Savęs parduoti nemokantys kandidatai

 

Jovita Veinšreider, CV-Online Recruitment personalo atrankų projektų vadovė sako, kad kandidatas turi mokėti prisistatyti kaip specialistas, jis turi turėti atsakymą į klausimą – Kas tu esi? Jeigu kandidatas atranda atsakymą į šį klausimą, jis mokės save parduoti, sunkiau ar lengviau, bet parduos.

Nes gan dažnai ieškantys darbo prisistatymą pradeda nuo neesminių dalykų, o reikėtų kalbėti apie savo darbinę patirtį, darbinį identitetą. Trumpai ir konkrečiai. Iš esmės, parduoti save kaip kandidatą galima per pirmą pokalbio minutę.

Rasa Masteikienė pastebi, kad gan dažnai kandidatai CV linkę sutalpinti per didelį kiekį informacijos. Yra buvę atvejų, kai CV apimtis buvo 9 ir net 14 puslapių. Kandidatai per daug dėmesio skiria nereikšmingoms detalėms, kurios darbdaviui neaktualios. Tuo tarpu darbdavius labiausiai domina tik naujausia kandidato informacija, pvz. paskutinių 3-5 metų laikotarpis. Jiems svarbiausia, kas tu esi dabar. Darbdaviai renkasi kandidatus pagal dabartinę patirtį, o ne pagal tai, kas jie buvo anksčiau, prieš 10 metų. Taip, ankstesnę patirtį užskaito, bet nesureikšmina.

Tačiau, nepaisant ne itin gerai parašytų CV, kandidatai vis tiek kviečiami pokalbiui dėl darbo arba su jais pasikalbama telefonu, nes personalo atrankų specialistai supranta, kad ieškantys darbo gali tiesiog nesureikšminti, praleisti ir į CV neįtraukti svarbių dalykų.

Beje, CV svorį sukuria skaičiai. Personalo atrankų specialistės pataria savo darbo aprašymuose naudoti skaičius, ypač kalbant apie pasiekimus.

 

CV-Online Recruitment šiuo metu vykdomos atrankos »

Individuali darbo paieškos konsultacija »

Personalo paieškos ir atrankos paslaugos »

Darbo rinkos ypatybės ir reikalavimai kandidatams

 

 

Daugelis pasakytų, kad šių dienų darbo rinka yra ypatinga, tačiau personalo atrankų specialistams ji visuomet buvo ypatinga. Tiek prieš 5 metus, tiek ir dabar yra sudėtinga surasti pardavimų ar inžinerijos/technologijų sričių darbuotojus: vadybininkus, IT specialistus, serviso inžinierius, konstruktorius ar technologus. Skirtumas tik tas, kad pastaruoju metu darbdaviai gerokai sušvelnino kandidatams keliamus reikalavimus, ypač užsienio kalbų žinių, pvz. jei vos prieš metus įmonės norėdavo, kad kandidatas puikiai mokėtų anglų kalbą, tai dabar pakanka ir “gerai”, jei norėdavo, kad kandidatas mokėtų dvi užsienio kalbas vienodai aukštu lygiu, tai dabar pakanka vienos iš reikalaujamų kalbų.

Darbdaviai lanksčiau žiūri ir į aukštojo išsilavinimo reikalavimą, šiuo metu beveik visos CV-Online Recruitment vykdomos atrankos yra be aukštojo išsilavinimo reikalavimo. Apskritai, darbdaviai pirmenybę teikia kandidato darbo patirčiai ir darbui reikalingoms kompetencijoms. Net ir jaunosios kartos kandidatai iš darbdavių vis rečiau sulaukia klausimo, kokioje aukštojoje mokykloje jie studijavo. Dabar bene svarbiausia, kokios darbo patirties kandidatas yra sukaupęs, koks jo požiūris į darbą, kokie jo lūkesčiai karjerai ir profesiniam augimui.

Be to, kad darbdaviai sumažino reikalavimus kandidatams, jie vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria esamų darbuotojų išlaikymui ir lojalumo skatinimui.

 

Šiuolaikinių kandidatų ypatumai

Pasak CV-Online Recruitment personalo atrankų projektų vadovės Linos Mikolaitienės, potencialūs kandidatai pastaraisiais metais per daug nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, juos reikia surasti, sudominti, prikalbinti, o nemaža dalis jų maivosi, sako, kad neturi laiko ar noro ir pan., t.y. aukštos kvalifikacijos specialistai žino savo vertę ir todėl gali sau leisti diktuoti savas taisykles. Na, o jei kandidatuoja neturintys darbo, jie linkę derintis prie atrankų specialisto, lanksčiai žiūri į darbo valandas ir susitikimo laiką.

Laimi tie kandidatai, kurie darbo paieškos procesą supranta ne tik kaip atlyginimo pasikėlimo būdą.

Juk rinkoje yra nemažai tokių darbuotojų, kurie atrankose dalyvauja vien tik iš sportinio intereso, pasitikrina savo vertę, pasipraktikuoja, tačiau iš tikro neturi tikslo keisti darbą, jie tik nori pasididinti atlyginimą.

Taip pat Lina ragina, kad intensyviai ieškantys darbo kandidatai nepabijotų ir paskambintų atranką vykdančiam specialistui po to kai jam išsiuntė savo CV, nes pokalbis gali gerokai padidinti šansus būti pastebėtam. Iniciatyva iš kandidato pusės yra efektyvus žingsnis pageidaujamo darbo link, nes taip atkreipiamas dėmesys, galima papildomai išryškinti savo gerąsias savybes ir patirtį, sukelti susidomėjimą.

Jei kandidatas dalyvauja atrankoje per personalo atrankų įmonę, yra labai didelė tikimybė, kad praėjęs atranką praeis ir bandomąjį laikotarpį, nes jis bus tikrinamas ir testuojamas išsamiai ir iš visų pusių. Tuo tarpu, jei personalo specialisto neturinti įmonė atranką vykdo savarankiškai, labiau suveikia simpatijos, biolaukai ar pan. “metafizika”. Personalo atrankų profesionalai turi daug patirties ir gebėjimų surasti ir atrinkti pačius tinkamiausius kandidatus. Vien nuojauta ar nuotaika renkantis komandos narį pasikliauti nereikėtų. Beje, kas penktas CV yra gerokai pagražintas ir neatitinka realybės. Vien tik pagal CV kandidatų tinkamai neįvertinsi, vertėtų su kandidatu susitikti gyvai, pasikalbėti telefonu arba pravesti Skype vaizdo pokalbį.

Susijęs straipsnis:

Individuali darbo paieškos konsultacija »

CV-Online Recruitment šiuo metu vykdomos atrankos »

Personalo paieškos ir atrankos paslaugos »

Kokią įtaką darbo produktyvumui turi santykiai su kolegomis

Įmonės pastebėjo, jog darbuotojų susibūrimas fizinėje aplinkoje skatina jų kūrybiškumą ir santykių kūrimą. JAV atliktas tyrimas parodė, jog pokalbiai tarp bendradarbių jų produktyvumą padidina 20%, o 72% darbuotojų, kurie turi geriausią draugą darbe, yra patenkinti savo pareigomis ir darbu.

