Kaip tinkamai derėtis dėl atlyginimo bei darbo sąlygų?

Darbuotojams šiuo metu yra geriausias laikas derėtis dėl darbo sąlygų, kurios pilnai juos patenkintų. Patyrusių ir įgūdžių turinčių žmonių rinkoje nėra daug, o žmogiškųjų išteklių profesionalai ieško išradingų būdų pritraukti ir išlaikyti geriausius talentus savo įmonėse.

Visos įmonės viduje vertina savo darbuotojus pagal tai, kokią prodėtinę vertę jie sukuria verslui, jų vadovavimą, paramą, santykius ir ypatingai ROI (angl. return on investment – investicijų grąža), kurią jie sukuria. Jei esi vienas pagrindinių įmonės darbuotojų, būtų gerai žinoti ir įmonėje kuriamą vertę, ir bendrą rinkos vertę, kuri, visų pirma, yra nustatoma išoriškai, už įmonės ribų, lyginant savo atlyginimą su bendra rinkos verte mūsų svetainėje manoalga.lt

Kitas žingsnis – sujungti vidinės ir išorinės vertės duomenis ir veiklos vertinimo interviu metu atvirai pasikalbėti su vadovu apie savo atlyginimo augimo lūkesčius. Galbūt jūsų įmonė neturi reguliarios atlyginimo peržiūros sistemos. Šiuo atveju, tokiam žingsniui puikus laikas būtų sėkmingai įvykdytas projektas, jeigu jūs užėmėte pagrindinį vaidmenį pritraukiant naujus klientus ar didinant pardavimus, taupant lėšas, racionalizuojant procesus ar keliant klientų pasitenkinimą.

 

Pasiruošimas deryboms

Derybose dėl geresnių sąlygų, labiausiai bijome sulaukti neigiamos reakcijos ir emocijų iš kitos derybų stalo pusės. Tai ne pati patogiausia pokalbio tema, kurią jūs inicijuojate. Nerimą kelia ir tai, kad toks pokalbis gali neigiamai paveikti santykius su vadovu, jus gali matyti ne pačioje geriausioje šviesoje. Potencialus darbo praradimas yra kitas rūpestis, kai vadovas pradeda ieškoti pigesnių alternatyvų, jums išreiškus savo nepasitenkinimą esamu užmokesčiu. Šioje situacijoje svarbu suvokti tai, jog prašymas peržiūrėti atlyginimą yra pagrįstas, nes darbo rinka, kaip ir bet kokia kita rinka, yra priklausoma nuo paklausos ir pasiūlos. Įmonės turi apsibrėžę atlyginimo intervalus tam tikroms pozicijoms, o kai kurios įmonės planuoja metinius atlyginimo kėlimus, atsižvelgiant ir į savo išlaidas. Įmonės šiuo metu stengiasi pasiekti darbuotojus siūlant patrauklius motyvuojančius paketus.

Ko siekiate ir kodėl?

Derybos atima daug energijos, todėl jums reikia skirti šiek tiek laiko ir paruošti tinkamus argumentus bei žinutę, kurią norite pranešti savo darbdaviui. Jums teks palikti savo komforto zoną ir pamąstyti apie asmeninės karjeros lūkesčius, ką jūs norite pasiekti ir pagrindinius jūsų iniciatyvos veiksnius. Puikus atskaitos taškas yra dabartinis atlyginimo krepšelis jūsų užimamoje pozicijoje, patirties lygis, išsilavinimas, profesinė veikla bei regionas, kuriame dirbate. Einant į susitikimą, turite būti „apsiginklavę“ svarbia informacija! Vis dėlto, jūs pristatote save ir visas dėmesys yra nukreiptas į jūsų darbo našumą. Asmeninės problemos, tokios kaip „aš turiu paskolą, noriu daugiau keliauti ar turiu tris vaikus“ neturėtų būti iškeltos tokiame susitikime, nors būtent tokios aplinkybės galėtų būti pirmaeilės priežastys deryboms dėl darbo užmokesčio.

Ar jūsų lūkesčiai realūs?

Jeigu nėra jokių didelių pokyčių jūsų pareigose ir jūs ilgą laiką išliekate vienoje pozicijoje, galite tikėtis užmokesčio pakėlimo iki 10 procentų, bet labiau realūs galėtų būti 4-6 procentai per metus.

Didesni atlyginimai įprastomis aplinkybėmis yra gan reti. Tokio dydžio atlyginimo pakėlimo galima tikėtis, jeigu keičiasi jūsų užimama pozicija ar pareigos ir jūs prisiimate daugiau atsakomybės. Progresyvus atlyginimo pakėlimas nuo 15 iki 20 procentų yra realus šioje situacijoje.

Jūsų esama pozicija ir jūsų darbdavio situacija turi būti tinkamai apsvarstyta. Jeigu darbo užmokesčio pakėlimas šiuo metu yra tiesiog neįmanomas, jūs visuomet galite derėtis dėl kitų darbo sąlygų, tokių kaip:

  • Nefinansinės naudos
  • Nuolaidos
  • Darbo valandos
  • Kitos pareigos
  • Profesinis augimas
  • Didesnės patirties turinčių darbuotojų mentorystė
  • Didesnės sprendimų priėmimo galios bei daugiau atsakomybės

Kaip laimėti derybose?

Nėra nieko blogiau nei siekti susitikimo su vadovu bet kokia kaina. Toks siekimas jūsų vadovą apibūdina kaip priešininką, nes jūs norite pasiekti tai, ko jis arba ji tiesiog nėra pasiruošęs jums suteikti. Toks bendravimo būdas yra nenaudingas bei panašus į varžybas. Jūs turite stengtis savo vadovą paversti sąjungininku.

Štai kodėl reikia mąstyti plačiau ir apsvarstyti kaip galvoja jūsų kolega. Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų vadovas? Ar jūs galite padėti? Jūs turite galimybę daryti įtaką jos ar jo sprendimui arba kaip tam tikros darbo užduotys yra vykdomos. Kokį sprendimo būdą galite pasiūlyti? Bendradarbiavimu paremta komunikacija suteikia pranašumą, nes vadovai ypatingai vertina tokį būdą. Šiuo atveju pokalbis yra profesionalesnis, o emocijos yra atidėtos į šalį.

Puikus pavyzdys: „Aš labai mėgstu savo darbą bei įmonę, matau save čia augant ir toliau efektyviai dirbant. Būtent todėl norėčiau, kad jūs peržiūrėtumėte mano atlyginimą, kad jis būtų abiem pusėm efektyvus ir teisingas ir svarbiausia – motyvuojantis judėti į priekį iššūkių pilnu laikotarpiu.“

Norite didesnio atlyginimo? Keiskite darbą.

