Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai auga daug sparčiau

Absolventų darbo užmokestis auga greičiau nei darbuotojų su viduriniu išsilavinimu.

Paylab.com – tarptautinio atlyginimų portalo (Lietuvoje – www.manoalga.lt) duomenimis, universitetinis išsilavinimas atsiperka. Atlikta atlyginimų analizė parodė, kad pasiektas išsilavinimo lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką asmens darbo užmokesčio augimui. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirba beveik dvigubai daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.

Nuo pasiekto išsilavinimo lygio labai priklauso ir pragyvenimo lygis. Tarp apklausoje dalyvavusių šalių aukščiausią pridėtinę vertę universitetinis išsilavinimas sukuria Vengrijoje, kur darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu per mėnesį uždirba vidutiniškai 69 proc. daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Kita vertus, mažiausią įtaką darbo užmokesčiui išsilavinimas turi Bulgarijoje ir Slovakijoje, kur absolventai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau negu neturintys aukštojo išsilavinimo darbuotojai.

Iš trijų Baltijos šalių aukštojo išsilavinimo lygis didžiausią įtaką atlyginimo augimui turi Estijoje (52% didesni atlyginimai) ir Lietuvoje (50%), tuo tarpu Latvijoje aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai uždirba tik 39% daugiau už žemesnio išsilavinimo darbuotojus.

Aukštasis išsilavinimas dinamiškai “augina” atlyginimą
Jau karjeros pradžioje atsiranda atlyginimų skirtumai tarp skirtingą išsilavinimo lygį turinčių darbuotojų. Apklausoje dalyvavusiose šalyse jaunimas iki 24 metų su aukštuoju išsilavinimu uždirba vidutiniškai 34 proc. daugiau už savo bendraamžius su viduriniu išsilavinimu.
Darbo užmokesčio skirtumas didėja kartu su amžiumi, nes absolventų atlyginimai auga dinamiškai. 35-44 metų amžiaus grupėje šis skirtumas yra ypač reikšmingas, nes absolventai sparčiau kilo karjeros laiptais. Palyginti su vidurinį išsilavinimą turinčiais asmenimis jų atlyginimai yra 73 proc. didesni, 45-54 metų amžiaus grupėje – 83% didesni.

 

Universitetų absolventai gali tikėtis kad jų atlyginimas reikšmingai didės iki 45 metų amžiaus. Tuo tarpu vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų laikotarpis, kuriuo yra didžiausia tikimybė gauti geresnį darbo užmokestį, yra trumpesnis – tik iki 35 metų amžiaus. Universitetų absolventams amžiaus vidurkis, susijęs su darbo užmokesčio augimu, yra didesnis, palyginti su vidurinio išsilavinimo darbuotojais.
Tai reiškia, kad kai darbuotojų su viduriniu išsilavinimu darbo užmokesčio augimas lėtėja iki 35 metų amžiaus, universitetų absolventų atlyginimai vis dar auga ir jie uždirba gerokai daugiau.
Šią darbo užmokesčio augimo tendenciją, pagrįstą išsilavinimo lygmeniu, užfiksavo “Paylab.com” visose stebėtose šalyse, kuriose veikia atlygio platformos.

Grafikas: darbo užmokesčio skirtumas, paremtas išsilavinimo lygiu, matuojamas nuo ankstyvo amžiaus, daugiausiai iki 45-54 metų amžiaus. Kai kuriose šalyse šios amžiaus grupės aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai gauna vidutiniškai dvigubai daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai.

 


Nėra komentarų

Skelbti komentarą


9 + two =