CV-Online kovo mėnesį Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, 87% apklausos dalyvių nurodė, kad draugiški santykiai su kolegomis teigiamai veikia jų produktyvumą  – produktyvumas padidėja, 10% respondentų nuomone, darbo našumas nepriklauso nuo santykių su kolegomis ir tik 3% darbuotojų prisipažįsta, kad kartais itin draugiški santykiai su kolegomis kenkia jų darbo efektyvumui.

Nors išmaniosios technologijos yra gan efektyvios ir suteikia bendrumo jausmą, jos dar nepakeitė kasdieninės akis į akį komunikacijos. Mokslininkai Madhi Roghanizad ir Vanesa K. Bohns teigia, jog susitikimas ir pokalbis akis į akį prilygsta 34 išsiųstiems elektroniniams laiškams. O štai pavyzdžiui, tokios tarptautinės korporacijos kaip IBM atsisako nuotolinio darbo galimybių, taip suburdamos tūkstančius darbuotojų iš įvairių vietų dirbti biure, skatindamos jų bendravimą ir bendradarbiavimą.

Šiuo metu Lietuvoje apie 10% darbuotojų naudojasi darbo iš namų galimybe, o beveik 20% dirbančiųjų dirba lanksčiu darbo grafiku.

Tuo tarpu apklausos rezultatai parodė, kad 14% apklausos dalyvių mieliau renkasi virtualų bendravimą su kolegomis ir individualiai atliekamas užduotis. Jie su kolegomis darbo reikalais komunikuoja kasdien, tačiau už darbo ribų ir ne darbo laiku nelinkę su jais palaikyti ryšio.

25% respondentų pirmenybę teikia „gyvam“/ akis į akį bendravimui ir užduočių atlikimui grupėje. Ši itin atvira ir bendraujanti darbuotojų grupė yra linkusi su kolegomis bendrauti tiek darbo, tiek ir laisvu nuo darbo metu. Būtent ši grupė aukščiausiais balais vertino santykius su kolegomis ir jų daroma įtaką produktyvumui.

Daugiau nei pusė dirbančiųjų (55%) renkasi bendravimą akis į akį, tačiau paskirtas užduotis atlieka individualiai. Jie vertina draugiškus santykius, kas antras iš jų darbe turi geriausią draugą ir jų manymu, tokie santykiai teigiamai veikia produktyvumą, tačiau tik kas trečias bendrauja su kolegomis ne darbo reikalais arba už darbo ribų.

Remiantis CV-Online apklausos rezultatais, darbuotojai labiausiai patenkinti susiformavusiais santykiais su kolegomis, o mažiausiai – darbo pasidalijimu: darbo aplinką respondentai įvertino 3,7 balais iš 5 galimų, ryšį su kolegomis – 3,9 balais, o darbo pasidalijimą bei bendradarbiavimą darbovietėje – tik 3,5 balais.

40% dirbančiųjų darbe turi geriausią draugą, lygiai tiek pat darbuotojų (40%) draugo darbe neturi, o 20% respondentų apskritai nedomina draugų paieška darbo vietoje.

Dažniausiai geriausią draugą darbe turi 45-54 metų amžiaus darbuotojai (55%), bei 25-34 metų darbuotojai (43%). Dažnas šios amžiaus grupės darbuotojas yra lojalus savo darbdaviui, vienoje įmonėje dirba daugiau nei 3 metus ir yra užmezgę tvirtus bei gilius ryšius su kolegomis.

 

CV-Online apklausoje dalyvavo 1087 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vykdyta 2018 kovo mėnesį.

Ar apsimoka būti lojaliu savo darbdaviui?

Ar Jūs ilgai dirbate vienoje įmonėje, o gal dažnai keičiate darbą? Koks yra idealus darbo vienoje įmonėje laikotarpis?  Ar apsimoka būti lojaliu? Mes ieškojome atsakymų į šiuos klausimus Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) tarptautinės apklausos metu,  kurią vykdėme 2018 metų sausio-vasario mėnesiais 12-oje Europos šalių ir joje dalyvavo 57,719 respondentų.

Koks yra optimalus darbo vienoje įmonėje laikotarpis?

Tarptautinės apklausos metu, darbuotojų teiravomės, koks, jų manymu, idealus darbo vienoje įmonėje laikotarpis. Didžiausia grupė – 39% darbuotojų, renkasi 3 – 5 metų laikotarpį. Šis periodas priimtinas 48 procentams 25 – 34 metų amžiaus grupės darbuotojų.

Šiek tiek mažiau respondentų – 26%, pirmenybę teikia ilgesniam – 6 – 9 metų darbo vienam darbdaviui periodui. 35 % tokį periodą pasirinkusių darbuotojų dalis buvo 45- 55 metų amžiaus.

Apklausos rezultatai aiškiai parodė, kad jaunesnioji karta dažniau svarsto ir priima karjeros iššūkius, bei naujus darbo pasiūlymus. Į darbo rinką įžengianti Z karta, vienoje įmonėje praleidžia ganėtinai trumpą laiko tarpą.

 

Karjeros galimybės didina lojalumą

Apskritai, lojalūs darbuotojai, dirbantys vienam darbdaviui daugiau nei 5 metus, yra mažiausia, tik 27,5% darbo rinkos dalis. Didžiausią grupę sudaro tie, kurie dirbo mažiau nei 2 metus.

Tarp šalių, kuriose atlikta apklausa, lojaliausi darbuotojai, vienoje įmonėje dirbę daugiau nei 5 metus, buvo Suomijoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje. Mažiausiai lojalių darbuotojų šiuo metu yra Serbijoje.

 

Lojalumas darbdaviui labai priklauso nuo karjeros galimybių įmonėje. Daugiau nei 5 metus vienam darbdaviui dirbančių asmenų skaičius yra gerokai didesnis tarp tų, kurie šiuo metu dirba žemesnio, vidurinio ir aukštesniojo lygio pareigose. Tai daugiausia susiję su tuo, kad šie žmonės palaipsniui kilo karjeros laiptais. Darbas vadovaujančiose pareigose dažnai suteikia darbuotojams platesnes perspektyvas, ilgalaikes savirealizacijos galimybes ir patrauklų finansinių bei nefinansinių priedų derinį.

Ar apsimoka ilgai dirbti tam pačiam darbdaviui?

Maždaug pusė respondentų (47%) mano, kad verta būti lojaliais savo darbdaviui ir tam turi svarių finansinės bei nefinansinės naudos įrodymų. Kalbant konkrečiai, 30% žmonių mano, kad ilgam įsipareigoję dirbti vienam darbdaviui darbuotojai, ilgainiui pajaučia apčiuopiamą naudą. Kiti 17% respondentų mano, kad lojalumas yra susijęs su konkrečia nefinansine nauda ir privalumais.

Priešingą nuomonę išreiškia 32% respondentų, kurie yra įsitikinę, kad nauji darbuotojai dažnai turi didesnių pranašumų prieš ilgą laiką vienam darbdaviui dirbančius darbuotojus. Jie mano, kad po kurio laiko išnyksta skirtumai tarp trumpiau dirbančių ir labiau įsitvirtinusių darbuotojų, o ištikimas darbuotojas, dirbantis vienai bendrovei ilgą laiką, neturi jokios ypatingos pozicijos bendrovėje. Penktadalis darbuotojų neturėjo nuomonės ar negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Naujai priimtų ir ilgai vienoje įmonėje dirbančių darbuotojų palyginimas

Vienas įdomus pastebėjimas yra tas, kad nauji darbuotojai, kurie dirba vienam darbdaviui trumpiau nei metus, dažniausiai mano, kad lojalumas atsiperka. Kita vertus, ilgiau nei 5 metus vienam darbdaviui dirbančių darbuotojų nuomone, lojalūs darbuotojai neturi ypatingų privalumų įmonėje. Tai gali būti susiję su tuo, kad apie darbo užmokesčio ir priedų sistemą dažniau kalbama darbo interviu metu.