Darbuotojai, kurie jaučiasi gaunantys per mažą atlyginimą yra labiau linkę ieškoti naujo, geriau apmokamo darbo, nes tai, jų manymu, efektyviausias būdas pasididinti pajamas. Šią galimybę renkasi 65%, tai yra didžioji dalis, darbuotojų, kurie savo pajamas vertina kaip nepakankamas lyginant su jų užimama pozicija. Tai tarptautinės Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt, valdomas CV-Online) apklausos rezultatai.

Kitą galimybę, tokią kaip pokalbis ir derybos su vadovu dėl užmokesčio kėlimo, pasirinktų palyginus nedaug žmonių – 35% nepakankamą atlyginimą gaunančių darbuotojų. Penktadalis šių darbuotojų esamam darbdaviui išsakytų savo pageidavimus dėl karjeros perspektyvų. Apie 16% darbuotojų bandytų susirasti papildomą darbą pajamoms pakelti. 14% darbuotojų apsvarstytų galimybę įkurti savo verslą.

Įdomu tai, jog apklausa parodė, kad darbuotojai, kurie savo pajamas vertina kaip pakankamas, yra labiau linkę pasilikti esamame darbe. Palyginus su tais, kurie savo pajamas vertina kaip nepakankamas, jie yra labiau linkę pasirinkti karjeros perspektyvą su aukštesnėmis užimamomis pareigomis ar tolimesnį mokymąsi kaip atlyginimo didinimo strategijos dalį.

Šios išvados yra sudarytos pagal tarptautinės apklausos – Pasitenkinimo atlygiu ir teikiamais prioritetais rezultatus, kuri buvo atlikta 2017 metų Lapkritį – Gruodį. Apklausoje dalyvavo 34 065 respondentai dešimtyje Europos šalių. Tai yra Paylab Atlygio stebėsenos dalis, kuri reguliariai tikrina uždarbio ir darbuotojų elgsenos tendencijas.

Darbdaviams rūpi darbuotojų naudojamos pajamų pasididinimo strategijos

Dažniausiai pasirenkamas pajamų pasididinimo būdas visose šalyse, kuriose buvo atlikta ši apklausa – geriau apmokamo darbo paieška. Pusė darbuotojų Centrinėje ir Pietų Europoje taip pat ir Baltijos šalyse bei Suomijoje pasirinktų šią strategiją. Darbdaviams tai – signalas, jog įprastas pakartotinis atlyginimo vertinimas ženkliai sumažintų darbuotojų išėjimo iš darbo galimybes. Įmonės, kurios rimtai žiūri į darbuotojų atlyginimą, gali stebėti uždarbio tendencijas per Paylab esamų atlyginimų ataskaitose.

 

Šaltinis: Paylab Atlygio stebėsena – tarptautinė darbuotojų apklausa, kuri fokusuojasi į Pasitenkinimą atlyginimu ir darbuotojų prioritetus, vykdyta 2017 metų Lapkritį – Gruodį, klausimai su maksimalia dviejų galimų atsakymų galimybe.

Derybos dėl atlyginimo yra tikras iššūkis tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apytiksliai trečdalis darbuotojų Centrinėje Europoje ir Baltijos šalyse, ir 38% darbuotojų Suomijoje siekiant didesnio atlyginimo pasirinktų derybų dėl atlyginimo pakėlimo strategiją.

Kaip tinkamai derėtis dėl atlyginimo bei darbo sąlygų?

Koks yra bendras darbuotojų pasitenkinimas savo atlygiu?

Beveik kiekvienas darbuotojas Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje vertina savo pajamas kaip nepakankamas lyginant su jų užimama darbo pozicija.

Labiausiai savo atlygiu nepatenkinti – Slovėnijos ir Lietuvos darbuotojai, kur šeši iš dešimties darbuotojų savo uždarbį vertina kaip nepakankamą.

Žemiausias nepasitenkinimo atlyginimu koeficientas yra Suomijoje, kur keturi iš dešimties darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti.

Ne tik žemų pajamų grupės yra nepatenkintos. Apklausa parodė, jog net žmonės, kurie uždirba šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis, savo atlyginimą vertina kaip nepakankamą. Viską įvertinus bendrai, atlygiu nepatenkinti 41% darbuotojų, kurių atlyginimas viršija šalies vidurkį.

Palyginimui, tik penktadalis darbuotojų Baltijos šalyse ir ketvirtadalis Centrinėje Europoje yra užtikrinti, jog uždirba tinkamą atlyginimą, už darbą, kurį jie atlieka. Darbuotojai Suomijoje labiausiai patenkinti darbo užmokesčiu, kur beveik kiekvienas darbuotojas savo uždarbį vertina kaip pakankamą. Trys iš dešimties darbuotojų savo atlyginimą įvertino kaip pakankamą Slovakijoje, Estijoje, Čekijoje ir Serbijoje.

Tik minimalus (mažiau nei 1% atsakiusiųjų) darbuotojų skaičius galvoja, jog jie yra pervertinti atlyginimo atžvilgiu.

 

CV-Online jungiasi prie socialinio projekto „Mes rengiame moteris sėkmei“

Nuo šių metų vasario pradžios prie socialinio projekto „Mes rengiame moteris sėkmei“ prisijungė internetinė personalo atrankos kompanija CV-online. Socialinis projektas  „Mes rengiame moteris sėkmei“ – tai nevyriausybinio, privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, kurią vienija bendra idėja – pagalba moterims sėkmingiau integruotis į darbo rinką, skatinant jų ekonominį ir finansinį savarankiškumą.

 

 

Praėjusiais metais VšĮ „Dress for Success Vilnius-Lithuania” pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos darbo birža, pagal kurią kartu su socialiniais partneriais planuoja padėti ne mažiau kaip  100 moterų, taip simboliškai prisidedant prie Lietuvos šimtmečio minėjimo 2018 metais. Projekto tikslinė grupė – darbo ieškančios moterys. Tarp jų – moterys, stokojančios pasitikėjimo savimi, turinčios žemą savivertę, taip pat neturinčios resursų tinkamai save reprezentuoti  (apranga, derybų įgūdžiai ir kt.)

