Su savo tiesioginiais vadovais geriau sutariantys darbuotojai uždirba daugiau

Kaip darbuotojai žiūri į šių dienų lyderius? Kokius santykius jie palaiko su savo tiesioginiais vadovais? Darbo užmokesčio portalas Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt valdomas CV-Online) atliko tarptautinę darbuotojų apklausą siekiant atskleisti labiausiai trūkstamus vadovų bruožus, asmenines savybes. Ši apklausa yra “PAYLAB ATLYGIO TYRIMO”, kuris reguliariai stebi su atlyginimu susijusias tendencijas, dalis. Darbuotojų iš 11 Europos šalių paprašme įvertinti savo tiesioginius vadovus. Taip pat tyrėme, kokią įtaką šie santykiai su vadovais daro darbuotojų atlyginimo dydžiui.

 

Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, jo metu apklausta 52 120 respondentų, dirbančių įvairiose veiklos srityse, pozicijose ir valdymo lygiuose.

 

Kokius santykius darbuotojai palaiko su savo tiesioginiais vadovais?

4 iš dešimties apklaustų darbuotojų savo santykius su vadovu įvardina kaip neutralius ar net labiau neigiamus. Tiesą sakant, 35% apklaustųjų išlaiko pagarbų atstumą, jų santykiai su viršininkais yra gana santūrūs. Net 4 procentai apklaustų darbuotojų teigia, kad jų santykiai su jų tiesiogine vadovybe yra šalti ir nedraugiško pobūdžio.

Žmonės uždirbantys daugiau nei šalies vidurkis dažniau turi kur kas draugiškesnius santykius su savo tiesioginiais vadovais. Teisingas atlyginimas yra darbuotojo ir viršininko gerų santykių pagrindas.

61% respondentų pripažino, kad santykiai su tiesioginiais vadovais yra draugiški. Įdomus pastebėjimas, kad tie, kurie atsakė, jog palaiko draugiškus santykius su vadovybe, uždirba maždaug 14% daugiau negu tie, kurie santykius su valdžia įvardino kaip šaltus ir nedraugiškus. Šis skirtumas tarp boso ir pavaldinio santykių, atsižvelgiant į pavaldinių uždirbamą atlyginimą, buvo pastebėtas visose šalyse, kuriose buvo vykdoma ši apklausa.

Apklausa taip pat parodė, kad vadovai, kvalifikuoti techniniai darbuotojai, IT darbuotojai ir 35 metų amžiaus ar jaunesni darbuotojai apskritai geriau sutaria su savo vadovais.

Kokių savybių labiausiai trūksta šiuolaikiniams vadovams?

Darbuotojai sutinka, kad šiuolaikiniams lyderiams trūksta teisingumo, nuoširdumo, komunikabilumo ir geranoriškumo. Šiuos bruožus respondentai įvardino dažniausiai.

Respondentai, kurie palaiko draugiškus santykius su savo vadovais, dažniausiai skundžiasi, kad jų vadovui trūksta drąsos ir ryžto bei mano, kad jie nėra pakankamai kūrybingi. Žmonės, kurių atlyginimas viršija šalies vidurkį, dažniausiai skundžiasi, kad jų bosui trūksta charizmos.

Darbuotojai, kurių santykiai su vadovais yra šalti ir per atstumą, nurodė, kad jaučiasi neįvertinti, jų viršininkai nerodo pakankamai pagarbos ir jiems trūksta pasitikėjimo. Jie taip pat abejoja savo boso kompetencija ir mano, kad jiems trūksta profesionalumo ir patirties.

Vis dažniau boso kėdę užima vyrai.

Tyrimas taip pat patvirtino moterų, užimančių aukštesniųjų vadovų pozicijas, trūkumo ilgalaikę tendenciją. Turėti vadovą vyrą yra du kartus didesnė tikimybė, nei, kad tau vadovaus moteris. Darbuotojai, kurių tiesioginiai vadovai yra moterys, įvardino tuos pačius vadovų trūkumus, kaip ir tie, kuriems vadovauja vyrai.

Apie apklausą.

“Paylab.com” atlyginimų portalo atlikta darbuotojų apklausa “Mano viršininkas” yra “PAYLAB ATLYGIO TYRIMO“ dalis, kuri stebi su atlyginimu susijusias tendencijas. (Ankstesnėse apklausose daugiausia dėmesio buvo skiriama šioms temoms: darbuotojų migracija į užsienį, stresas darbo vietoje ir požiūris į atlyginimus).