 

 Keliems darbdaviams dirbote?

Apklausos dalyvių taip pat paklausėme, keliose įmonėse jie dirbo. Dauguma jaunesnių darbuotojų (iki 34 metų amžiaus) dirbo ne daugiau kaip trijose. Vyresnio amžiaus darbuotojai daugumoje atvejų dirbo ne daugiau nei penkiems darbdaviams. Ankstesnio “Paylab Atlygio stebėsenos” tyrimo rezultatai rodo, kad, respondentų manymu, veiksmingiausia pajamų pasididinimo strategija yra darbo keitimas. Jie netgi mano, kad tai yra efektyvesnis pajamų pasididinimo būdas nei derybos dėl darbo užmokesčio didinimo su dabartine vadovybe. Skaitykite daugiau čia.

Apie apklausą

Apklausa vykdyta 12-oje šalių: BulgarijaZaplatomer.bg (2,051 respondentas), Čekijos RespublikaPlaty.cz (12,964 respondentai), SlovakijaPlaty.sk (10,450 respondentų), VengrijaFizetesek.hu (6,424 respondentai), LenkijaPensjoMetr.pl (599 respondentai), SlovėnijaPlaca.si (2,797 respondentai), KroatijaMojaPlaca.hr (6,480 respondentų), SerbijaInfoPlate.rs (1,428 respondentai), EstijaPalgad.ee (3,531 respondentas), LietuvaManoalga.lt (3,193 respondentai), LatvijaAlgas.lv (3,638 respondentai), Suomija Palkkadata.fi (4,164 respondentai).

TOP DARBDAVIAI: LIDL Lietuva – konkurencingas TOP darbdavys, kuris moka vienus aukščiausių atlyginimų rinkoje

 

„CV-Online” inicijuotų Top darbdavio rinkimų metu, respondentai įmones reitingavo pagal šiuos kriterijus: stabili ir žinoma, gera įmonės reputacija, inovatyvi ir šiuolaikiška, geros darbo sąlygos, gera psichologinė atmosfera, motyvuojantis ir konkurencingas atlyginimas, karjeros galimybės. Daugiausiai apklausos dalyvių dėmesio ir balų sulaukusios įmonės, vasario pradžioje buvo pagerbtos ir apdovanotos iškilmingo renginio metu. Viena iš pirmo pasirinkimo (angl. Top of mind) įmonių tapo LIDL Lietuva, kuri taip pat iškovojo pirmąją vietą Prekybos įmonių kategorijoje.

Kalbamės su „Lidl Lietuva” personalo skyriaus vadove Sandra Savickiene apie šį aukštą įvertinimą, įmonėje vykstančius pokyčius bei ateities planus.

„Jokios paslapties čia nėra, nes darbuotojai pirmenybę teikia įdomiam darbui, kuriame jie gali tobulėti, gauna konkurencingą atlyginimą ir papildomas naudas, nuo plačių karjeros galimybių iki malonių kasdienių smulkmenų, pavyzdžiui, mūsų biuro darbuotojai turi galimybę lankytis mūsų pastate esančiame sporto klube”,- teigia S.Savickienė.

Paklausus, ar TOP darbdavio apdovanojimai galėtų būti naujokų sėkmė, Sandra atsako, jog naujokais „Lidl” buvo pernai, o šiais metais iškovotas laimėjimas, tik patvirtino, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Kaip sako Sandra: „Manau, kad kiekviena įmonė turi kažkokių savo privalumų ir stipriųjų pusių, o „Lidl”, matyt, jų turi daugiau nei konkurentai.”

Pokyčiai įmonėje

Svarbiausia kolektyvo dalis dirba parduotuvėse, o tai, kaip jie jaučiasi ir dirba priklauso nuo parduotuvių vadovų. Todėl 2017-ais metais „Lidl” ypatingą dėmesį skyrė parduotuvių vadovų ugdymui. Jie visus metus dalyvavo seminaruose, darė namų darbus, tuomet vidiniame vertinimo centre parodė, ką išmoko. Taip pat įmonė suteikė ir finansinį paskatinimą, skyrė automobilius, o apie jų įteikimo ceremoniją kalbėjo visa žiniasklaida. Šiemet ši mokymų programa tęsiama toliau ir bus pritaikyta logistikos centro vadovams.

Šventės bei įmonės tradicijos

„Lidl” didžiuojasi savo šventėmis ir kuriamomis tradicijomis. Kalėdos – viena laukiamiausių švenčių įmonėje, kurios metu darbuotojai įsitraukia į skirtingos tematikos šventinį sūkurį. Vasaros šventė sutampa su „Lidl” gimtadieniu, tad kiekvienais metais yra ypatingai paminima. Neseniai pralėkusį šimtmetį „Lidl” darbuotojai pasitiko apsirengę Lietuvos vėliavos spalvomis, fotografavosi, rinko linksmiausią komandą bei ją apdovanojo. Nepamirštama ir kovo 8d., kai darbuotojai sveikina koleges moters dienos proga, o kovo 22d., pasaulinę vandens dieną, darbuotojams bus įteikiamos gertuvės, skatinant juos gerti daugiau vandens.

Kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę įmonėje yra vykdomos įvairios veiklos, siekiant užtikrinti gerą darbuotojų savijautą, norą dirbti ir smagiai praleisti laiką. Vaisių pirmadieniais „Lidl Lietuva” aprūpina savo darbuotojus didžiausiais krepšiais, pilnais vaisių – apelsinų, mandarinų, obuolių, bananų – vitaminų ir teigiamų emocijų doze.

Mokymų programos

Paklausėme ir apie įmonėje vykdomus mokymus: „Labai džiaugiamės turėdami tarptautines mokymų programas, kurias parengia mūsų motininė kompanija „Lidl” Vokietijoje. Neapsieiname ir be vietinių mokymų, stengiamės užtikrinti, kad visi darbuotojai juose dalyvautų.” Talentų valdymo procese dalyvauja visos „Lidl” įmonės, tarp jų ir Lietuva. Šis procesas sudarytas iš keleto etapų – vadovas įvertina, kaip darbuotojui sekėsi praėjusiais metais, nustato planus ateinantiems, vėliau, talentų forumuose, tą patį gali padaryti ir kitų padalinių vadovai.

Kiekvienas darbuotojas, žinoma, turi turėti jam reikalingas žinias ir įgūdžius, tad jei kažkuriam darbuotojui ko nors trūksta, „Lidl” pasirūpina mokymais, kad būtų pasiektas atitinkamas kvalifikacijos lygis. Kaip teigia S. Savickienė: „Mes mokymus suprantame plačiau, ne tik kaip nuėjimą į vienos ar dviejų dienų seminarą. Labai daug mokomės vieni iš kitų ne tik Lietuvoje, bet ir visose 30 šalių, kuriose veikia mūsų įmonė.” Kiekvienas darbuotojas, tik pradėjęs dirbti „Lidl”, pirmas keturias dienas dirba parduotuvėje, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas jis užima. Ši sąlyga galioja ne tik darbo pradžioje, nes kiekvienais metais vyksta praktikos diena, kai visi darbuotojai dirba parduotuvėse, pradedant administracijos darbuotojais ir baigiant pačiu generaliniu direktoriumi.