 

Naujasis projekto partneris personalo atrankos kompanija CV-online, pasirengęs moterims neatlygintai rengti  praktinius seminarus tokiomis aktualiomis temomis:  „Kaip tapti geidžiamu darbuotoju“? „Kaip išsiderėti geriausias sąlygas?“, „Kaip rasti „svajonių“ bosą“, „Kaip parašyti CV, kuris neiškeliautų į šiukšlių dėžę“ir kt. Pasak CV-online Marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, jungtis prie projekto  paskatino inovatyvus, netradicinis požiūris į moterų pasirengimą darbo rinkos iššūkiams, apjungiantis viešą, privačią ir nevyriausybinę iniciatyvą. „Esame socialiai atsakinga bendrovė, norime prisidėti savo žiniomis ir mokymų turiniu padedant moterims siekti ekonominio savarankiškumo. Mums svarbu, kad projektu siekiama socialinių ir ekonominių pokyčių bei rezultatų, o visi partneriai – savo srities profesionalai,“- pabrėžia Rita Karavaitienė.

 

VšĮ „Dress for Success Vilnius-Lithuania” įkūrėja Ingrida Šulcienė džiaugiasi nauju partneriu, kuris yra pažangus ir atviras bendroms iniciatyvoms su nevyriausybiniu sektoriumi bei pasirengęs dalintis savo žiniomis, sukauptu turiniu ir kompetencijomis. Ji pabrėžia, kad nedarbas, o su juo ir žemas pragyvenimo lygis, skurdas, dažniausiai paliečia jautriausias asmenų grupes, vienos kurių yra moterys. „Dress for Success“ turi labai aiškias veiklas ir tikslus – padėti moteris tapti ekonomiškai ir finansiškai savarankiškomis ir siekia to apjungdama įvairiose pasaulio šalyse  veikiančias organizacijas. Visame pasaulyje Dress for Success jau padėjo daugiau kaip 1 000 000 moterų, kurių dauguma yra vienišos ir augina 2-3 vaikus.

Norinčias dalyvauti programoje moteris kviečiame kreiptis  nurodytais kontaktais: Ingrida Šulcienė, VšĮ „Dress for Success“ Vilnius – Lithuania įkūrėja, + 370 618 04691

Išrinkti 2017 metų TOP Darbdaviai

TOP Darbdavio rinkimai – jau aštuntasis portalo „CV-Online“ inicijuojamas simbolinis metinis personalo specialistų, vadovų ir komandos darbo įvertinimas, kuris šiandien įvyko bare „Paviljonas“ ir sukvietė geriausių Lietuvos bei tarptautinių įmonių generalinius direktorius bei jų atstovus atsiimti apdovanojimų. „CV-Online“ kiekvienais metais skatina įmones vertinti ir rūpintis žmogiškuoju kapitalu kaip pagrindiniu įmonės kapitalu, o įdėtos pastangos, pasak portalo „CV-Online“ vadovės Danguolės Augustinienės, grįš ne tik apdovanojimais, bet gerais įmonės veiklos rezultatais:

„Laimingas darbuotojas – laimingas darbdavys, – savo kalbą pradėjo Danguolė Augustinienė. – Kaip ir kiekvienais metais, metų pabaigą skiriame TOP Darbdavių rinkimams, kurių metu ieškantys darbo ir dirbantieji balsuoja bei reitinguoja įmones, jų manymu, vertas TOP Darbdavio vardo. Apklausos dalyviai, kurių šį kartą buvo net 5700, vertino Prekybos, Finansų, IT/Telekomunikacijų, Transporto/Logistikos, Pramonės/Gamybos srities įmones pagal šiuos kriterijus: stabili ir žinoma, gera įmonės reputacija, inovatyvi ir šiuolaikiška, geros darbo sąlygos, gera psichologinė atmosfera, motyvuojantis ir konkurencingas atlyginimas, karjeros galimybės. Kiekvienoje srityje respondentai galėjo vertinti po vieną iš pateiktų 15 įmonių arba pasiūlyti ir įvertinti kitą, sąraše nenurodytą įmonę. Tyrimo dalyviai turėjo galimybę įrašyti vieną Lietuvoje veikiančią įmonę, kurioje labiausiai norėtų dirbti. Taigi, rezultatais galėsite džiaugtis jau netrukus, o dabar norėčiau iš visos širdies padėkoti savo komandai, kurie darbe iš tiesų padaro mane laimingą!“, – su šypsena kalbą pabaigė „CV-Online“ vadovė.

TOP Darbdaviais tapo IT ir telekomunikacijų įmonė „Bitė Lietuva“, šiais metais puikiai apsigynusi TOP Darbdavio nugalėtojo titulą, iš trečiosios į antrąją vietą pakilo tvirtu žingsniu į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, o bronzos medaliu turėjo galimybę džiaugtis „Western Union Processing Lietuva“.

Kiekvienai iš šešių nominacijų, pristatytų vedėjo Manto Bartuševičiaus kartu su išskirtiniu inovacinių technologijų akcentu – Nao robotuku, buvo skirtos trys prizinės vietos. Nominacijos laimėtojų įmonių pavadinimai buvo įšaldyti lede, o ledo meistrui efektingai prakirtus ledo luitą, visi nominantai buvo kviečiami į sceną atsiimti apdovanojimų.

Prekybos kategorijoje pernai dar buvusi naujokė, tačiau šiemet oriai išlaikiusi savo vietą ir pasiekusi ledkalnio viršūnę, pirmąja pozicija džiaugėsi „Lidl Lietuva“. Antrąją vietą užėmė pernai metais iš „Statoil“ į „Circle K“ persivadinusi degalinė, šiemet „IKEA Lietuva“ (UAB „Felit“) nuleidusi į trečiają poziciją.

Tik prasidėjus balsavimui, didžiausia kova užvirė tarp Finansų srities įmonių, tačiau savo tvirtas nugalėtojo pozicijas TOP Darbdavio finansų srityje išlaikė „Swedbank“ bankas, kurio karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė savo kalboje sakė: „Šį apdovanojimą gauti yra išties labai malonu. Tikrai nesame tobuli, tačiau, manome, kad tai ir yra mūsų stiprybė, jog žinome, kad nesame tobuli.“ „SEB bankas“ šiemet pakilo į antrąją vietą, išstūmęs iš jos „Western Union Processing Lietuva.“

IT ir Telekomunikacijų 2016 m. TOP Darbdavį „Barclays Operacijų centras Lietuvoje“ šiemet aplenkė „Bitė Lietuva“, tapusi pirmosios vietos nugalėtoja, savo nugalėtojo kalboje dėkojusi visiems balsavusiems, organizatoriams, o didžiausią padėkos žodį skyrė darbuotojams, be kurių nebūtų „Bitės“ ir šio apdovanojimo. „Barclays Operacijų centrui Lietuvoje“, deja, teko tenkintis antrąja vieta. Trečioji vieta atiteko „Telia Lietuva“ bendrovei, 2017 m. susijungusiai iš „Omnitel“ ir „Telia“ įmonių vardų, kuri IT/Telekomunikacijų srityje parodė tikrą proveržį.