Duomenys buvo surinkti 11 Europos šalių, naudojant vietinius atlyginimų portalus, kurie suteikia darbuotojams galimybę palyginti atlyginimą pagal konkrečią jų užimamą poziciją, iš viso 52,120 respondentų: Vengrija (Fizetesek.hu – 5573 respondentai), Slovakija (Platy.sk – 12 157 respondentai), Čekijos Respublika (Platy.cz – 13 665 respondentai), Lenkija (- 404 respondentai), Serbija (1492 respondentai), Slovėnija (Placa.si – 2780 respondentų), Bosnija ir Hercegovina (Plata.ba – 803 respondentai) ), Estija (Palgad.ee – 1722 respondentai), Lietuva (Manoalga.lt – 5083 respondentai), Latvija (Algas.lv – 4741 respondentas) ir Suomija (Palkkadata.fi – 3700 respondentų).

Kas šiuo metu uždirba daugiausiai

 

Darbdaviai darbo skelbimuose nelinkę atskleisti atlyginimo, slapukauja ir apie siūlomą darbo užmokestį kalba aptakiai: “Siūlome konkurencingą atlyginimą”, “Stabilus atlyginimas plius priedai priklausantys nuo darbo rezultatų” arba “Jūsų darbo patirtį ir kompetenciją atitinkantis atlyginimas”.

 

Ieškantiems darbo nuo to nepasidaro nei kiek aiškiau, apie kokį atlyginimą kalbama. Todėl kandidatai ieško informacijos, kiek tokio tipo įmonėje, tokiame mieste, su atitinkama darbo patirtimi, galima uždirbti.

Ne paslaptis, kad darbo užmokestis priklauso nuo daugybės faktorių: užsienio ar vietinio kapitalo įmonė, įmonės dydžio, veiklos srities, kur įsikūrus įmonė, pareigoms priklausančių užduočių ir atsakomybių, darbuotojo išsilavinimo, patirties ir netgi lyties.

Taip, lytis irgi svarbus kriterijus. Ar žinojote, kad Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai 20% mažiau nei vyrai.

Pasižiūrėkime į kitus kriterijus, pagal juos susidarys aiškesnis vaizdas, kur galite uždirbti daugiau.

Vietovė: didžiausi atlyginimai yra Vilniuje (vidurkis 970 Eur, į rankas ir su priedais), Kaune ir Klaipėdoje atlyginimų vidurkis yra 100 Eur mažesnis nei Vilniuje. Mažiausi atlyginimai yra Marijampolės bei Utenos apskrityse.

Įmonės savininkas: privataus užsienio kapitalo įmonėse galite uždirbti 15% daugiau nei privataus lietuviško kapitalo įmonėse. Valstybinėse įmonėse atlyginimai vidutiniškai 25% mažesni nei užsienio kaptalo įmonėse.

Kuo didesnė įmonė, tuo didesni atlyginimai. Didžiausi atlyginimai yra įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 1000 darbuotojų. Mažiausi  – iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse. Atlyginimų skirtumas tarp šio tipo įmonių yra apie 20%.

Įmonės veiklos sritis yra taip pat labai reikšmingas veiksnys, kaip pvz. telekomunikacijų, nekilnojamo turto, draudimo, IT, bankų, finansų srities įmonėse atlyginimų vidurkis yra virš 1000 Eur, tuo tarpu socialinio darbo, švietimo, mokymo, kultūros ir meno sričių įmonėse galima tikėtis vidutiniškai 600 Eur dydžio atlyginimo.

Vertingiausi arba brangiausi yra 6-10 metų darbo patirtį sukaupę darbuotojai. Jų atlyginimai nuo rinkos naujokų, turinčių iki 1 metų metų patirties, skiriasi 30%.

Daugiausiai uždirba 30-40 metų amžiaus darbuotojai. Jie jau sukaupę nemažai darbo patirties, įgūdžių, dažnas yra pakilęs karjeros laiptais ir užima vidutinio-aukščiausio lygio, vadovaujančias pareigas.

Išsilavinimo svarba. Nereikėtų abejoti aukštojo išsilavinimo įtaka darbo paieškai ir atlyginimo dydžiui. Daugiausiai uždirba bakalauro arba magistro laipsnį turintys darbuotojai – virš 1000 Eur ir jų atlyginimai yra beveik 40% didesni už pradinį, vidurinį ar profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų darbo užmokestį.