Tarptautinė karjera

Tarptautinės karjeros galimybės šioje įmonėje yra gana plačios. Kiekvieną savaitę „Lidl” įmonė Lietuvoje gauna tarptautinius darbo skelbimus ir juos talpina savo internetiniame puslapyje. Susidomėjusiųjų šia galimybe yra tikrai nemažai, o populiariausia sritis – sparčiai besiplečiančios informacinės technologijos. Didžioji dalis darbuotojų siekia patekti į pagrindinę kompaniją Vokietijoje, tačiau yra dirbančių ir Danijoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vieni iš jų išvažiuoja visam laikui, kiti – planuoja sugrįžti. Lietuvos padalinyje taip pat galime sutikti užsieniečių, pasinaudojusių tarptautinės karjeros galimybe. Tai darbuotojai iš tokių šalių kaip Vokietija, Slovėnija, Bulgarija.

Dualiųjų studijų galimybė

Motininė įmonė Vokietijoje taip pat organizuoja dualiąsias studijas, prie kurių prisideda ir „Lidl Lietuva” padėdama surasti tinkamus studentus. Pagrindinė studijų kryptis – prekybos vadyba, tad vokiečių kalba čia yra labai svarbi. Šios bakalauro studijos trunka trejus metus, o jų metu įgytos teorinės žinios praktiškai pritaikomos „Lidl” įmonėje. Studentai iš Lietuvos, po šių studijų, gali drąsiai grįžti namo, nes darbo vieta įmonėje – garantuota.

Karjeros dienos bei praktika

„Lidl” dalyvauja tiek Kauno, tiek Vilniaus aukštųjų mokyklų karjeros dienose. Su aukštosiomis mokyklomis įmonė bendradarbiauja  jau septintus metus, tad turi glaudžius ryšius su karjeros centrais. Pasak Sandros, dažniausiai žmonės, išvydę „Lidl” prekinį ženklą, galvoja tik apie parduotuves ir jose esančias darbo pozicijas, tačiau yra ir begalė „nematomų”, tačiau ypatingai svarbių karjeros krypčių ir galimybių.

„Lidl Lietuva” gali pasigirti ir tuo, jog nemažai įmonėje praktiką atlikusių studentų, nusprendžia pasilikti joje. Turbūt svarbiausias įmonės privalumas studentams yra tai, jog praktika yra apmokama. Taip pat S. Savickienė pasakoja, jog naujiems projektams, kai reikalinga papildoma pagalba, įmonė mielai priima studentus. Šie projektai būna susiję su įvairiomis studijų kryptimis, tokiomis kaip žmogiškieji ištekliai, marketingas, teisė, tad kiekvienas studentas tikrai atras sau tinkamą sritį.

Vertybės

„Lidl” didžiuojasi penkiais lyderystės principais, dar vadinamais „high five“, kurių tikslas, kaip teigia Sandra, yra parodyti jog tiek vadovas, tiek darbuotojas yra lyderis, jie gerbia vienas kitą, bendrauja, komunikuoja, teikia grįžtamąjį ryšį, padeda vienas kitam tobulėti. Taip pat įmonė stengiasi visose srityse būti dinamiška, efektyvi bei paprasta. Būtent tai ir leidžia užtikrinti kompanijos sėkmę.

Darbo užmokesčio pokyčiai

„Lidl Lietuva”, žinoma, ir toliau nori būti patraukliu darbdaviu ne tik konkursuose, bet ir kiekvieną dieną. Vienas iš įmonės privalumų – didesnis atlyginimas. Nuo kovo mėnesio pradžios daugiau nei 1400 įmonės darbuotojų padidėjo darbo užmokestis. Tai didžioji dalis įmonės darbuotojų, kurie dirba parduotuvėse, sandėliuose ir informacinių technologijų srityje. Bus peržvelgti ir kitų pareigybių atlyginimai. Kaip teigia S. Savickienė: „Nuolat stebime rinkos situaciją, stengiamės būti konkurencingu TOP darbdaviu, kuris moka vienus aukščiausių atlyginimų rinkoje.”

 

Peržiūrėkite įmonės darbo pasiūlymus »

 

Gerda Šimukauskaitė

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė

TOP DARBDAVIAI: Western Union darbuotojų inicijuoti pokyčiai tapo gyvenimo būdu


Živilė Valeišienė
„Top darbdavys 2017” rinkimuose apklausos dalyviai balsavo už, jų manymu, geriausius darbdavius 5 kategorijose: Prekybos, Transporto, Gamybos, IT/Telekomunikacijų bei Finansų, tačiau bene svarbiausia buvo „Pirmo pasirinkimo“ (angl. TOP of mind) kategorija, kurioje trečią vietą užėmė Western Union Processing Lithuania, UAB (toliau – Western Union).

Kalbiname „Western Union” personalo skyriaus vadoves Rūtą Blažaitytę ir Živilę Valeišienę apie laimėtą garbingą TOP darbdavio poziciją ir per pastaruosius metus įmonėje įvykusius pokyčius.

Živilė kiekvieną įmonės laimėjimą TOP darbdavio rinkimuose priima kaip didelį įvertinimą ir atsakomybę. „Vieną kartą gali laimėti atsitiktinai, bet pasikartojantys laimėjimai mums yra puikus kasdienio darbo ir pastangų įvertinimas”,- sako ji.

Pokyčiai įmonėje

Paklausus apie pokyčius įmonėje, Živilė prakalbo apie didįjį pokytį, vykstantį nuo 2016-ųjų metų vasaros: „Visa organizacija, pasauliniu mastu, pradedant mūsų įmonės vadovu, įsitraukė į didelę pokyčių kelionę. Dirbame su garsiausiomis pasaulyje įmonėmis, tokiomis kaip „McKinsey&Company”, kurios mums padeda iš esmės pakeisti valdymo modelį.” Anot Ž.Valeišienės, įmonė visų pirma orientuojasi į klientą, jo potyrį, pasitenkinimą „Western Union” paslaugomis ir produktų inovacijomis.
Rūta Blažaitytė
2017-ieji  „Western Union” padaliniui Lietuvoje buvo svarbūs ir nauja iniciatyva pavadinimu „Great Place to Work” (angl. Puiki vieta dirbti), kuri pagrindinį dėmesį skiria darbuotojų pasitenkinimui organizacija. „Jeigu kitos įmonės žiūri į kliento gyvavimo ciklą, tai mes žiūrime į darbuotojo gyvenimo ciklą. Pastebėjome vietas, kurias reikėtų tobulinti, tad visiškai pakeitėme įdarbinimo praktiką, pailginome adaptacinį periodą, stengiamės kuo labiau įtraukti darbuotojus, taikome įvairias šiuolaikiškas praktikas”,- kalba Ž. Valeišienė. Džiugu, kad didžiąją dalį įmonės pokyčių, kurie jau tapo gyvenimo būdu, inicijavo patys darbuotojai.