Pramonės/gamybos srityje iš pirmosios vietos į trečiąją skaudžiai nukrito „Philip Morris Baltic“, užleidusi nugalėtojo titulą „IKEA Industry Lietuva“, o pernai metų trečiosios vietos laimėtojai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pakilo į antrąją poziciją.

Pernai metais transporto ir logistikos kategorijoje šlovės spinduliuose besišildžiusią aviakompaniją „Small Planet Airlines“, į antrąją vietą išstūmė rinkos senbuviai „DPD Lietuva“, įrodę savo tvirtas pozicijas, kurie džiaugėsi, jog jų darbas buvo pastebėtas ir įvertintas, o „Girtekai“ 2017 m. šį kartą atnešė paskutiniąją – trečiąją vietą.

„CV-Online” 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais vykdė internetinę darbuotojų ir ieškančiųjų darbo apklausą, kurios metu buvo išrinkti 2017 metų TOP darbdaviai Lietuvoje. „CV-Online” apklausoje dalyvavo 5700 respondentų, įvairių sričių įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo. Didžiausią dalį apklaustųjų sudaro 19 – 55 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didmiesčiuose. Įmonių dešimtukuose puikiai pasirodė ir respondentų dėmesio sulaukė šių rinkimų naujokai: H & M Hennes & Mauritz, UAB, Luminor Bank, AB, Premier Restaurants, UAB. McDonalds ir kt. Šis renginys kasmet sulaukia vis didesnio įmonių dėmesio – Top Darbdavio rinkimai tampa HR ir komunikacijos specialistų darbo lakmuso popierėliu.

Kategorija Įmonė Balai vieta 2016 metais
Prekyba
1. Lidl Lietuva, UAB 3506 1
2. Circle K Lietuva, UAB (STATOIL) 1412 4
3. Felit, UAB (IKEA Lietuva) 1250 2
4. SILBERAUTO, UAB 1187 5
5. Apranga, APB 1140 7
6. Vinted, UAB 1056 3
7. Maxima LT, UAB 985 9
8. H & M Hennes & Mauritz, UAB 957 N
9. Neste Lietuva, UAB 950 6
10. Rimi Lietuva, UAB 940 10
Finansai/Bankai/Draudimas
1. Swedbank, AB 2330 1
2. SEB bankas, AB 1552 3
3. Western Union Processing Lithuania, UAB 1518 2
4. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 1458 5
5. Nasdaq Vilnius Services, UAB 1325 4
6. Luminor Bank, AB (buvę Nordea ir DNB bankai) 1042 N
7. Ernst & Young baltic UAB 988 7
8. Cognizant Technology Solutions Lithuania, UAB 981 N
9. Aviva Lietuva, UAGDPB 785 N
10. General Financing, UAB 709 N
IT/Telekomunikacijos/Informavimas
1. Bitė Lietuva, UAB 3006 2
2. Barclays Operacijų Centras Lietuvoje 1523 1
3. Telia Lietuva, AB 1329 N
4. Tele2, UAB 989 5
5. Adform Lithuania, UAB 760 7
6. All Media Lithuania, UAB (buvusi TV3, UAB) 493 8
7. StrongPoint, UAB 402 N
8. Bentley Systems Europe B. V. Filialas 358 N
9. Wix.com, UAB 306 N
10. Cgates, UAB 285 N
Pramonės/Gamybos
1. IKEA Industry Lietuva, UAB 2038 N
2. Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB 1588 2
3. PHILIP MORRIS BALTIC, UAB 1233 1
4. Mars Lietuva, UAB 1092 4
5. Achema, AB 1039 6
6. Švyturys-Utenos alus, UAB 992 3
7. Lietuvos energija, UAB 891 5
8. Fazer Lietuva, UAB 651 N
9. Littelfuse LT, UAB 633 N
10. Garsų pasaulis, UAB 620 N
Transportas/Logistika
1. DPD Lietuva, UAB 1467 5
2. Small Planet Airlines, UAB 1432 1
3. Girteka Logistics, UAB 1321 3
4. Uber 1242 4
5. DHL Lietuva, UAB 1238 3
6. DFDS Seaways, AB 991 7
7. SCHMITZ CARGOBULL BALTIC, UAB 779 10
8. Lietuvos paštas, AB 765 8
9. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, AB (Klasco) 731 6
10. Vlantana, UAB 692 N
TOP OF MIND
1. Bitė Lietuva, UAB 2559 1
2. Lidl Lietuva, UAB 1848 3
3. Western Union Processing Lithuania, UAB 763 4
4. Premier Restaurants, UAB. McDonalds 460 N
5. Danske Bank A/S filialas Lietuvoje 338 N
6. Cognizant Technology Solutions Lithuania, UAB 329 N
7. StrongPoint, UAB 308 N
8. ORLEN Lietuva, AB 307 N
9. Rimi Lietuva, UAB 307 N
10. SEB bankas, AB 306 N

Iš trijų Baltijos šalių didžiausio atlyginimų augimo 2018 metais gali tikėtis estai

CV-Online – tarptautinis karjeros portalas 2017 metų pabaigoje 3-ose Baltijos šalyse vykdytos apklausos metu darbdavių teiravosi apie personalo planus 2018-iems metams. Jos metu paaiškėjo, kad 2018 metais Lietuvoje 43% darbdavių planuoja priimti naujų darbuotojų, Estijoje – 53%, Latvijoje – 46%. Pagrindinė naujų darbuotojų paieškos priežastis – įmonės plėtra, apimčių didėjimas.

2016 metais 44% Estijos darbdavių planavo įmonės augimą ir naujų darbuotojų paiešką, per metus plėtrą planuojančių įmonių išaugo 9 procentais iki 53%. Lietuvos darbdaviai darbo rinkos perspektyvas vertina gan nuosaikiai, o plėtrą planuojančių įmonių skaičius per metus sumažėjo 1%, nuo 44% -2016 metais iki 43% -2017 metais. Pokyčių neplanuoja 12% Lietuvos, 17% – Latvijos ir 15% – Estijos įmonių.

Didžioji dauguma darbdavių (64% Estijos, 45% – Latvijos, 37% – Lietuvos įmonių) planuoja priimti 1-4 darbuotojus. Apie 6 procentus įmonių 2018 metais įdarbins 30 ir daugiau darbuotojų.