Ir svarbiausia dalis, kokiose pareigų srityse uždirbama daugiausiai.

Pateikiame TOP 10 pareigų sričių atlyginimų vidurkius:

  1. Aukščiausio lygio vadovai – 1500 Eur
  2. Valdymas (padalinių, skyrių, projektų vadovai) – 1200 Eur
  3. Informacijos Technologijos – 1160 Eur
  4. Farmacija – 980 Eur
  5. Teisė – 950 Eur
  6. Telekomunikacijos – 950 Eur
  7. Technologijos/Plėtra – 920 Eur
  8. Kokybės vadyba – 870 Eur
  9. Bankininkystė – 860 Eur
  10. Ekonomika/Finansai/Apskaita – 860 Eur

Tipinis didžiausią atlyginimą gaunantis darbuotojas

Apibendrinant, didžiausius atlyginimus uždirba 30-40 metų vyrai, su aukštuoju išsilavinimu, turintys 6-10 metų darbo patirtį, užimantys aukšto lygio pareigas, dirbantys stambioje, užsienio kapitalo, telekomunikacijų, nekilnojamo turto, draudimo, IT, bankų ar finansų srities, Vilniuje įsikūrusioje įmonėje.

Kas jie – aktyviausi ir populiariausi darbo rinkos žaidėjai?

Nors įprastai karjeros mugės yra skirtos ir daugiausiai dėmesio sulaukia iš studentų, tačiau šių metų spalio 24-30 dienomis vykusi Virtuali karjeros mugė išsiskyrė savo auditorija: beveik pusę lankytojų srauto (41%) sudarė 25-34 metų amžiaus naujo/geresnio darbo ieškantys kandidatai, 20% – 35-44 metų amžiaus lankytojai, o savo pirmojo darbo ar praktikos ieškojo vos 7% 18-24 metų potencialių darbuotojų.

 

 

CV-Online tinklalapio lankomumas taip pat patvirtina, kad aktyviausi darbo rinkos žaidėjai yra 25-34 metų amžiaus (46%). Jie yra atviri darbo pasiūlymams, domisi darbo rinkos tendencijomis ir ieško geresnio darbo galimybių. Dažnam iš jų atlyginimas nėra vienintelis motyvuojantis veiksnys, bet neretai svarbiausias keičiant darbą.

Pasak CV-Online marketingo vadovės R.Karavaitienės, – įmonėms, turinčioms šios amžiaus grupės darbuotojų, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į jų motyvavimą, tobulėjimo ir karjeros galimybes, atlyginimo augimo potencialą. Ši amžiaus grupė jau turi sukaupusi darbinės patirties, yra produktyvi, aktyvi, siekia rimtų asmeninių tikslų. Taip pat šie kandidatai sulaukia didžiausio darbdavių dėmesio bei patrauklių darbo pasiūlymų tiek pareigų lygio, tiek atlygio atžvilgiu. Tačiau būsimą darbdavį jie renkasi labai atsargiai ir linkę atsižvelgti į įmonės reputaciją.

Virtuali karjeros mugė puikiai atspindėjo 25-34-mečių interesus, labiausiai juos domino didelės, užsienio kapitalo įmonės, kuriose galima kilti karjeros laiptais ir išnaudoti savo potencialą. Didžiausio lankytojų srauto sulaukė: IKEA, TELE2, Lietuvos energijos įmonių grupė, Festo, Barclays Group Operations Limited, Runway, Žemaitijos pienas, Mars Lietuva, Danske Bank ir kiti darbdaviai. Virtualioje mugėje dalyvavo 60 IT, telekomunikacijų, prekybos, bankų, finansų, gamybos, transporto srities įmonių (Lietuvos įmonių virtualūs stendai).

Iš viso Virtualioje karjeros mugėje per 7 dienas apsilankė virš 47 000 unikalių lankytojų iš trijų Baltijos šalių (35%  – lankytojai iš Lietuvos), kuriems aktualiausia informacija buvo: darbo pasiūlymai, online pokalbiai su įmonių atstovais, įmonių prisistatymai bei mugės dalyvių dalinimasis patirtimi. Įmonės virtualioje mugėje paskelbė virš 400 darbo pasiūlymų. Tai jau antroji Baltijos šalių karjeros mugė.