 

Įmonės plėtra

„Western Union” sėkmingai auga ir plečiasi – šiuo metu Lietuvos padalinyje dirba virš dviejų tūkstančių darbuotojų. Tai didžiausias „Western Union” padalinys pasaulyje, kuriame dirba apie 15% visų kompanijos darbuotojų.

Rūta teigia, jog organizacija visada stengiasi būti šalia potencialių kandidatų ir kurti ryšį su jais tiek per dukart per metus organizuojamas praktikas, tiek bendradarbiaujant su universitetais, pvz. š.m. balandžio 26d. „Western Union“ biure J. Balčikonio g. 9 vyks atvirų durų diena, kurioje gali apsilankyti bet kuris norintis. Paieškos procesą R. Blažaitytė vertina ne kaip įprastą darbo pokalbį, bet kaip santykio kūrimą. „Mes, kaip darbdavys, kandidatus pritraukiame ne tik tradiciniais dalykais, bet ir įvairiomis veiklomis, kuriose jie gali save realizuoti. Esame gan lanksti įmonė, tad lengvai pritraukiame studentus, kurie dieną gali mokytis, o vakare – dirbti.“

„Western Union” gali pasigirti ir pavasario bei vasaros sezonų praktikos programomis. Štai prieš porą savaičių prasidėjo pavasario praktikos programa. Įmonės personalo skyriaus vadovė Živilė džiaugiasi, jog kiekvieną kartą pavyksta pritraukti vis daugiau stažuotojų, o iš jų apie 45% – studentai iš užsienio. Apie pusė visų praktiką atliekančių studentų vėliau pasilieka dirbti organizacijoje.

Tarptautinė komanda ir karjera

Tai, kad „Western Union” yra tarptautinė ir globali įmonė, atspindi kolektyvo tautybių (daugiau nei 50) ir naudojamų kalbų (daugiau nei 30) įvairovė ir gausa. Ž. Valeišienė džiaugiasi, jog būnant Vilniuje galima dirbti su visu pasauliu.

Apie 10% „Western Union” Lietuvoje darbuotojų – užsieniečiai. Taip pat yra ir lietuvių, dirbančių kitose įmonės atstovybėse užsienyje. Kompanija stengiasi skatinti trumpalaikius darbuotojų mainus, kurių tikslas išvykti ir padėti kitiems „Western Union” padalinių darbuotojams, pvz. kelios lietuvių komandos net trims mėnesiams buvo išvykusios į Kosta Rikos padalinį.

Iš užsienio į Lietuvą dirbti atvykusiais darbuotojais rūpinasi specialiai įkurtas komitetas, kurio  tikslas –  skirtingų šalių atstovų į Lietuvą pritraukimas bei integracija. Ilgiau dirbantys darbuotojai, tiek lietuviai, tiek užsienio piliečiai mielai padeda naujokams prisitaikyti, pataria būsto nuomos, registracijos prie sveikatos draudimo sistemos ar kitais klausimais.

Personalo vadovės džiaugiasi, jog įmonės darbuotojai yra pripažįstami globalioje kompanijoje: – lietuviai yra vertinami už talentą, požiūrį, darbštumą, atkaklumą bei atsidavimą darbui.

„Turime ir tarptautinę padėkos programą, kurioje kiekvienas organizacijos darbuotojas gali padėkoti ir apdovanoti kolegą bet kurioje pasaulio šalyje ir visai nesvarbu, kokią poziciją užimi, šioje programoje visi lygūs. Gali tiesiog pasakyti „ačiū“ už gerai atliktą darbą.  Mes vadovaujamės penkiais GERIAU (angl.better) kriterijais, kurie skatina geriau atlikti savo darbą ir už tai būti apdovanotiems.Taip pat gali būti skiriami taškai, kuriuos vėliau galima iškeisti į kažką apčiuopiamo iš prekių/paslaugų katalogo”,- pasakoja Ž.Valeišienė.

Na, o už kiekvienus išdirbtus metus darbdavio suteikiama papildoma laisva diena (iki 5 dienų per metus) yra puiki padėka už darbuotojo lojalumą.

Mokymai ir iniciatyvos

Visi mokymai yra skirstomi į keletą temų. Be privalomų mokymų, kuriuos turi praeiti kiekvienas organizacijos darbuotojas, taip pat vyksta su pagrindine įmonės šaka susiję mokymai,  bei įvairūs profesiniai mokymai, kurių reikia norint tinkamai atlikti savo darbą. Be abejo, patys darbuotojai tarpusavyje dalinasi žiniomis ir patirtimi ir tai lieka ne tik komandos ar skyriaus viduje. Kiekvienais metais rudenį ir pavasarį rengiamos mokymų sesijos, kurių metu darbuotojai dalijasi savo patirtimi su kitais. Tai gali būti tiek laiko valdymo, tiek ispanų kalbos ar plačiai žinomų programų mokymai. Šios programos pasisekimas yra fenomenalus – visos vietos išgraibstomos kaip per geriausius koncertus – vos per kelias minutes.

Mokymasis „Western Union” nebūtinai turi būti susijęs su konkrečia sritimi ar dalyku. Įmonės darbuotojai naudojasi atskiru portalu „Develop me”, kuriame yra visa reikalinga medžiaga bei struktūra siekiant geriau pažinti save, suprasti savo stipriąsias puses.

Živilė prabilo ir apie savanorystę: „Tai viena iš tų veiklų, kurioje stengiamės kurti prasmę, kad tai būtų ne tik darbas įmonėje, bet ir grąža visuomenei.” Per 2017-uosius metus „Western Union” darbuotojai savanoriavo daugiau nei 3500 valandų. Įmonė skatina šią veiklą bei pati tiesiogiai prisideda – prie kiekvieno darbuotojo paaukoto euro prideda dar keturis. Surinkti pinigai vėliau paaukojami ne pelno siekiančioms organizacijoms Lietuvoje.

 

Peržiūrėkite įmonės darbo pasiūlymus »

 

Gerda Šimukauskaitė

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė

7 pagrindiniai veiksniai, padedantys mažinti lyčių nelygybę

Šiuo metu daug diskutuojama apie nevienodus moterų ir vyrų atlyginimus. Šis reiškinys yra gana sudėtingas, ir „Paylab“ (Lietuvoje – www.manoalga.lt) sutelkė dėmesį į 7 sritis, kurios padeda gerokai sumažinti atlyginimų skirtumus.

„Paylab“ patarimas moterims – geriausias kovos su netenkinančiu atlyginimu ginklas yra reguliarus atlyginimų stebėjimas einant tas pačias pareigas ir atkaklios derybos dėl atlyginimo.

1.Išsilavinimo ir profesijos pasirinkimas atsižvelgiant į rinkos poreikius

Su profesija ir išsilavinimu susiję sprendimai yra pagrindinės išankstinės sąlygos, nulemiančios būsimas moterų karjeras, t. y. būsimą atlyginimą. Moterys dažniausiai renkasi netechninius mokslus. Sprendimui didelę įtaką turi moterų visuomenės suvokimas, taip pat atsižvelgiama į sritis, kuriose dirba didžioji dalis kitų moterų. Moterys tradiciškai dirba tam tikrose srityse, ypač pirmojo kontakto, kur reikia empatijos, pavyzdžiui, aptarnauja klientus ir jiems padeda, dirba seselėmis, mokytojomis, socialinėmis darbuotojomis ir pan. Deja, šios specialybės yra mažiau apmokamos.

