įvertins šią jų savybę kaip pareigingumą ir atsakingumą, arba: "aš tiek daug dirbu, kad nuo to kenčia mano šeimyninis gyvenimas". Nedarykite to, nes pokalbių vedėjai yra persisotinę tokių atsargių atsakymų. Geriau būkite nuoširdūs, bet akcentuokite savo veiksmus, kurių ėmėtės savo silpnybėms įveikti. Konsultantai rekomenduoja tokio tipo atsakymus: "siekdamas geresnės darbo kokybės, aš esu linkęs nukelti darbų atlikimo terminus. Tačiau aš išmokau daugiau deleguoti ir per paskutinius metus tik kartą nesilaikiau man duotų terminų".
Atminkite, kad kai kurie pokalbių vedėjai šio klausimo metu sąmoningai nutyla, suteikdami nervingam kandidatui galimybę pateikti apie tai daugiau informacijos. Galima būtų prisiminti kandidatą, kuris pateikė aštuonis atsakymus į šį klausimą, su kiekvienu vis labiau atitolindamas save nuo siekiamo darbo. Pateikę vieną ar dvi savo silpnąsias puses ir jų sprendimo būdus, nustokite apie tai kalbėti.

8. Papasakokite apie savo nesėkmes.
Geriausias atsakymas šia tema - "aš nukritau nuo arklio. Sužinojau, ką dariau ne taip, ir kitą kartą jojau žymiai geriau". Blogiausias atsakymas - "manau, kad man iki šiol sekėsi ir pavyko išvengti nesėkmių". Taip sakydami kandidatai arba nesako tiesos, arba dirbdami tiesiog nelabai stengiasi.

9. Ar jūs sutarsite su savo būsimu viršininku? Kai kurie konsultantai rekomenduoja tiesiog peršokti šį klausimą. Vienas iš atsakymų galėtų būti: "aš linkęs sutelkti dėmesį į darbą bei jo rezultatus ir esu pasiruošęs dirbti su bet kokio tipo žmonėmis". Jei klausimas yra tiesmukesnis, pavyzdžiui, "apibūdinkite blogiausią vadovą, su kuriuo jums teko dirbti", atsakydami stenkitės remtis nesutarimais verslo srityje ir skirtingais darbo stiliais, o ne asmeninėmis antipatijomis.

10. Kiek jums metų? Kokia jūsų sveikata? Ar jūs vedęs? Turite vaikų?
Nors pagal įstatymą darbdavys neturi teisės teirautis panašių dalykų, tačiau jeigu jums vis dėlto uždavė kurį nors iš šių klausimų, nepradėkite plūstis ir šaukti nesavu balsu. Pasistenkite suprasti, kodėl jums užduoda tokį klausimą: galbūt darbdavys nori išsiaiškinti jūsų galimybes ir pasiryžimą dažnai važinėti į komandiruotes arba dirbti viršvalandžius?

Jeigu pokalbis vyksta pietų metu, nesirinkite pigiausio patiekalo, net jeigu tai būtų jūsų mėgstamas valgis, nes pokalbio organizatoriai gali nerimtai į jus pažiūrėti arba nustatyti jums nepakankamai didelę algą. Tačiau nepadarykite ir priešingos klaidos: nesirinkite brangiausio patiekalo, o pietums pasibaigus neprašykite maišelio išsinešti.

Atminkite, kad dauguma pokalbių vedėjų kreipia dėmesį ne tik į tai, ką jūs sakote, bet kaip jūs tai sakote. Klaidos, padarytos "neformalaus" pokalbio metu, taip pat yra labai svarbios.

Rasa Kučinskienė
Psichologija tau 2001/01