 

Virtualioje karjeros mugėje lankėsi emigrantai ir imigrantai

Šių metų mugė išsiskyrė emigrantų ir imigrantų gausa. Dažnas su įmone mugėje virtualiai bendraujantis interesantas buvo ne Lietuvos pilietis, tačiau šiuo metu gyvenantis Lietuvoje. Imigrantai domėjosi galimybėmis dirbti nemokant lietuvių kalbos. Juos itin traukė Danske Bank, Western Union, Barclays, Runway, Festo, KPMG įmonės. Buvo užklausų ir iš emigrantų, kurie domėjosi galimybe grįžti ir įsidarbinti Lietuvoje, o pagrindine savo stiprybe jie įvardino užsienio kalbų žinias.

Mugės metu įmonių atstovai kiekvieną dieną internetu bendraudavo su lankytojais, iš viso pravesta apie 350 virtualių pokalbių, o TELE2 atstovai pravedė ir webinarą tema „Skaitmeninė revoliucija“ .

  • Manome, kad Virtuali karjeros mugė turi potencialo augti ir pritraukti vis daugiau inovacijas mėgstančių bei įmonės įvaizdžiu besirūpinančių įmonių. Joms tai puiki platforma prisistatyti kaip darbdaviui, pabendrauti ir formuoti ryšius su kandidatais, pritraukti ateities talentus. Šis renginys tampa kasmetiniu ir labai laukiamu įvykiu, o išmanus technologijų panaudojimas personalo paieškoje srityje tampa vis aktualesnis, – sako CV-Online projektų vadovė Laura Stanionytė.

Lietuvos paviljono įmonės dalyvės:

  • Runway Kaunas, UAB – reikalingi klientų aptarnavimo darbuotojai mokantys užsienio kalbas.
  • Danske Bank Lithuania – reikalingi IT, finansų, žmogiškųjų išteklių srities darbuotojai.
  • IKEA Lietuva / Felit, UAB – reikalingi prekybos, pardavimų, vadybos, paslaugų, dizaino, viešojo maitinimo srities darbuotojai.
  • Žemaitijos pienas – reikalingi transporto, eksporto, pirkimo, rinkodaros, tiekimo, automatikos, renginių organizavimo, finansų srities darbuotojai.
  • Keisk žaidimo taisykles – reikalingi bendrauti mėgstantys darbuotojai.
  • Mars Lietuva – reikalingi finansų, rinkodaros, inžinerijos, gamybos, technologijų, logistikos, pardavimų, pirkimų, žmogiškųjų išteklių srities darbuotojai.
  • Grigeo - reikalingi pardavimų, finansų, gamybos, inžinerijos, klientų aptarnavimo srities darbuotojai.
  • TELE2 – reikalingi vadybos, klientų aptarnavimo ir finansų srities darbuotojai.
  • Headex – reikalingi žmogiškųjų išteklių, administravimo, finansų, projektų valdymo srities darbuotojai.
  • Barclays – reikalingi IT, inžinerijos srities darbuotojai.
  • Festo – reikalingi rinkodaros, apskaitos, IT srities darbuotojai.
  • KPMG Baltics – reikalingi apskaitos, administravimo ir mokesčių srities darbuotojai.
  • Blue Bridge – reikalingi vadybos, IT, klientų aptarnavimo srities darbuotojai.
  • Lietuvos energija - reikalingi teisės, vadybos, administravimo, projektų valdymo srities darbuotojai.
  • G4S – reikalingi apsaugos ir vadybos srities darbuotojai.
  • Western Union Processing Lithuania – reikalingi apskaitos, finansų, klientų aptarnavimo, valdymo srities darbuotojai.
  • Magnus logistics – reikalingi transporto, apskaitos, klientų aptarnavimo srities darbuotojai mokantys lenkų kalbą.

Emigrantai darbo pasiūlymais domisi, bet negrįžta

 

Vis daugiau emigrantų domisi darbo rinkos situacija ir galimybėmis grįžti į Lietuvą. Vien šiemet 131 000 arba net 11% „CV-Online“ lankytojų iš tokių lietuvių pamėgtų emigracijos šalių kaip Jungtinė karalystė, JAV, Vokietija, Norvegija, Danija, Švedija, Airija, Nyderlandai domėjosi galimybės grįžti į Lietuvą.

Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys. Nesunku pastebėti, kad į Lietuvą grįžti nori tie darbuotojai, kurie Lietuvoje gali gauti aukštesnį, nei vidutinį darbo užmokestį. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsienyje įgyja specifinės patirties ir įgūdžių, būna įgiję aukštąjį išsilavinimą, gerai moką anglų kalbą, pasižymi noru mokytis ir tobulėti. Jiems vietos čia tikrai yra – darbą lengvai surastų dar bent keli tūkstančiai IT specialistų.

Būdami paklausūs, aukštos kvalifikacijos specialistai atidžiai renkasi įmones, kurioms siunčia savo gyvenimo aprašymus. Jiems svarbu ne tik geras atlyginimas, bet ir geros darbo sąlygos, atmosfera įmonėje, tai, ar patinka būsimi projektai ar produktai, su kuriais teks dirbti, aktualios karjeros ir tobulėjimo galimybės.

Vis dėlto paskaitę darbo skelbimus emigrantai grįžta nedažnai. Kodėl?

Daugelis grįžtų į Lietuvą dirbti net ir už mažesnį atlyginimą, bet, sutikite, jis negali būti kardinaliai mažesnis. Deja, bet Lietuvoje darbo vieta apmokestinama tiek, kad atlyginimui „į rankas“ lieka ne tiek daug. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis didelis, bet jiems taikomi mokesčiai – dar didesni. Lietuva pritraukdama talentus negali konkuruot su šalimis, kuriose įvestos „Sodros“ lubos. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje galioja 2,5 vidutinių darbo užmokesčių „Sodros“ lubų dydis.

Vyriausybė, pasirašydama Nacionalinį susitarimą, žengė pirmą žingsnį, tačiau realaus progreso siekti būtų galima įvedant „Sodros“ lubas ir Lietuvoje. Šis įrankis ne tik priartintų aukštos kvalifikacijos specialistų algas prie tų, kurias jie gauna užsienyje, bet ir padėtų išlaikyti geriausius specialistus Lietuvoje.

Sunku išskirti įmonę, kuriai nereikėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau bene didžiausias poreikis yra stambiose įmonėse, kurios investuoja į plėtrą, technologijas, darbuotojus, dirbančias su užsienio rinkomis ir užsienio klientais. Todėl ir atlyginimų vidurkis pastaruoju metu kyla ypač sparčiai. Taip nutiko todėl, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis sparčiai auga, žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotų – mažėja.

Tačiau geri, kvalifikuoti kandidatai jau dabar turi darbą ir dažnai įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui naudoja tiesioginę paiešką arba, kitaip pasakius, galvų medžioklę. Situacija rinkoje tikrai nėra lengva. Jei darbo vietos kaštai būtų mažesni ir galėtume konkuruoti dėl užsienyje gyvenančių talentų, Lietuvoje gan greitai atsirastų dar bent 3000-5000 naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių, darbo vietų.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl emigrantai nesusidomi darbo pasiūlymais Lietuvoje.

Nuo Vakarų valstybių vis dar skiriamės tuo, kad darbuotojų ieškantys darbdaviai neatskleidžia atlyginimų, todėl toli nuo Lietuvos esantys specialistai nesiryžta pradėti ilgo pokalbių proceso. Dažnai tik po kelių susitikimų paaiškėja, kad siūlomas atlygis neatitinka potencialaus darbuotojo lūkesčių. Darbo skelbimuose būtų galima skelbti bent jau atlyginimų intervalus, kad atranka ar darbuotojo paieška netaptų abiejų pusių laiko gaišimu.

Mes žinome, kad emigrantai domisi ir ieško darbo galimybių Lietuvoje, ir tai yra geras ženklas. Jie mąsto apie grįžimą. O tam, kad mintis taptų veiksmu, reikia pokyčių darbo vietų apmokestinimo sistemoje, skaidrumo iš darbdavių pusės (atlyginimo nurodymo darbo pasiūlyme), gerų darbo sąlygų ir teisingo požiūrio į darbuotoją.

Virtuali Karjeros mugė – Interaktyvi darbo ir talentų paieška

 

 

Spalio 24 – 30 dienomis vyks antroji Baltijos šalių Virtuali Karjeros Mugė (www.karjerosmuge.lt). Mugę organizuoja karjeros portalas CV-Online. Tai vienintelis tokio tipo renginys vykstantis vienu metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

3 valstybės, 7 dienos, apie 60 įmonių, šimtai darbo pasiūlymų, keli šimtai virtualių pokalbių su įmonių atstovais, webinarai.