Ateities darbo rinkoje moterims reikia nuolat priminti, kad sutelktų dėmesį į kitas, galbūt moterims nebūdingas profesijas, kuriose šiuo metu dominuoja vyrai, tačiau nereikia fizinės jėgos. Šios sritys yra mokslas, tyrimai ir technologijos. Būtina šviesti jaunas mokines prieš joms pasirenkant studijų kryptį.

 2. Skaitmeninių įgūdžių gerinimas didina jūsų patrauklumą darbdaviams

Vyrai labiau orientuojasi į technologijų ir IT inovacijas. Skaitmeninis raštingumas, kompiuterinių programų, paslaugų ir el. priemonių išmanymas šiuo metu yra lemiamas veiksnys darbo rinkoje, be to, šis sektorius pasižymi didžiausiais atlyginimais. Vis dar nedaug technologijų ir IT srityje dirbančių moterų.

Geresni IT įgūdžiai taip pat yra būdas padidinti savo patrauklumą darbdaviams, ieškantiems naujų darbuotojų rinkodaros, administravimo, žmogiškųjų išteklių, ekonomikos ir kitose srityse. Internete pilna mokymų programų, kurios galėtų padėti pagerinti jūsų žinias. Moterų darbas IT srityje populiarinamas vykdant įvairias socialines iniciatyvas, pavyzdžiui, „Women in Tech“. „Paylab“ duomenimis, didžioji dalis IT srityje dirbančių moterų eina IT testuotojų ir IT analitikių pareigas.

 3. Moterų lyderystė motyvuoja ir stiprina įvairovę

Visuomenės požiūris į moteris labiausiai paremtas tuo, kiek moterų dirba valstybės pareigūnėmis parlamente ir užima kitus svarbius postus įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžiose. Tokiu būdu moterys mato sektinus pavyzdžius, kurie jas motyvuoja ir drąsina. Neretai moterys pasižymi kitokiu požiūriu į tam tikrus dalykus, užtikrindamos požiūrių ir nuomonių gausą. Moterų lyderystė yra vienas iš Pasaulio ekonomikos forumo kriterijų skiriant įvertinimą šalims tarptautinėje lyčių nelygybės ataskaitoje.

Aukščiausias vadovaujamąsias pareigas eina labai nedaug moterų. Viena vertus, privalomosios darbuotojų kvotos yra stipriai kritikuojamos, kita vertus, kelių tyrimų rezultatai rodo teigiamą lyčių įvairovės poveikį vadybai, kurį galima išmatuoti nagrinėjant pagerėjusius ekonominius įmonės rezultatus.

Vienas iš šalies brandos rodiklių yra moterų verslininkių, pasiryžusių pradėti verslą, skaičius. Ir vėl, palyginti su vyrais, moterų šioje srityje yra mažuma. Daugeliui įmonių tebevadovauja vyrai. Įmonėse yra daugiau vadovų vyrų nei moterų. Moterų skaičius įmonės vadovybėje daug ką pasako apie įmonės brandą ir jos kultūros atvirumą. Daugelis šiuolaikinių darbdavių pradėjo rimtai žiūrėti į šį rodiklį ir lyčių įvairovę.

4. Skaidri įmonių komunikacija apie atlyginimus

Šiuo metu įmonės labai stengiasi sustiprinti savo, kaip darbdavio, įvaizdį. Jos nori tapti patraukliais darbdaviais moterims ir vyrams. Jos stengiasi padaryti atlyginimus skaidresnius ir sąžiningesnius. Tačiau tik nedaugelis įmonių tai daro savo noru.

Vokietija, Islandija, Austrija, Švedija, Suomija ir Prancūzija priėmė skirtingus pranešimo įstatymus, pagal kuriuos įmonės verčiamos mažinti lyčių nelygybę. Praėjusiais metais kilęs skandalas dėl nevienodų atlyginimų BBC paskatino šį procesą Didžiojoje Britanijoje. Vadovaujantis įstatymais, iki 2018 m. balandžio mėnesio visos įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, t. y. apie 9000 įmonių ir 15 mln. darbuotojų, turi skelbti vyrų ir moterų atlyginimų bei priedų skirtumus. Jos turi skelbti šią informaciją savo interneto svetainėse ir klientų bei tiekėjų interneto svetainėse, todėl ši informacija daro tiesioginę įtaką visuomenės nuomonei apie įmonę. Kelios įmonės prisipažino, kad niekada nebūtų kreipusios dėmesį į lyčių nelygybę, jei ne įstatymai.

 5. Moterų užimtumo didinimas

Lyčių nelygybė ypač priklauso nuo užimtumo. Kitaip tariant, kokias sąlygas individualios šalys siūlo moterims, siekdamos motyvuoti jas dirbti. Darbo rinkoje dirbančių vyrų procentas vis dar yra didesnis už dirbančių moterų. Šis skirtumas po truputį mažėja dėl šiuolaikiško gyvenimo būdo, gerėjančių darbo sąlygų ir moterų emancipacijos.

Europos Sąjungos statistiniai duomenys rodo, kad šis atotrūkis yra nevienodas skirtingose šalyse. Atotrūkis yra mažiausias Šiaurės Europos šalyse, tokiose kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, taip pat Balkanų šalyse, kur dirba beveik toks pat procentas vyrų ir moterų. Kita vertus, Vidurio Europos šalyse moterų užimtumas ilguoju laikotarpiu nekito, o atotrūkis yra didesnis. Taip atsitiko dėl to, kad trūksta darbų, kuriuos darbuotojai galėtų dirbti pagal lankstų darbo grafiką.

 6. Darbas ne visu etatu kaip bilietas į darbo rinką

Mamoms, norinčioms suderinti darbą ir šeimą, darbas ne visu etatu neretai yra vienintelė galimybė dirbti. Nors Nyderlanduose net 74 % visų dirbančių moterų dirba ne visu etatu, 28 ES valstybių vidurkis siekia maždaug trečdalį Nyderlandų procento. Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje siūlomos gana geros sąlygos moterims. Šiose šalyse beveik pusė moterų dirba ne visu etatu. Kita vertus, buvusios Rytų bloko šalys gerokai atsilieka, nes jose ne visu etatu dirba tik dešimtadalis moterų. Lanksčios darbo valandos padeda moterims likti darbo rinkoje ir pasiekti finansinę nepriklausomybę. Reikia pridurti, kad labai nedaug moterų, dirbančių ne visu etatu, gali kopti karjeros laiptais ir gauti gerą atlyginimą. Laipsniškas perėjimas prie darbo visu etatu gerina jų karjeros ir atlyginimo augimo galimybes.