Paklausiausi darbuotojai

Atliktos apklausos duomenimis, Estijoje 2018 metais paklausiausi bus: specialistai (20%), kvalifikuoti darbininkai (17%), klientų aptarnavimo specialistai (14%), žemesniosios grandies vadovai (10%).

Latvijoje situacija gan panaši, įmonės daugiausiai darbo pasiūlymų teiks šiems darbuotojams: specialistams (24%), žemesniosios grandies vadovams (12%), klientų aptarnavimo specialistams (11%), vyr. specialistams (11%).

Lietuvoje 2018 metais itin didelis poreikis planuojamas specialistams (22%), kvalifikuotiems darbininkams (15%), žemesniosios grandies vadovams (11%), vyr. specialistams (10%), pardavimų atstovams (10%), nekvalifikuotiems darbininkams (10%).

Šiuo metu www.cvonline.lt tinklalapyje daugiausiai darbo pasiūlymų yra šių sričių darbuotojams:

  1. Informacinių technologijų
  2. Pardavimų
  3. Prekybos / pirkimų / tiekimo
  4. Organizavimo / Valdymo
  5. Gamybos / Pramonės
  6. Bankų / Draudimo
  7. Finansų / Apskaitos
  8. Inžinerijos
  9. Transporto / Logistikos
  10. Administravimo

Atleidimo iš darbo priežastys

Gerokai skiriasi planuojamų atleidimų iš darbo priežastys, jei Estijoje ir Latvijoje pagrindinė atleidimo iš darbo priežastis yra darbuotojo neefektyvumas, tai Lietuvoje atleidimai gan dažnai atsiremia į darbuotojo neigiamas asmenines savybes.

Darbdavių taip pat teiravomės, ar 2017 metais jiems buvo sunkiau surasti darbuotojų nei prieš metus. Nors bendras situacijos vertinimas trijose šalyse yra labai panašus, bet palyginus su 2016 metais atliktos apklausos rezultatais, Estijoje darbuotojų surasti kasmet tampa vis sunkiau. 2016 metais 45% Estijos darbdavių nurodė, kad jiems sunkiau surasti darbuotojų nei prieš metus, o 2017 metais net 65% įmonių mano, kad darbuotojų paieška tapo komplikuota. Atitinkamai Latvijoje, įmonių manančių, kad surasti reikalingų darbuotojų sunkiau nei prieš metus, nuo 2016 metų 61 procento 2017 metais išaugo iki 69%.

Lietuvos darbdavių nuomonė apie naujų kolektyvo narių paiešką per metus pasikeitė į gerąją pusę,  nuo 74% – 2016 metais, iki 65% -2017 metais.

Ketvirtadalis Lietuvos įmonių 2018 metais ketina įdarbinti užsieniečius, Estijoje tokių planų turinčių įmonių – 17%, Latvijoje -21%.

Atlyginimų kėlimo planai

49% Lietuvos darbdavių planuoja kelti atlyginimus, 26% iš jų atlyginimus planuoja kelti 1-5%, 22% -6-10 procentų. Latvijoje atlyginimų kėlimą yra numatę 41% įmonių. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje atlyginimų kėlimo planai yra tokie patys kaip 2016 metais ir juos galima vadinti atsargiais.

Ryžtingiausiai darbo užmokesčio didinimo klausimu nusiteikę estai. Net 53% darbdavių (17% daugiau nei 2016 metais) planuoja darbuotojams kelti atlyginimus ir didžioji jų dalis numato 6-10 % didesnius atlyginimus.

 

Pagrindinės atlyginimų kėlimo priežastys: esamų gerų darbuotojų išlaikymas ir motyvavimas, bei darbuotojų kaitos mažinimas.  18% apklausoje dalyvavusių Lietuvos įmonių nurodė, kad atlyginimai jų įmonėse peržiūrimi/keliami kasmet.

 

Apklausa vykdyta 2017 metų lapkričio mėnesį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 859 įmonių vadovai, personalo vadovai ir už personalą atsakingi specialistai.

Ar Europoje populiarūs Kalėdiniai ir metų pabaigos piniginiai priedai?

Kiek darbuotojų gauna Kalėdinį priedą (13-tą atlyginimą) ir metų pabaigos priedus? Koks šių priedų dydis? Tarptautinis atlyginimų tyrimo portalas Paylab (Lietuvoje – manoalga.lt) atidžiau pažvelgė į Europos šalyse metų pabaigoje darbuotojams mokamus priedus.

Metų pabaigoje įmonės turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti veiklos rezultatus. Pradedamos ruošti finansinės ataskaitos, o vadovai vertina veiklos rezultatus pagal nustatytus planus ir stengiasi išreikšti padėką darbuotojams už jų indėlį. Kiekviena įmonė turi išbandytas ir pasiteisinusias priemones, kaip atsidėkoti savo darbuotojams. Paylab nusprendė išsamiai išnagrinėti finansinius metų pabaigos priedus.

Kalbant apskritai, finansiniai priedai nėra savaime suprantama duotybė. Daugelis darbuotojų gali tik pasvajoti apie metų pabaigos piniginius priedus. Įmonėms nėra įprasta metų pabaigoje darbuotojams skirti papildomus piniginius priedus, nepriklausančius prie suderėto atlygio. Darbdaviai dažniau renkasi kitas nefinansinės naudos priemones, tokias kaip Kalėdiniai renginiai darbuotojams ir jų vaikams, mažas dovanėles ar dovanų kuponus.

Dosniausius Kalėdinius priedus gauna Centrinės Europos šalių darbuotojai

Kalėdiniai priedai yra ypatingai laukiami prieš prasidedant Kalėdiniam apsipirkimui. Yra įmonių, kuriose šis priedas yra privalomas darbo užmokesčio komponentas, suderėtas ir įtrauktas į darbo sutartį. Darbdaviai nori išreikšti darbuotojams dėkingumą ir šį priedą suteikia kaip dovaną. Dažniausiai šis priedas yra tam tikras procentas nuo bazinio atlygio ir yra išmokamas kartu su gruodžio atlyginimu dar iki Kalėdų.

Kalėdinės premijos labiausiai paplitusios Kroatijoje, kur iki 44% darbuotojų gauna šį priedą, tačiau jo dydis nėra labai didelis.

Paprastai premija siekia 23% kroatų bazinės algos arba vidutiniškai 185 Eurus. Kalėdiniai priedai taip pat populiarūs Slovėnijoje, juos gauna kas trečias darbuotojas, o priedo dydis lenkia kroatų ir sudaro apie 31% bazinės algos (vidutiniškai 422 Eurų). Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), Serbijoje (8 proc.) Kalėdų premijos yra šiek tiek mažiau paplitusios, tačiau daug didesnės vertės nei Kroatijoje ar Slovėnijoje. Bosnijoje Kalėdų premija – 78 procentai bazinės algos (625 EUR), o Serbijoje – 86 procentai bazinės algos (481 EUR).

Centrinėje Europoje Kalėdiniai priedai ne itin paplitę, bet sumos dosnesnės. Žmonės gali planuotis didesnius pirkinius, nes jie gauna nuo 720 iki 850 Eurų dydžio bonusus (išskyrus Lenkiją, kurioje priedų suma nėra tokia didelė). Lenkijoje priedus gauna 19 procentų darbuotojų, Slovakijoje – 17%, 14%- Čekijos Respublikoje ir 13 procentų – Vengrijoje. Vengrijoje darbuotojai apdovanojami dosniausiai, jų Kalėdinio priedo dydis siekia 91 procentą bazinio darbo užmokesčio.

Baltijos šalyse Kalėdinę premiją gauna 10% (Lietuvoje) – 13% (Latvijoje ir Estijoje) darbuotojų, o jos dydis neviršija penktadalio bazinės algos (nuo 173 iki 210 Eurų). Tuo tarpu Suomijoje Kalėdiniai priedai skiriami vos 4% darbuotojų, o jų dydis siekia 21% Suomijos bazinio darbo užmokesčio.

 

 

Metų pabaigos premijos dažniausiai būna didesnės nei Kalėdiniai priedai

Premijos / komisiniai yra neprivalomi atlyginimų komponentai, kurie iš esmės suprantami kaip pelno dalijimosi premija ir apibrėžiami individualiai, atsižvelgiant į konkrečius tikslus. Paprastai jie mokami metų pabaigoje, kai yra žinoma, ar įmonė pasiekė norimą pelno lygį. Taip pat yra bendrovių, kurios šias premijas moka kas ketvirtį, du kartus per metus arba pabaigus projektą.

Apskritai dosniausios metų pabaigos premijos dažniausiai suteikiamos vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. 21-45 proc. aukščiausio lygio vadovų teigia, kad gauna metų pabaigos premijas, kurios dažnai viršija dvigubą bazinę mėnesinę algą. Šios grupės darbuotojai užima aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas įvairiose įmonėse, nuo mažų šeimos įmonių iki didelių korporacijų. Šiek tiek mažesnes metų pabaigos premijas taip pat gauna žemesnio ir vidutinio lygio vadovai.

Tarp stebimų šalių, metų pabaigos premijos labiausiai paplitusios Centrinėje Europoje, kur maždaug ketvirtadalis darbuotojų gauna 69 – 86 procentų savo bazinės algos dydžio priedus. Kukliausius priedus (maždaug pusę bazinio mėnesinio darbo užmokesčio) gauna Kroatijos ir Slovakijos darbuotojai. Šios premijos ne itin populiarios Serbijoje, kur jas gauna apie dešimtadalis darbuotojų, bet priedo dydis yra dosniausias – 114 proc. bazinės algos (645 Eurų).

Metų pabaigos priedus Lietuvoje gauna 14% darbuotojų, Latvijoje – 19%, Estijoje -15%. Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių skiriami dosniausios metų pabaigos premijos, jos siekia 90% bazinės algos (866 Eurų), Latvijoje – 71% bazinės algos (690 Eurų), Estijoje – 66% bazinės algos (724 Eurų).

Suomijoje populiaresnės nuolatinės premijos, o Kalėdinės premijos nėra pastovios. Apie 19 procentų darbuotojų gauna priedus, kurių dydis yra apie 78% bazinės algos (2365 Eurų).

 

Kontrolinis sąrašas: atmintinė ieškantiems darbo

 

  1. Apsibrėžkite tikslą. Atsakykite sau į šiuos klausimus: kokio darbo ieškote ir per kiek laiko tikitės jį susirasti? Tikslas turėtų būti realus. Nuspręskite, kokios pozicijos ir kokie verslo sektoriai Jus domina ir kuriuose galėtumėte dirbti (galite užsirašyti). Nebūtina apsiriboti vienintele pozicija (ypač jei ji labai siauros srities), turėkite kelis pasirinkimo variantus – atsivers daugiau galimybių.
  1. Kai žinote, kokio darbo ieškote, nuoširdžiai sau atsakykite – ar esate geriausias kandidatas dirbti šį darbą? Sveikiname, jei atsakėte teigiamai. Jei atsakėte neigiamai, įvardykite, ko Jums trūksta norint tapti geidžiamiausiu darbuotoju, ir visais įmanomais būdais siekite pašalinti trūkumus.
  2. Atsisakykite minties, kad ieškote „bet kokio darbo“. Tai ne tikslas.
  3. Darbo paieška taip pat darbas. Būkite pareigingas ir nepamirškite, kad viskas Jūsų rankose. Nuoširdžios pastangos atlyginamos.
  4. Susikurkite dalykiniam susirašinėjimui tinkamą elektroninį paštą. Geriausias variantas – vardas.pavarde@….
  5. Pasirūpinkite savo dalykine nuotrauka. Kartais darbdaviai prašo kartu su CV atsiųsti ir nuotrauką. Geriau būti pasiruošusiam. Netinkamų CV nuotraukų pavyzdžiai: prie jūros, giminės šventėje, bare, su draugais, susivėlęs, vulgariai išsidažiusi ir t. t.
  6. CV pavyzdys. Paieškokite CV pavyzdžių. Iš jų išsirinkite patraukliausius variantus.
  7. Susikurkite savo CV. Pats. Pagal turimus CV pavyzdžius paruoškite savo asmenybę ir kvalifikaciją atspindintį CV, jis turi būti orientuotas į Jūsų svajonių darbą.
  8. Pagrindinės CV dalys: kontaktinė informacija, išsilavinimas ir kvalifikacija, darbo patirtis, įgūdžiai ir gebėjimai, papildoma informacija.
  9. Jokiu būdu nesiųskite savo CV pagal visus surastus darbo skelbimus. Ieškant darbo labai svarbu veiksmų kokybė ir tikslingumas. Tobulėjimui ribų nėra. Jei siunčiamas CV nesulaukia darbdavių dėmesio, patobulinkite jį, perrašykite iš naujo, pritaikykite konkrečiai pozicijai.
  10. Užsiregistruokite ir paskelbkite savo CV pagrindiniuose karjeros portaluose: lietuviškuose, jei ieškote darbo Lietuvoje, ir (arba) užsienio, jei ieškote darbo užsienyje. Darbdaviai dažniausiai renkasi iš kandidatų, kurie paskelbė ar atnaujino savo CV per pastaruosius 3 mėnesius.
  11. Kasdien lankykitės pagrindiniuose karjeros portaluose, peržiūrėkite darbo skelbimus, radę tinkamą iš karto siųskite savo CV su motyvaciniu laišku. Prieš siųsdami, CV pakoreguokite, kad tiktų konkrečiam darbui.
  12. Pasižymėkite, kada ir į kokią poziciją kandidatavote (kam siuntėte savo CV). Galite išsisaugoti darbo skelbimus. Tai labai praverčia, kai Jus pakviečia į pokalbį dėl darbo.
  13. Pasakykite savo draugams, artimiesiems, pažįstamiems ir kitiems Jums gero linkintiems žmonėms, kad šiuo metu ieškote darbo. Ieškoti darbo – ne gėda. Gėda – neieškoti darbo.
    Išdrįskite save pareklamuoti.
  14. Sudarykite savo geidžiamiausių įmonių, kuriose norėtumėte dirbti, sąrašą. Apsilankykite jų tinklalapiuose – karjeros skyriuose. Gal kaip tik dabar jie ieško Jūsų. Kai kurios įmonės mielai priima kandidatų CV, net jei šiuo metu darbo nesiūlo. Tad nedelskite.
  15. Prieš siųsdami CV savo geidžiamiausioms įmonėms, jį pakoreguokite, kad tiktų konkrečiai įmonei.
  16. Jei Jūsų geidžiama įmonė šiuo metu neieško naujo darbuotojo, t. y. nėra darbo skelbimo, vis tiek galite siųsti CV su gerai paruoštu motyvaciniu laišku. Įmonės tinklalapyje paieškokite asmens, susijusio su personalu ar sprendimų priėmimu, el. pašto. info@….lt paštą naudokite tik blogiausiu atveju, kai nėra kitų kontaktų.
  17. Motyvacinis laiškas padeda atkreipti dėmesį, jei jis parašytas nuoširdžiai ir pritaikytas konkrečiam darbo pasiūlymui. Naudoti vieną šabloninį motyvacinį laišką yra klaida. Dar didesnė klaida – neturėti motyvacinio laiško.
  18. Jei siunčiate CV, tačiau nesulaukiate kvietimų į pokalbį dėl darbo, keiskite CV ar motyvacinį laišką, naudokitės kitomis darbo paieškos priemonėmis.
  19. Socialiniai tinklalapiai taip pat yra geras darbo paieškos kanalas. „LinkedIn“ – skirtas bendravimui profesiniu lygmeniu. Susikurkite jame savo profesionalią paskyrą.
  20. „LinkedIn“ yra sukurta nemažai įvairių grupių, skirtų darbo ir darbuotojų paieškai. Susiraskite tinkamų darbo sričių grupių, aktyviai jose dalyvaukite, sekite naujienas. Jus dominantis darbo pasiūlymas gali atsirasti bet kurią minutę.
  21. Kaip atrodo Jūsų „Facebook“ paskyra? Tai labai svarbu, nes personalo specialistai kartais tinkamų kandidatų ieško „FB“. Pasistenkite atrodyti profesionaliai, bet neatsižadėkite savo asmenybės.
  22. Nebijokite ir neignoruokite personalo paieškos ir atrankos įmonių darbo pasiūlymų. Dažnai kandidatai nesiunčia savo CV vien dėl to, kad personalo atranką įmonė patikėjo agentūrai, o skelbime nėra nurodyto įmonės pavadinimo. Nebijokite kandidatuoti pagal tokius skelbimus – nepraleiskite savo šanso.
  23. Savo CV galite siųsti pagrindinėms personalo paieškos ir atrankos įmonėms ne pagal konkretų darbo skelbimą, bet tiesiog su prierašu, kokio darbo ieškote. Šios įmonės kaupia kandidatų CV duomenų bazes ir gali būti, kad Jūsų CV kada nors pateiks įmonei, ieškančiai būtent Jūsų.
  24. Kol ieškote apmokamo darbo – savanoriaukite, užsiimkite kokia nors aktyvia visuomenine ar kita veikla. Gera jaustis naudingam. Padėkite kitiems nelaukdami padėkos. Tiesiog padėkite.
  25. Asociacijos ir organizacijos taip pat gali padėti susirasti svajonių darbą. Apskritai kalbėkite, bendraukite. Dalijantis informacija lengviau randami sprendimai. Su savimi taip pat galima pasitarti, bet kelios galvos geriau nei viena.
  26. Ieškodami darbo išbandykite originalius sprendimus, pavyzdžiui, išmėginkite skirtingus CV formatus, paruoškite garsinį ar vaizdinį motyvacinį laišką ir pan.
  27. Nuolat (kasdien) tikrinkite savo el. paštą. Kaip įmanoma greičiau reaguokite į darbdavio užklausas.
  28. Jei Jums skambina nežinomas numeris, būtinai atsakykite į skambutį. Gal tai darbdavys! Jei dėl kokių nors priežasčių negalėjote atsiliepti, kuo skubiau perskambinkite. Neperskambindami prarandate galimybę gauti darbą. Jokiu būdu nesiųskite žinutės su klaustuku.
  29. Supraskite, kad darbo paieškos procesas ir rezultatas priklauso tik nuo Jūsų. Neieškokite kaltų, jei negaunate norimo darbo, geriau pagalvokite, ką dar galėtumėte padaryti dėl savo tikslo.
  30. Nuolat kelkite savo kvalifikaciją, net jei šiuo metu turite darbą. Įvairūs kursai, seminarai, specializuota literatūra praplės Jūsų akiratį, leis prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų.
  31. Net jei išgirdote 50 „ne“, tai dar nereiškia, kad nereikia ieškoti darbo. Čia kaip ir keliauti pakeleivingomis mašinomis – vis tiek kada nors sustos Jūsų mašina, svarbiausia nenuleisti rankos ir nepasitraukti iš šalikelės.

2017 metais populiariausi nefinansiniai priedai prie atlyginimo ir ko iš tikro norėtų darbuotojai

 

Atlyginimų tyrimo www.manoalaga.lt duomenimis 2017 metais Lietuvoje populiariausias nefinansinis priedas buvo įmonės renginiai darbuotojams, taip nurodė net 34% tyrime dalyvavusių respondentų. Nemokamais gėrimais (arbata, kava, mineraliniu vandeniu ir kt.) įmonėje naudojasi – 31% apklausos dalyvių. Laisva diena ligos atveju suteikiama kas penktam, o lanksčios darbo valandos – 17% darbuotojų.

 

2017 metais manoalga.lt tyrime duomenis apie savo atlyginimą ir nefinansinius priedus įvedė 30 000 dirbančiųjų. 33 proc. darbuotojų apskritai negauna jokių nefinansinių priedų. Tarp rečiausiai naudojamų nefinansinių priedų (mažiau nei 5%) yra rekomendacijų programos (kai darbuotojas rekomenduoja įmonei naują darbuotoją), priedai jubiliejų įmonėje progomis, maitinimo kompensavimas, kultūros ir sporto veiklos išlaidų kompensavimas, įmonės įmokos pensijos kaupimui, medicininių paslaugų lygis aukštesnis už vidutinį.

Personalo mokymai yra viena iš stabiliai populiarių motyvacinių priemonių. Šiuo priedu 2017 metais pasinaudojo 10% darbuotojų. Dažna įmonė savo darbuotojams suteikia nešiojamąjį kompiuterį, mobilų telefoną asmeniniam naudojimui bei taiko nuolaidų programą.

Na, o tarp sparčiai populiarėjančių motyvacinių priemonių pirmauja automobilio parkavimo vieta – 14%, darbas namuose – 10% bei įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui 8%.

 

Nr. Priedai %
1. Personalo mokymai 10,94
2. Medicininių paslaugų lygis aukštesnis už vidutinį 4,81
3. Įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui 7,7
4. Nešiojamas kompiuteris asmeniniam naudojimui 13,11
5. Įmonės renginiai 34,29
6. Automobilis asmeniniam naudojimui 6,36
7. Papildomos atostogų dienos 4,96
8. Lanksčios darbo valandos 17,32
9. Mobilus telefonas asmeniniam naudojimui 23,7
10. Įmonės įmokos pensijos kaupimui 1,86
11. Nemokami gėrimai (arbata, kava, mineralinis vanduo, …) 31,31
12. Transporto išlaidų kompensavimas 9,16
13. Kultūros ir sporto veiklos išlaidų kompensavimas 2,03
14. Maitinimo kompensavimas 3,72
15. Darbas namuose 9,93
16. Nuolaidų programa darbuotojams 11,57
17. Pašalpa būstui 0,23
18. Laisva diena ligos atveju 19,94
19. Automobilio parkavimo vieta 14,67
20. Priedai ypatingomis gyvenimo progomis (vestuvės, gimtadienis, vaiko gimimas ir t.t.) 9,29
21. Priedai jubiliejų įmonėje progomis 3,84
22. Rekomendacijų programa (kai darbuotojas rekomenduoja įmonei naują darbuotoją) 3,67
23. Nėra 33,46

 

Gerokai skiriasi priedų pasiskirstymas pagal darbuotojų lytį. Vyrams daug dažniau nei moterims suteikiamas automobilis, nešiojamas kompiuteris ir mobilus telefonas asmeniniam naudojimui. Jiems kompensuojamos transporto išlaidos, skiriama automobilio parkavimo vieta, o darbo grafikas daug lankstesnis. Tuo tarpu moterys dažniau sulaukia priedų ypatingomis gyvenimo progomis, naudojasi nuolaidų programa, gauna laisvą dieną ligos atveju ir dažniau nei vyrai dalyvauja mokymuose. Tokius skirtumus lemia vyrų ir moterų darbo sritis, pareigos ir jų lygis. Kai moterys prioritetą teikia administracinio tipo darbams (administravimas, finansai, apskaita, vertimai, draudimas, žmogiškieji ištekliai, klientų aptarnavimas), tai vyrai pirmauja technologijų, inžinerijos, gamybos, valdymo srityse. Valdymo ir aukčiausio lygio vadovų pozicijose vyrų yra apie 20% daugiau nei moterų.


Tačiau, ar šių motyvacinių priemonių – nefinansinių priedų pakanka darbuotojams? Lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje paklausėme CV-Online tinklapio lankytojų, jeigu darbdavys Kalėdų proga galėtų išpildyti 1 vienintelį jų norą susijusį su darbu, ko jie prašytų? Atsakymų variantuose buvo įtraukti tiek finansiniai, tiek ir nefinansiniai “norai”. Didesnio atlyginimo pageidautų daugiau nei 35 procentų respondentų, o daugiau galimybių užsidirbti norėtų 11 proc. darbuotojų.

Tačiau, įdomioji apklausos rezultatų dalis yra ta, kad apie 5 proc. darbuotojų būtų patenkinti, jei turėtų laisvą darbo grafiką ir aukštesnes pareigas, o apie 4 proc. pirmenybę teiktų galimybei dirbti iš namų, tobulėjimo galimybėms ir mokymams, bei norėtų sulaukti daugiau pagarbos ir draugiškumo.

Apklausa parodė, kad darbuotojai yra patenkinti tiek savo kolegomis, tiek vadovais, darbo priemonėmis ir darbo pobūdžiu, nes vos vienas kitas respondentas norėtų tai keisti.

 

Atsakymo variantas Santykis, %
 Didesnio atlyginimo 35.39
Daugiau galimybių užsidirbti 11.52
Stabilaus atlyginimo 3.09
 Aukštesnių pareigų 4.78
 Daugiau atsakomybės 0
Geresnių darbo priemonių ir įrankių 0.84
Ilgesnių atostogų 2.25
Laisvo darbo grafiko 4.78
Galimybės dirbti iš namų 3.37
 Daugiau įmonės renginių 0.28
Atskiro kabineto 1.4
Tarnybinio automobilio ir kuro kompensacijos 2.81
 Papildomo sveikatos draudimo 1.4
Geresnio darbo mikroklimato 1.97
Geresnių darbo sąlygų 1.12
Kito/geresnio vadovo 0.84
Šaunesnių kolegų 0.56
Daugiau pasitikėjimo iš vadovų ir savarankiškumo galimybių 2.81
Įdomesnio darbo ir įvairesnių užduočių 0.56
Tobulėjimo galimybių ir mokymų 3.93
Mažiau darbo ir atsakomybės 0.28
Daugiau pagarbos ir draugiškumo 3.65
Priedų už gerus rezultatus 3.09
Nemokamo maitinimo įmonėje 1.69

 

Darbuotojų paieškos per rekomendacijas būdo paplitimas Centrinėje ir Rytų Europoje