Kuo dar ši mugė skiriasi nuo įprastinių karjeros mugių? Ko iš jos gali tikėtis ieškantieji darbo?

 

Be plačios renginio geografijos, trukmės, dalyvių įvairovės ir formato, Virtuali karjeros mugė ypatinga tuo, kad ji orientuojasi ne tik į studentus, joje kviečiami dalyvauti įvairiaus amžiaus, darbo ir karjeros galimybėmis besidomintys lankytojai. 2016 metais 40% mugės lankytojų buvo 25-34 metų amžiaus, t.y. aktyviausi darbo rinkos dalyviai.

Atsižvelgiant į praėjusių metų mugės lankomumą, planuojama, kad 2017 metų mugėje apsilankys apie 200 000 unikalių lankytojų. Net ir tiems, kurie šiuo metu turi darbą ir nesidairo naujų karjeros galimybių, gali būti įdomu pabendrauti su įvairių veiklos sričių įmonių personalo specialistais, padalinių vadovais ar generaliniais direktoriais. Dažnai kandidatai skundžiasi, kad jiems trūksta tiesioginio kontakto ir dėmesio iš potencialaus darbdavio, informacijos apie įmonę arba konkretų darbo pasiūlymą, todėl virtualios karjeros mugės tikslas yra paskatinti abiejų pusių bendravimą.

Kitas šio renginio išskirtinumas – nemokamas dalyvavimas renginyje virtualiai 24/7. Įmonių virtualiuose stenduose visa aktuali informacija apie įmonę pateikta moderniai, aiškiai ir vizualiai patraukliai. Operatyvus betarpiškas bendravimas, naujausia ir išskirtinė informacija leidžia kitu kampu pažvelgti į, atrodo, gerai žinomas įmones.

Norint apsilankyti mugėje nereikia registruotis, pirkti bilietų, stovėti eilėse, važiuoti į konkrečią vietą, išėjus iš jos galima sugrįžti ir užtrukti, kiek tik nori laiko. Technologijų dėka gerokai sutaupomas tiek darbdavių, tiek ieškančiųjų darbo laikas ir pinigai, nes mugės dalyviams tereikia turėti kompiuterį ar išmanųjį telefoną ir internetą. 2016 metais 28% lankytojų mugėje dalyvavo naudodami išmaniuosius telefonus ar planšetes, šiais metais, tikėtina, skaičius bus dvigubai didesnis.

Visos įmonės akcentuoja, kad svarbiausias mugės tikslas yra bendravimas su kandidatais. Taip pat Virtualioje karjeros mugėje dalyvaujančioms įmonėms svarbu: pristatyti įmonę, supažindinti su jos veikla, vidine kultūra, pritraukti potencialius darbuotojus / praktikantus, papasakoti apie darbo specifiką.

Mugės lankytojai matys įmonių suplanuotus pokalbių sesijų grafikus, galės pasirinkti, kada jiems patogiau pabendrauti su įmonių atstovais. 2016 metų mugėje darbdaviai daugiausiai klausimų iš kandidatų sulaukė apie darbo pobūdį, užduotis, reikalavimus kandidatams, galimybes siekti karjeros ir tobulėti, atlygio sistemą ir motyvacines priemones. Šiais metais aktualijos išlieka tokios pačios. Įmonės stenduose dalinasi ne tik darbo pasiūlymais, bet ir patarimais, kaip būtų galima gauti savo svajonių darbą.

 

Lietuvoje Virtualioje karjeros mugėje dalyvauja: RunwayDanske Bank, IKEA, Žemaitijos pienas, Keisk žaidimo taisykles, Mars Lietuva, Grigeo, TELE2, Headex, Barclays ir kitos pramonės, audito, IT, energetikos, saugos, klientų aptarnavimo ir transporto įmonės.

Baltijos šalių tyrimas: lietuviai atostogauja mažiausiai, bet pailsi geriausiai

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rugsėjo mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad Estijoje buvo daugiausia atostogavusiųjų, tačiau geriausiai savo atostogas poilsiui išnaudojo lietuviai. Užsienyje daugiausia atostogavo latviai, bet jie ir lietuviai net ir atostogų metu kur kas dažniau nei estai turėjo atlikinėti darbo užduotis.

Apklausa apie Baltijos šalių gyventojų atostogavimo įpročius vyko darbo paieškos skelbimų CV-Online, viešbučių ir poilsio paslaugų elektroninės parduotuvės NoriuNoriuNoriu.lt ir jų partnerių Latvijoje bei Estijoje tinklalapiuose.

Lietuvoje į tyrimo klausimus atsakė 10 410, Latvijoje – 2794, Estijoje – 1206 respondentai.

Tyrimo duomenys rodo, kad iki spalio mėnesio didžioji dauguma dirbančiųjų jau spėjo paatostogauti. Čia pirmauja estai – net 81 proc. jų jau turėjo atostogų, atostogavusių lietuvių ir latvių skaičius panašus – atitinkamai 71 ir 68 proc.

Nors estai gali pasigirti tuo, kad iki šaltojo sezono jau spėjo pasinaudoti atostogomis, bet jų poilsio kokybė ne itin gera: net kas penktas nurodė, kad po atostogų į darbą grįžo nepailsėjęs.

Viena iš to priežasčių gali būti per trumpos atostogos. Didžioji dalis Estijos respondentų atostogavo tik Estijoje ir tenkinosi trumpomis kelių dienų išvykomis. Tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių estų atostogoms galėjo skirti keturias ir daugiau savaičių. Tiesa, lietuvių tiek laiko atostogavo dar mažiau –tik 13 proc. Latvijoje tokių buvo kur kas daugiau – 27 proc.

Už šalies ribų atostogauti neišvyko 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių, o tarp latvių tokių buvo mažiau – tik savo tėvynėje jų atostogavo ir 42 proc. Kita vertus, ir Estijoje, ir užsienyje paatostogauti spėjo 35 proc. estų. Taip padalinti savo atostogas sugebėjo ir 34 proc. latvių bei 31 proc., lietuvių.

Tyrimo duomenys rodo, kad kokybiškiausias atostogas šiemet turėjo lietuviai. Kaip jau buvo minėta, beveik kas penktas (19 proc.) estas teigė, kad po atostogų jautėsi nepailsėjęs. Tarp lietuvių tokių buvo tik 11 proc., o tarp latvių – 14 proc.

Lietuviams gerai pailsėti netrukdo ir tai, kad jiems kur kas dažniau nei estams atostogų metu tenka padirbėti – tai pripažino 37 proc. lietuvių ir net 49 proc. latvių. Tarp estų tokių buvo mažiausiai – 31 proc. Tačiau į darbo skambučius visiems tenka atsakyti beveik vienodai: 25 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir 23 proc. estų.

Buvo ir daugiau atsakymų, kurie visose trijose šalyse buvo labai panašūs.

„Pastebėjome, kad atostogų trukmė labai priklauso nuo pareigų srities. Administracinį darbą dirbantieji dažniau naudojosi ilgesnėmis atostogomis. Gamybos, inžinerijos, transporto, statybos, prekybos sričių darbuotojai tenkinosi trumpesnėmis atostogomis ir jiems dažniau teko rūpintis darbiniais reikalais atsotogų metu“, – sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

„Apibendrinant visą tyrimą galima pasakyti, kad estai ir lietuviai atostogauja, kur kas trumpiau nei latviai, bet estai, jei taip galima pasakyti, daro tai pareigingiau. Didesnė jų dalis jau turėjo atostogų ir atostogaudami  neturėjo spręsti darbo užduočių. Įdomu, kad lietuviai atostogauja mažiausiai, bet teigia visai neblogai pailsintys. Latviai išsiskiria kur kas ilgesnėmis atostogomis, užtat jiems ir poilsiaujant tenka gerokai dažniau padirbėti“, -pastebėjimais dalijosi NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius.

Spontaniškos Y kartos ambicijos didelės: tikisi uždirbti 5 kartus daugiau

Lietuvos jaunimas po penkerių metų tikisi penkiskart didesnio atlyginimo, atskleidė SEB banko atliktas finansinio raštingumo tyrimas, kurio metu buvo apklausti 18–25 metų amžiaus jaunuoliai. SEB banko atstovai sako, kad daliai jų tiek uždirbti yra realu, tačiau finansinę gerovę jiems užtikrins ne tik augantis darbo užmokestis, bet ir tinkamas uždirbamų lėšų valdymas.

Didžioji dalis apklaustųjų šiuo metu uždirba nuo 300 iki 500 eurų ir tikisi, kad per penkerius metus uždirbs nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų. Didesnių pajamų nesitiki vos keli procentai.