7. Didesnis tėvų vaidmuo rūpinantis vaikais

Moterys ne tik gimdo ir augina vaikus, bet ir rūpinasi šeima bei buitimi. Todėl nieko keisto, kad kai kurios moterys mielai padaro ilgą pertrauką karjeroje. Tačiau tai turi neigiamą įtaką jų atlyginimui. Paprastai kalbant, kol moteris augina vaiką ir rūpinasi buitimi, tas pačias pareigas einantis vyras kopia karjeros laiptais ir jo atlyginimas didėja. Moteriai grįžus į darbą, vyras ją bus gerokai aplenkęs gaunamo atlyginimo dydžiu. Tai galioja ir vaikų neturinčioms moterims. Šiuo metu daug diskutuojama, kad vaikų susilaukusios moterys neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje. Rūpinimasis buitimi vis dar laikomas neapmokamu darbu, todėl daugelis šalių padėjo priiminėti įstatymus, stengdamosi motyvuoti tėvus labiau rūpintis šeima, kad moterys lengviau grįžtų į darbą ir mažėtų lyčių nelygybė.

Tik 6 % dirbančių moterų patenka tarp geriausiai apmokamų darbuotojų

2018 m. kovo mėn. duomenimis, vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Moterų atlyginimo dydžių pasiskirstymas yra daug įvairesnis nei vyrų. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas. Tai keletas tarptautinės atlyginimų svetainės Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atliktos analizės rezultatų.

 

Kiek dirbančių moterų savo šalyje gauna didžiausią atlyginimą?

Tik apie 6 % visų dirbančių moterų patenka tarp 10 % geriausiai apmokamų darbuotojų. Šiai grupei priklauso 13 % dirbančių vyrų. „Paylab“ stebi moterų, dirbančių šalyse, kur „Paylab“ turi savo lokalizuotas atlyginimų svetaines, atlyginimų situaciją. Slovėnijoje yra daugiausiai geriausiai uždirbančių moterų (8 %).

Vadovo postą du kartus dažniau užima vyrai nei moterys. Akivaizdu, kad tokias pareigas einantys žmonės gauna didžiausią atlyginimą.

Tai ypač susiję su tuo, kad istoriniu požiūriu moterys turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Kita vertus, darbdaviai dažnai susiduria su tuo, jog moterys mažiau domisi tokiomis darbo vietomis nei vyrai. Geriau apmokamų vadovaujamojo pobūdžio darbų ypač vengia dirbančios mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko ir energijos, sunku suderinti su šeima.

Įdomu tai, kad, net lygindami geriausiai apmokamų darbuotojų vyrų ir moterų decilio atlyginimus, vis tiek randame skirtumų. Tokių moterų atlyginimai pasiekia tik vidutiniškai 78 % geriausiai apmokamų vyrų atlyginimų vidurkio. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys gerokai dažniau eina vadovaujamąsias pareigas mažiau pažangiose pramonės šakose, tokiose kaip administravimas ir specialusis netechninis darbas. Šis dėsningumas atsispindi ir bendrojoje statistikoje.

 

 

 

Skirtingose šalyse atlyginimai yra nevienodi

Didžiausias skirtingų lyčių darbuotojų atlyginimų skirtumas yra Bulgarijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, kur 28–30 % didesnį vidutinį atlyginimą gauna vyrai. Kroatijoje ir Slovėnijoje atlyginimų skirtumas yra mažiausias – vidutiniškai 10–11 %.

Baltijos šalyse, Lietuvoje ir Latvijoje atlyginimų skirtumai siekia 25 %, tuo tarpu Estijoje skirtumas yra šiek tiek mažesnis – 19 %.

Profesijos pasirinkimas ir karjeros ambicijos turi didžiausią įtaką atlyginimų dydžiui

Moterų darbo vietos pasirinkimas turi didžiausią įtaką atlyginimui, nes kiekviena darbo vieta turi tam tikrą vertę darbo rinkoje. Šiandien nieko nestebina gerai apmokamą darbą dirbančios moterys. Tačiau nemažai moterų vis dar dirba prasčiau apmokamą darbą.

Dažniausiai tai yra pirmojo kontakto darbas, toks kaip padėjėjos, registratorės, seselės, buhalterės, klientų aptarnavimo specialistės, pagalbos klientams specialistės arba žmogiškųjų išteklių specialistės, mokytojos, padavėjos, pardavėjos ir socialinės darbuotojos arba administracijos darbuotojos.

Net 15 % dirbančių moterų gauna mažiausią atlyginimą. Tik 7 % iš mažiausią atlyginimą gaunančių darbuotojų decilio yra vyrai. Stebimose šalyse daugiausia moterų mažiausią atlyginimą gaunančių žmonių grupėje (1-asis decilis) yra Slovakijoje (18 %), Čekijoje (16 %), Bulgarijoje (16 %) ir Suomijoje (16 %).

 

Svarbu palyginti tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų atlyginimus

Atlyginimų skirtumas turi būti kuo mažesnis, jei vyras ir moteris dirba tą patį darbą toje pačioje pramonės šakoje ar įmonėje. Tokiu atveju atlyginimas gali skirtis tik dėl patirties ar įgūdžių. Atlyginimų skirtumas dėl lyties yra diskriminuojantis. Įmonės turi stebėti tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų atlyginimus, nes vyrai paprastai atkakliau derasi dėl įdarbinimo sąlygų. Tai ypač susiję su tuo, kad pradėję dirbti vyrai tikisi didesnio atlyginimo. Paylab.com patarimas moterims – nebijokite derėtis dėl atlyginimo ir stebėkite, kiek uždirba jūsų pareigas einantys asmenys.

TOP DARBDAVIAI: Bitė Lietuva – startuoliams būdingą darbo tempą ir dvasią išlaikiusi įmonė


Vasario pradžioje įvykę „CV-Online” inicijuoti apdovanojimai „Top darbdavys 2017” nudžiugino visas TOP Darbdavių trejetuke esančias ir apdovanotas įmones. Šiais metais į TOP Darbdavio vardą pretendavo keli šimtai įmonių, tarp jų užvirusi įnirtinga kova sukėlė nemažą intrigą, tačiau „Bitė Lietuva“ sugebėjo jau antrus metus iš eilės iškovoti TOP Darbdavio titulą.

Kalbiname bendrovės „Bitė Lietuva” Žmonių ambasados vadovę Indrę Saladžienę apie tai, ką jų įmonei reiškia gauti tokį apdovanojimą ir būti TOP darbdaviu.

Indrė teigia, kad tokie apdovanojimai labai džiugina, nes įrodo, kad „tai, ką darome visi kartu, kiekvieną dieną, darome teisingai“. „Bitės” atstovė dėkoja darbuotojams – „be jų nebūtų nei „Bitės”, nei šio apdovanojimo”. Visus iškovotus įvertinimus bei apdovanojimus  „Bitė” naudoja ne tik savo internetiniame puslapyje, tačiau ir darbo skelbimuose, o tai, žinoma, pritraukia ne vieną potencialų darbuotoją.