 

„Tai, kad Lietuvos jaunuoliai ambicingi, yra gera žinia. Jie ir turi siekti kuo didesnių pajamų, bet labai svarbu, kad savo būsimas pajamas jie prognozuotų realistiškai, mokėtų tinkamai valdyti savo pinigus ir priimtų teisingus finansinius sprendimus“, – sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

 

Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ duomenys rodo, kad jaunuolių lūkesčiai uždirbti daugiau gali išsipildyti tik iš dalies. Šiuo metu 18–25 m. jaunuoliai vidutiniškai uždirba 690 eurų, o penkeriais metais vyresni (25–30 m.) – 890 eurų.

 

„Nagrinėjant dabartinę situaciją darbo rinkoje ir tai, kiek šiuo metu uždirba penkeriais metais vyresni nei apklaustieji asmenys, matyti, kurių profesijų atstovai gali tikėtis uždirbti daugiausia. Tai – informacinių technologijų, farmacijos pramonės atstovai, teisininkai, valdymo specialistai ir aukščiausio lygio vadovai“, – atkreipia dėmesį Rita Karavaitienė, „CV-Online“ marketingo vadovė.

 

SEB banko atliktas jaunimo finansinio raštingumo tyrimas taip pat parodė, kad jaunuoliai yra spontaniški – tik 26 proc. planuoja savo kasdienes išlaidas. Ketvirtadalis (28 proc.) apklaustųjų netaupo. Taupyti jaunuoliams sekasi lengviau, kai turi konkretų tikslą – taip taupo apie 60 proc. apklaustųjų. Dažniausiai 18–25 m. jaunuoliai taupo kelionei, būstui ar transporto priemonei. Taupydami konkrečiam tikslui jaunuoliai dažniausiai atsideda daugiau negu 100 eurų (po tiek kaupia 21 proc.).

 

„Mokėti valdyti savo uždirbtus pinigus yra svarbu nepriklausomai nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Žinoti savo finansinius prioritetus, planuoti ir kontroliuoti išlaidas bei nepamiršti dalį uždarbio atidėti – šią finansinio raštingumo abėcėlę turėtų mokėti visi jaunuoliai, planuojantys pradėti savarankišką gyvenimą. Gebėjimas išmintingai valdyti pinigus yra pirmas žingsnis link jaunuolių siekiamos finansinės nepriklausomybės“, –  pabrėžia V. Žagūnis.

 

SEB bankas šį rudenį pristato savarankišką gyvenimą pradedantiems jaunuoliams skirtą programą „Pirmi žingsniai“. Programos interneto puslapyje jaunuoliai ras naudingų specialistų patarimų, kaip spręsti įvairius finansinius klausimus, taip pat aktualią bendraamžių patirtį ir naudingų pasiūlymų.

 

SEB banko finansinio raštingumo tyrimas atliktas 2017 m. liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo 1 727 respondentai, 18–25 m. amžiaus SEB banko klientai.

 

Įmonės „CV-Online“ įrankis manoalga.lt leidžia palyginti savo atlyginimą su kitų, tas pačias pareigas einančių darbuotojų atlyginimais.

Profesionalūs poilsiautojai 2017: Vytautas Mineral SPA


 

Svajonių darbą galite rasti ir jūs!

Daug puikių įmonių kasdien ieško motyvuotų darbuotojų.

Išdrįskite siekti savo svajonių karjeros, susiraskite naują/geresnį darbą.

Reikia pagalbos? Pasinaudokite Individualia darbo paieškos konsultacijos paslauga.

Profesionalūs poilsiautojai 2017: Eglės sanatorija Druskininkai


 

Svajonių darbą galite rasti ir jūs!

Daug puikių įmonių kasdien ieško motyvuotų darbuotojų.

Išdrįskite siekti savo svajonių karjeros, susiraskite naują/geresnį darbą.

Reikia pagalbos? Pasinaudokite Individualia darbo paieškos konsultacijos paslauga.

Profesionalūs poilsiautojai 2017: Baltic Beach Hotel

 

Svajonių darbą galite rasti ir jūs!

Daug puikių įmonių kasdien ieško motyvuotų darbuotojų.

Išdrįskite siekti savo svajonių karjeros, susiraskite naują/geresnį darbą.

Reikia pagalbos? Pasinaudokite Individualia darbo paieškos konsultacijos paslauga.