Paklausus apie 2017-ųjų metų iššūkius ir pasiekimus, personalo vadovė akcentavo, kad kasmet „Bitė” vykdo darbuotojų įsitraukimo tyrimą, per kurį paaiškėja kuriose srityse įmonė yra stipri, o ką reikėtų tobulinti. Viena iš svarbių tobulintinų sričių pernai tapo mokymai. Jie įmonėje vyko nuolat, tačiau 2017- aisiais buvo nuspręsta keisti pačią mokymų tvarką. Anksčiau darbuotojai patys rinkosi kur ir ką norėtų mokytis, tačiau nepaisant tokių galimybių, šis principas nepasiekė lauktų rezultatų. Kaip pati Indrė teigia: „ne visuomet kolegoms buvo lengva skirti laiko mokymas ir pripažinti, kad man reikia šių mokymų.” Todėl nuo rugsėjo mėnesio “Bitė” pradėjo taikyti naują mokymų tvarką – pati pradėjo organizuoti mokymus su geriausiais savo srityse lektoriais, tad darbuotojams tereikia užsirašyti ir į juos ateiti. Pasak Indrės, su tuo pačiu biudžetu, kaip ir prieš tai, žmonių įsitraukimas ir aktyvumas ženkliai padidėjo. Vieni iš populiariausių mokymų, kuriuos įvardino darbuotojai, tapo projektų valdymas, komunikacijos įgūdžių lavinimas bei streso valdymas: temos, kurios, kaip Indrė įvardino, šiuolaikiniame pasaulyje aktualios visiems.

Dar vienu 2017-ųjų metų pokyčiu tapo darbuotojų veiklos vertinimo sistemos tobulinimas. “Skatiniame vadovo ir jo komandos narių diskusiją, kad vadovas galėtų paklausti – Kaip tu mane vertini kaip vadovą? Kokios vertybės tau yra svarbios? – o darbuotojas galėtų atvirai į tai atsakyti”. „Bitė” stengiasi, jog tokie susitikimai vyktų lanksčia forma ir netaptų dar vienu sąrašo punktu, prie kurio būtinai reikia uždėti varnelę.

„Bitės” atstovės nuomone, konkurencinė kova vyksta nuolatos, tiek paslaugų sektoriuje, tiek tarp pačių darbuotojų ir, žinoma, ji vyks ir toliau, todėl įmonės tikslas – tinkamai atskleisti stipriąsias puses, vertybes, “bitiškumą”, tokiu būdu sudominant ir pritraukiant potencialius darbuotojus.

„Esame pakankamai didelė organizacija, mūsų, Lietuvoje dirba virš 800 darbuotojų, tačiau taip pat esame labai lanksti įmonė. Jeigu praeitumėte pro visus mūsų biuro aukštus, pamatytumėt, jog nėra atskirų kabinetų, skirtingų lygių vadovų – visi esame lygūs. Įmonės vadovą pasiekti taip pat nėra sudėtinga, nereikia rezervuoti specialaus laiko, gali jį sutikti einantį koridoriumi, susistabdyti ir išspręsti atsiradusią problemą. Vienas iš mūsų išskirtinumų yra tai, kad sprendimus mes priimame labai greitai palyginus su tuo, kokio dydžio organizacija yra „Bitė“. “Kartais vadiname save didžiausiu Lietuvoje startuoliu, išlaikiusiu tokioms įmonėms būdingą darbo tempą ir dvasią”.

„Bitė” gali didžiuotis ir savo „lengvos” formos hierarchija. „Jeigu apie tai būtumėte paklausę prieš 7-8 metus, tikriausiai būčiau įvardijusi maždaug septynis hierarchijos lygius, skirtingų lygių vadovus. Šiuo metu turime tik tris lygius – aukščiausiojo lygio vadovai, vadovai ir darbuotojai,-” teigia Indrė. Tai vienas svarbiausių įmonės bruožų, kuris palengvina darbą – pasiekti norimus rezultatus ir priimti sprendimus tampa ypatingai lengva.

„Bitė” turi apie dvidešimt nefinansinių naudų, kuriomis naudojasi visi darbuotojai: papildomas sveikatos draudimas, kelionių draudimai, nelaimingų atsitikimų draudimai, net neskaičiuojant tokių dalykų, kaip pusryčiai įmonėje. Įmonės darbuotojai kartu švenčia Užgavėnes, vyrų dieną, moterų dieną, „Bitės” gimtadienį, o „Bitės” metinio renginio metu vienoje erdvėje susirenka visa komanda

  • Taip pat turime ir vasaros renginį, pavyzdžiui, 2017-aisiais, jis vyko festivalyje „Granatos”. Mūsų įmonė turėjo atskirą erdvę, išskirtines sąlygas, visi kartu dalyvavome šiame festivalyje, – privalumų sąrašą tęsia personalo vadovė.

Dar viena komandą suburianti „Bitės” tradicija – visų darbuotojų kelionės. Pasiekus praėjusiais metais užsibrėžtų verslo tikslų, jau šį pavasarį visi kartu savaitgaliui keliaus į Amsterdamą.

Indrė džiaugiasi, kad daugelis papildomų naudų yra inicijuota pačių darbuotojų. Pavyzdžiui, išgirdus nusiskundimus, jog darbuotojai dėl sėdimo darbo susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, įmonė sukūrė jiems galimybę sportuoti ofise. Šiuo metu sporto užsiėmimai su treneriais iš Jogos ir Sveiko Stuburo mokyklų vyksta du kartus per savaitę Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune.

„Bitėje” galime sutikti ne tik darbuotojus, bet ir jų vaikus. Vilniuje ir Ukmergėje jie turi savo kambarius, o auklytė jais rūpinasi visą dieną. Dėl užpuoliusio gripo mokyklose paskelbus karantiną, į „Bitės” vaikų kambarius sugužėjo ir pirmokų bei antrokų, tačiau dažniausiai vaikų kambaryje karaliauja nuo trejų iki dešimties metų amžiaus vaikai.

Įmonė vadovaujasi 5 atnaujintomis vertybėmis, prie kurių kūrimo prisidėjo visa komanda:

DĖMESYS ŽMONĖMS: Mūsų didžiausias turtas – žmonės: darbuotojai, klientai ir partneriai. Mes stengiamės kurti ilgalaikius santykius, pagrįstus sąžiningumu, atvirumu ir pasitikėjimu.

KOMANDIŠKUMAS: Mes veikiame kaip viena, stipri ir susitelkusi komanda. Kartu mes siekiame tikslų ir kartu švenčiame pergales.

KŪRYBIŠKUMAS: Ieškodami geriausių sprendimų mes mokame pažvelgti kitu kampu ir atrasti tai, ko nepastebi kiti.

NEPRIEKAIŠTINGAS ATLIKIMAS: Vidutinis rezultatas mūsų netenkina – mes visada siekiame geriausio. Šiandien darome geriau nei vakar, o rytoj darysime geriau nei šiandien.

AISTRA NUGALĖTI: Mes su užsidegimu siekiame pačių aukščiausių tikslų ir tikime, kad viskas yra įmanoma. Mes tai darome vadovaudamiesi aukščiausiais moraliniais standartais.

Įmonėje sudarytos karjeros galimybės, atsilaisvinus pozicijai, darbuotojų, galinčių užimti šią poziciją, ieškoma viduje ir tik neradus tinkamo kandidato, talpinami skelbimai ir ieškomi potencialūs darbuotojai už įmonės ribų. Per metus „Bitėje” maždaug 100 darbuotojų padaro vertikalią arba horizontalią karjerą.

„Bitės”, kaip įmonės, augimą liudija tai, jog kiekvienais metais darbuotojų skaičius paauga maždaug dešimtadaliu. Šiuo metu visoje Lietuvoje „Bitėje” dirba virš 800 darbuotojų. Ypatingai sparčiai plečiasi informacinių technologijų skyrius, nuolat ieškoma pardavimų specialistų.

 

 

Gerda Šimukauskaitė

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė