Emigrantai darbo pasiūlymais domisi, bet negrįžta

 

Vis daugiau emigrantų domisi darbo rinkos situacija ir galimybėmis grįžti į Lietuvą. Vien šiemet 131 000 arba net 11% „CV-Online“ lankytojų iš tokių lietuvių pamėgtų emigracijos šalių kaip Jungtinė karalystė, JAV, Vokietija, Norvegija, Danija, Švedija, Airija, Nyderlandai domėjosi galimybės grįžti į Lietuvą.

Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys. Nesunku pastebėti, kad į Lietuvą grįžti nori tie darbuotojai, kurie Lietuvoje gali gauti aukštesnį, nei vidutinį darbo užmokestį. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsienyje įgyja specifinės patirties ir įgūdžių, būna įgiję aukštąjį išsilavinimą, gerai moką anglų kalbą, pasižymi noru mokytis ir tobulėti. Jiems vietos čia tikrai yra – darbą lengvai surastų dar bent keli tūkstančiai IT specialistų.

Būdami paklausūs, aukštos kvalifikacijos specialistai atidžiai renkasi įmones, kurioms siunčia savo gyvenimo aprašymus. Jiems svarbu ne tik geras atlyginimas, bet ir geros darbo sąlygos, atmosfera įmonėje, tai, ar patinka būsimi projektai ar produktai, su kuriais teks dirbti, aktualios karjeros ir tobulėjimo galimybės.

Vis dėlto paskaitę darbo skelbimus emigrantai grįžta nedažnai. Kodėl?

Daugelis grįžtų į Lietuvą dirbti net ir už mažesnį atlyginimą, bet, sutikite, jis negali būti kardinaliai mažesnis. Deja, bet Lietuvoje darbo vieta apmokestinama tiek, kad atlyginimui „į rankas“ lieka ne tiek daug. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis didelis, bet jiems taikomi mokesčiai – dar didesni. Lietuva pritraukdama talentus negali konkuruot su šalimis, kuriose įvestos „Sodros“ lubos. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje galioja 2,5 vidutinių darbo užmokesčių „Sodros“ lubų dydis.

Vyriausybė, pasirašydama Nacionalinį susitarimą, žengė pirmą žingsnį, tačiau realaus progreso siekti būtų galima įvedant „Sodros“ lubas ir Lietuvoje. Šis įrankis ne tik priartintų aukštos kvalifikacijos specialistų algas prie tų, kurias jie gauna užsienyje, bet ir padėtų išlaikyti geriausius specialistus Lietuvoje.

Sunku išskirti įmonę, kuriai nereikėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau bene didžiausias poreikis yra stambiose įmonėse, kurios investuoja į plėtrą, technologijas, darbuotojus, dirbančias su užsienio rinkomis ir užsienio klientais. Todėl ir atlyginimų vidurkis pastaruoju metu kyla ypač sparčiai. Taip nutiko todėl, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis sparčiai auga, žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotų – mažėja.

Tačiau geri, kvalifikuoti kandidatai jau dabar turi darbą ir dažnai įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui naudoja tiesioginę paiešką arba, kitaip pasakius, galvų medžioklę. Situacija rinkoje tikrai nėra lengva. Jei darbo vietos kaštai būtų mažesni ir galėtume konkuruoti dėl užsienyje gyvenančių talentų, Lietuvoje gan greitai atsirastų dar bent 3000-5000 naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių, darbo vietų.

Yra ir dar viena priežastis, kodėl emigrantai nesusidomi darbo pasiūlymais Lietuvoje.

Nuo Vakarų valstybių vis dar skiriamės tuo, kad darbuotojų ieškantys darbdaviai neatskleidžia atlyginimų, todėl toli nuo Lietuvos esantys specialistai nesiryžta pradėti ilgo pokalbių proceso. Dažnai tik po kelių susitikimų paaiškėja, kad siūlomas atlygis neatitinka potencialaus darbuotojo lūkesčių. Darbo skelbimuose būtų galima skelbti bent jau atlyginimų intervalus, kad atranka ar darbuotojo paieška netaptų abiejų pusių laiko gaišimu.

Mes žinome, kad emigrantai domisi ir ieško darbo galimybių Lietuvoje, ir tai yra geras ženklas. Jie mąsto apie grįžimą. O tam, kad mintis taptų veiksmu, reikia pokyčių darbo vietų apmokestinimo sistemoje, skaidrumo iš darbdavių pusės (atlyginimo nurodymo darbo pasiūlyme), gerų darbo sąlygų ir teisingo požiūrio į darbuotoją.

Virtuali Karjeros mugė – Interaktyvi darbo ir talentų paieška

 

 

Spalio 24 – 30 dienomis vyks antroji Baltijos šalių Virtuali Karjeros Mugė (www.karjerosmuge.lt). Mugę organizuoja karjeros portalas CV-Online. Tai vienintelis tokio tipo renginys vykstantis vienu metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

3 valstybės, 7 dienos, apie 60 įmonių, šimtai darbo pasiūlymų, keli šimtai virtualių pokalbių su įmonių atstovais, webinarai.

Kuo dar ši mugė skiriasi nuo įprastinių karjeros mugių? Ko iš jos gali tikėtis ieškantieji darbo?

 

Be plačios renginio geografijos, trukmės, dalyvių įvairovės ir formato, Virtuali karjeros mugė ypatinga tuo, kad ji orientuojasi ne tik į studentus, joje kviečiami dalyvauti įvairiaus amžiaus, darbo ir karjeros galimybėmis besidomintys lankytojai. 2016 metais 40% mugės lankytojų buvo 25-34 metų amžiaus, t.y. aktyviausi darbo rinkos dalyviai.

Atsižvelgiant į praėjusių metų mugės lankomumą, planuojama, kad 2017 metų mugėje apsilankys apie 200 000 unikalių lankytojų. Net ir tiems, kurie šiuo metu turi darbą ir nesidairo naujų karjeros galimybių, gali būti įdomu pabendrauti su įvairių veiklos sričių įmonių personalo specialistais, padalinių vadovais ar generaliniais direktoriais. Dažnai kandidatai skundžiasi, kad jiems trūksta tiesioginio kontakto ir dėmesio iš potencialaus darbdavio, informacijos apie įmonę arba konkretų darbo pasiūlymą, todėl virtualios karjeros mugės tikslas yra paskatinti abiejų pusių bendravimą.

Kitas šio renginio išskirtinumas – nemokamas dalyvavimas renginyje virtualiai 24/7. Įmonių virtualiuose stenduose visa aktuali informacija apie įmonę pateikta moderniai, aiškiai ir vizualiai patraukliai. Operatyvus betarpiškas bendravimas, naujausia ir išskirtinė informacija leidžia kitu kampu pažvelgti į, atrodo, gerai žinomas įmones.

Norint apsilankyti mugėje nereikia registruotis, pirkti bilietų, stovėti eilėse, važiuoti į konkrečią vietą, išėjus iš jos galima sugrįžti ir užtrukti, kiek tik nori laiko. Technologijų dėka gerokai sutaupomas tiek darbdavių, tiek ieškančiųjų darbo laikas ir pinigai, nes mugės dalyviams tereikia turėti kompiuterį ar išmanųjį telefoną ir internetą. 2016 metais 28% lankytojų mugėje dalyvavo naudodami išmaniuosius telefonus ar planšetes, šiais metais, tikėtina, skaičius bus dvigubai didesnis.

Visos įmonės akcentuoja, kad svarbiausias mugės tikslas yra bendravimas su kandidatais. Taip pat Virtualioje karjeros mugėje dalyvaujančioms įmonėms svarbu: pristatyti įmonę, supažindinti su jos veikla, vidine kultūra, pritraukti potencialius darbuotojus / praktikantus, papasakoti apie darbo specifiką.

Mugės lankytojai matys įmonių suplanuotus pokalbių sesijų grafikus, galės pasirinkti, kada jiems patogiau pabendrauti su įmonių atstovais. 2016 metų mugėje darbdaviai daugiausiai klausimų iš kandidatų sulaukė apie darbo pobūdį, užduotis, reikalavimus kandidatams, galimybes siekti karjeros ir tobulėti, atlygio sistemą ir motyvacines priemones. Šiais metais aktualijos išlieka tokios pačios. Įmonės stenduose dalinasi ne tik darbo pasiūlymais, bet ir patarimais, kaip būtų galima gauti savo svajonių darbą.

 

Lietuvoje Virtualioje karjeros mugėje dalyvauja: RunwayDanske Bank, IKEA, Žemaitijos pienas, Keisk žaidimo taisykles, Mars Lietuva, Grigeo, TELE2, Headex, Barclays ir kitos pramonės, audito, IT, energetikos, saugos, klientų aptarnavimo ir transporto įmonės.

Jaunimo įdarbinimo iniciatyva pritraukė virš 4000 jaunuolių – prisijunk ir Tu!

 

Gegužę startavusi penktoji jaunimo įdarbinimo iniciatyva Vasaros darbų bankas per pirmuosius tris veiklos mėnesius pritraukė virš 4000 jaunuolių, kurie išreiškė norą laisvu laiku padirbėti Lietuvos įmonėse ir užsidirbti pinigų savo reikmėms. Organizatoriai skaičiuoja, kad iki rugpjūčio mėnesio dirbti pradėjo net 804 projekto dalyviai, o iki jo pabaigos rugsėjo mėnesį tikimasi įdarbinti apie tūkstantį jaunuolių.

 

Prisijunk prie projekto >>

 

“Nors darbo rinka šiek tiek traukiasi, mums pavyko išlaikyti tą patį darbuotojų ir dalyvių, tiek darbdavių, tiek ir potencialių darbuotojų lygį, kaip ir pernai. Vis dėl to tikimės, kad 2016-ųjų metų rezultatą pagerinsime. Laiko dar yra, todėl per šį mėnesį padėsime dar ne vienam darbuotojui ir darbdaviui sutikti vienas kitą”, – sakė Vasaros darbų banko vadovė Marija Paulauskaitė.

 

Jos teigimu, šiemet darbo vietų siurprizu tapo Klaipėda, joje  darbą pavyko rasti daugiausiai dalyvių – net 195, antras žengia Vilnius su 158 darbo vietomis, toliau seka Kaunas (104) ir Šiauliai (93).

 

“Pernai regionai siūlė daugiau laikinojo įsidarbinimo galimybių, kita vertus, ir norinčiųjų dirbti mažesniuose miestuose šiemet sulaukėme mažiau. Tą nulėmė galbūt pokyčiai įmonėse, galbūt jaunimas pasirinko darbui didesnius miestus arba užsienio kryptis”, – teigė M. Palauskaitė.

 

Rugpjūtis yra paskutinis projekto mėnuo, kurio metu įsidarbinę jaunuoliai dažniausiai naujose darbovietėse lieka ilgiau nei tie, kurie padirbėti nusprendė, pavyzdžiui, gegužę ar birželį.

 

“Dalis kandidatų, įsidarbinusių vasarą, planuoja likti padirbėti ilgesnį laiką. Turime pozicijų, kur studentai gali derinti darbą su mokslais. Tad rugpjūtis – puikus metas įsidarbinti”, – sakė projekto vadovė.

 

Vasaros darbų banko dalyviai dažniausiai dirba pagalbiniais darbuotojais, lipdukų klijuotojais, pakuotojais bei krovėjais gamyboje ir sandėliuose, virtuvės bei kambarinių asistentais, padavėjais, reklaminės medžiagos platintojais, pagalbiniais darbuotojais renginiuose, kasininkais ar pardavimų asistentais.

 

Dažniausiai dėl darbo kandidatai kreipėsi internetu – tolygiai kandidatavo tiek tikslingai pagal skelbimus, tiek į bendrąją visiems darbo pasiūlymams skirtą formą, kuri patogi tuo, jog vienu metu galima kandidatuoti į kelias vietas, nereikia siųsti gyvenimo aprašymo (CV).

Y kartos atstovų Europoje perkamoji galia ir galimybės užsidirbti

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ (Lietuvoje – www.manoalga.lt) nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse, kur valdo didžiausias svetaines apie atlyginimus, dirbančių Y kartos žmonių perkamąją galią.

Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų. Galima teigti, kad šios kartos atstovai nuo mažų dienų gyvena atvirame ir laisvame pasaulyje, todėl akivaizdu, kad visiškai išnaudoja demokratijos ir minčių laisvės teikiamus pranašumus. Jie užaugo su informacinėmis technologijomis, kurios tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tai interneto karta, valandų valandas praleidžianti naršydama svetainėse, apsupta didžiulio informacijos kiekio ir žinanti, kad beveik viską galima rasti internete, taigi kibernetinė erdvė jiems yra pagrindinis informacijos šaltinis, darantis įtaką ir vartotojiškam elgesiui.

Palyginti su Y kartos atstovais Vakarų Europoje, Vidurio ir Rytų Europos regiono Y kartos žmonės beveik nieko nesiskiria kalbant apie naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau jiems daug sunkiau palikti tėvų namus ir įsigyti nuosavą būstą dėl vietos sąlygų. Kalbant apie pajamas, yra aiškus skirtumas, jei Y kartos atstovas pradėjo dirbti neseniai ir jei dirba kelerius metus. Darbo patirties turinčių Y kartos atstovų atlyginimai yra bent 25 % didesni.


Kiek uždirba Y kartos atstovai Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse?

„Paylab“ išanalizavo Y kartos žmonių, gyvenančių Vidurio ir Rytų Europos šalyse, atlyginimus (visuose regionuose, įskaitant sostines) ir nustatė, kad jauni žmonės vidutiniškai uždirba apie 1 000 eurų.

Lyginant dešimtajame dešimtmetyje ir devintajame dešimtmetyje gimusių Y kartos žmonių atlyginimus, pastarieji gauna maždaug ketvirtadaliu daugiau. Didžiausias atlyginimo augimas nustatytas žemutinės ir vidurinės grandies vadovų tarpe. Šias pareigas užimantys Y kartos atstovai gali tikėtis iki 40 % atlyginimo augimo Višegrado šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje), 38 % – Balkanų šalyse ir 23 % – Baltijos šalyse. Atlyginimų augimas taip pat pastebimas kvalifikuotų techninių ir netechninių specialybių srityje: 18 % Baltijos šalyse ir iki 25 % Vidurio Europoje.

Nėra didelio skirtumo tarp jaunesnių ir vyresnių Y kartos atstovų, užimančių administracines pareigas. Didesnį augimą „Paylab“ pastebėjo tik Balkanų šalyse – iki 17 %, bet Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse augimas siekė tik apie 10 %.

Lėčiausiai auga pagalbinio personalo, kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sferos darbuotojų atlyginimai (augimas neviršija 8 %). Tačiau Baltijos šalyse pirmiau minėtų pareigų atlyginimai išaugo 14–16 %.

Kasmet daugiau nei 480 000 dirbančių asmenų lygina savo atlyginimus tarptautinėje svetainėje „Paylab“. Palyginkite savo atlyginimą su kitų žmonių atlyginimais.

 

Jaunesni Y kartos atstovai susiduria su problemomis ieškodami būsto

„Eurostat“ duomenimis, Vidurio ir Rytų Europos regionui būdinga tai, kad nemažai Y kartos atstovų tebegyvena su tėvais. Net 6 iš 10 18–34 m. amžiaus žmonių dalijasi būstu su tėvais. Ši problema yra rimtesnė Kroatijoje, Serbijoje ir Slovakijoje, kur 7 iš 10 pirmiau minėto amžiaus jaunų suaugusiųjų gyvena su tėvais.

Tėvystės (motinystės) atidėliojimas ir sunkiai įperkamas būstas (geriausiu atveju galima nuomotis butą) yra pagrindiniai veiksniai. Atlyginimai yra paprasčiausiai per maži, atsižvelgiant į dideles nekilnojamojo turto kainas. Didžiausia tikimybė jauniems suaugusiesiems įsigyti savo būstą – pasiimti paskolą gyvenant su partneriu (-e), kad pajamas sudarytų dviejų žmonių atlyginimai.

Slovakijoje 1 kvadratinio metro kaina (buto) siekia 1 500 eurų. Sostinėje, kur daugiausia darbo vietų, kaina pakyla iki 2 100 eurų. Ši suma daugiau nei 2,5 karto viršija Y kartos atstovų Slovakijoje vidutinį mėnesio atlyginimą.

Kroatijoje 1 kvadratinio metro kaina siekia 2000 eurų – tris kartus daugiau nei į ketvirtąją dešimtį įžengusių žmonių vidutinis mėnesio atlyginimas. Be to, dėl ekonominės krizės Kroatijoje nemažai jaunų žmonių neteko darbo ir galimybės kopti karjeros laiptais. Taip pat pastebimas didelis nedarbo lygis tarp jaunų Y kartos atstovų.

Vidurio ir Rytų Europoje įprastas amžius, kurio sulaukę jauni žmonės išsikelia iš tėvų ir pradeda gyventi savarankiškai, yra 28 metai. Tuomet jauni Y kartos atstovai įgyja finansinę nepriklausomybę. Anksčiausiai tėvų namus Y kartos atstovai palieka Estijoje (sulaukę 23) ir Čekijoje (sulaukę 26). O ilgiausiai su tėvais gyvena Kroatai ir Slovakai – vidutiniškai iki 31 metų amžiaus.

Paprastai ilgiau su tėvais gyvena vyrai. Minėtame regione jie palieka tėvus namus maždaug dvejais metais vėliau nei moterys. Jų gyvenimo būdas sudaro didelį kontrastą Vakarų Europos Y kartos atstovų gyvenimo būdui, kurie palieka tėvų namus daug anksčiau. Pavyzdžiui, Suomijoje jaunuoliai pradeda gyventi savarankiškai sulaukę 22 metų amžiaus.

Kokie yra devintajame dešimtmetyje ir dešimtajame dešimtmetyje gimusių Y kartos atstovų finansinio elgesio skirtumai?

Apie „Paylab“

„Paylab“ yra tarptautinė apklausų apie atlyginimus platforma, renkanti informaciją apie daugiau nei 500 pareigų darbuotojų atlyginimus ir priedus. „Paylab“ naudoja unikalią metodologiją rinkti duomenis, atlieka trijų etapų valdymą ir turi didesnę nei 8 metų patirtį. „Paylab“ svetainės arba partnerių svetainių konkrečioje šalyje lankytojai gali lengvai ir anonimiškai užpildyti el. apklausą apie savo atlyginimą ir palyginti duomenis su nacionaliniu tų pareigų vidurkiu. Sistemoje visuomet naudojami pastarųjų 12 mėnesių duomenys.

Individuali darbo paieškos konsultacija

 

Konsultacija skirta ieškantiems darbo arba norintiems pasitikrinti savo vertę darbo rinkoje.

 

Konsultacijos gairės:

  • Kur ir kaip reikėtų ieškoti jums tinkamų darbo pasiūlymų
  • Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias daro pretendentai dalyvaudami atrankoje
  • Potencialaus darbdavio įvertinimas
  • Kandidato CV analizė
  • Koks turi būti motyvacinis laiškas, kad sudomintų darbdavį
  • Pasiruošimas pokalbiui dėl darbo nuo A iki Z
  • Dažniausiai užduodami klausimai ir kaip į juos atsakyti
  • Būtini klausimai vadovui
  • Interviu simuliacija
  • Įvaizdis (apranga, kūno kalba)

N.B. Susitikimo metu koncentruosimės į jums opiausius, aktualiausius darbo paieškos klausimus. Tikėtina, kad dėl ribotos konsultacijos trukmės, kai kurie klausimai bus apžvelgti glaustai arba liks neaptarti. Rekomenduojame iš anksto apsibrėžti, kuriuos klausimus būtinai norite aptarti konsultacijos metu.

_______________

Visiems dalyvaujantiems konsultacijoje nemokamai atliekame 30 Eur vertės

_______________

 

Susidomėjote?

PASLAUGOS KAINA:

1 val. trukmės konsultacija  50 Eur

Kaina nurodyta su PVM (41,4 +21%=50 Eur)

Vieta – Švitrigailos g. 11B, Vilnius arba Skype (video)

Užsiregistruokite jau dabar! konsultacijos@cvonline.lt

        

 

Atsiliepimai apie konsultaciją:

 

“Norėjau Jums dar kartą padėkoti už konsultaciją.

Turite stebuklingą aurą ir akį J praėjus keletui dienų po mūsų konsultacijos, sulaukiau skambučio iš tarptautinės įmonės, kuri ieškojo būtent tokios pozicijos, vietos įmonės apie kurią pastaruoju metu svajojau. Atrankų metu nuolat jaučiau ir prisiminiau Jūsų pastabas bei patarimus, jie labai padėjo pristatyti save. Nuo pirmadienio startuoju naujame darbe.

Ir didelis didelis AČIŪ!!!”

 

Noriu pasidžiaugti sėkme: ketvirtadienį po jūsų konsultacijos turėjau 2 interviu ir penktadienį jau sulaukiau įdomaus darbo pasiūlymo. Dar kartą dėkui už vertingą konsultaciją.

 

“Pirmiausia dar kartą noriu Jums padėkoti už įdomų, be abejonės naudingą man, pamokantį pokalbį ir suteiktą informaciją. Ačiū labai!”

 

“Noriu dar kartą padėkoti už vertingą konsultaciją. Atrodo tokius paprastus dalykus atradau iš naujo, lyg matyčiau save kitu kampu.”

 

“Buvo tikrai naudinga ir gerai! Visą dieną vis ką nors prisimenu ir analizuoju :) Jau žinau pirmąjį savo darbą – persirašyti CV, o tiksliau juos du :) Mane “perkandote” labai greit ir tai rodo jūsų profesionalumą. Todėl didelis AČIŪ jums!”

 

“Dar kartą noriu jums padėkoti uz pokalbį. Po mūsų susitikimo supratau kaip apgailėtinai atrodydavau pokalbiuose su darbdaviais. Gavau išties labai daug naudingų patarimų, gerą spyrį ir įkvėpimą. Prieš ateidama pas jus jaučiau nusivylimą, neturėjau jokio entuziazmo naujo darbo paieškoms. Dabar po truputį bandau susidėlioti kokio darbo as norėčiau, kaip pasirinkti darbdavį ir pan…. AČIŪ už viską jums!”

 

“taip aš jau dirbu! Ir ne bet kur, o įmoneje, kurioje ir norėjau. Dirbu antrą savaitę, sunku labai, labai, daug darbų, kurių anksčiau nesu dariusi, ir net neįsivaizduoju kaip daryti, 2 naujos programinės sistemos ir t.t. Tačiau žinau, kad tai laikini sunkumai, įsidirbsiu ir gausiu neįkainojamos patirties. Jūsų konsultacija be abejo padėjo 100%, nes supratau, kad aš turiu savo privalumą, tai kaip Jus pasakėte “dirbu iš širdies”, ir pokalbio metu buvau atvira ir sakiau tiesiai ką moku, ką galiu, o su kuo nesu susidūrusi, bet norėčiau išmokti. Tai va rezultatas – atrankas su užduotimis praėjau ir dirbu. :) Dar kartą AČIŪ! Sėkmės ir Jums suteikiant kitiems, laikiniems bedarbiams sparnus :)

 

“Dėkoju už įdomią ir naudingą konsultaciją. Darysiu pokyčius.”

 

Būsiu atvira, po susitikimo reikėjo laiko “suvirškinti” gautą informaciją. Manau šiai dienai tai vieni iš prasmingiausiai išleistų 180 Lt., man tikrai reikėjo ne paglostymo, kokia aš faina ir pūkuota, o gero spyrio į užpakalį, kad pagaliau susiimčiau ir pradėčiau judėti į priekį. Nuoširdžiai tikiu, kad gauta informacija man padės susirasti mėgstamą darbą. Ir labai dėkui Jums už profesionalumą ir atvirumą pokalbio metu.”

 

Po konsultacijos jaučiuosi taip, tarsi “atsibudusi po gilaus miego” ir pradedanti nuo tuščio švaraus lapo:) Ačiū Jums labai, Jau šiandien vakare pradėjau nuo mažų pokyčių.  Apsilankiusi “gyvai” CV-Online ofise labai pakeičiau nuomonę apie Jūsų įmonę :)  Atvykusi pas jus į ofisą, pamačiau šiltą ir simpatišką kolektyvą, pilną žavių moterų, kurios “sukasi kaip bitės”…todėl tikiu, kad kai įdėsiu maximum pastangų ir atsižvelgsiu į visas Jūsų pateiktas rekomendacijas, tikrai pasieksiu norimo rezultato. Ačiū Jums labai dar kartą, manau Jūs tas impulsas ir tas šiltas spindulys, kuris “supurtė” mane iš vidaus:):) ir paruošė naujam skrydžiui.”

 

“Noriu dar kartą Jums padėkoti už konsultaciją dėl CV ir pokalbio. Gavau lengvą “šoką” po Jūsų pastabų. Supratau savo klaidas ir bandysiu ateityje jų nekartoti.”

 

“Dar kartą dėkoju už pokalbį, jaučiuosi įkvėpta ir pakylėta. Tikiuosi, kad aptartas planas padės susirasti darbą, kuriame mano įgūdžiai bus naudingi.”

 

“Džiaugiuosi, kad turiu darbą, ir tikrai gerą :) Manau, man tikrai pasisekė. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto pasirinkau šią darbovietę. Ir dar kartą ačiū už Jūsų pagalbą.

Konsultacija tikrai buvo labai naudinga. Jūs pasakėte pastabas kokius pliusus išryškinti, patarėte kokią galima sakyti algą.  Apskritai, mane įkvėpė tikėti savimi, ir nenuleisti rankų :) Siekti savo tikslų ir nenusileisti visom žmonių, aplinkinių, potencialių darbdavių provokacijom dėl mano “per daug optimistinių tikslų įgyvendinimo”. Tad ta konsultacija davė man tiek žinių, tiek pasitikėjimo :) Tad tai, ką turiu dabar – Jūsų dėka.”

Pagrindiniai darbe patiriamo streso veiksniai

 

Darbe patiriamas stresas daro įtaką miego trukmei. Įprastai stresą patiriantys žmonės miega trumpiau. Tarptautinė apklausa apie stresą darbe, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt), parodė, kad darbuotojai, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų, dažniau skundžiasi darbe patiriamu stresu. Jie kenčia nuo per didelių darbo krūvių, atsakomybės, mažo atlyginimo, viršvalandžių, laisvo laiko bei poilsio trūkumo. Apklausa vykdyta 2017 metų pradžioje, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai iš 11 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą – www.manoalga.lt.

 

Tik 8% darbuotojų, kurie per parą miega 6 ar mažiau valandų sakė, kad darbe nejaučia streso. Miegantys ilgiau dažniau minėjo, kad darbe jie yra ramūs ir nepatiria streso. Situacija blogėja palyginus žemas ir aukštas pajamas gaunančių darbuotojų atsakymus. Tyrimas parodė, kad mažiau uždirbantys darbe patiria daugiau streso. Darbuotojai siekdami iš jų reikalaujamo našumo lygio ir rezultatų darbo vietoje patiria stresą. Žmonės, kurie miega trumpiau nei kiti, labiau pergyvena dėl savo darbo rezultatų. Žemesnės kvalifikacijos, mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai skundžiasi pajamomis, prastomis darbo sąlygomis ir aplinka, su darbu susijusiomis sveikatos problemomis ir prastais santykiais su kolegomis.

Tuo tarpu vadovai ar daugiau uždirbantys darbuotojai dažniausiai susiduria su per dideliu darbo krūviu, perdegimu darbe, stresu įmonėje vykstant pokyčiams ir sunkumais siekiant darbo-laisvalaikio balanso.

 

Kiek miega dirbantieji?

75 % apklaustųjų nurodė, kad jie miega 6-8 valandas per parą. Tai pakankama miego trukmė fiziniam ir psichiniam poilsiui ir regeneracijai.

Vos 5% laimingųjų miega daugiau nei 8 val. Nemažai dirbančiųjų (19%) lovoje praleidžia ne itin daug laiko, jie savaitės eigoje miegui skiria mažiau nei 6 valandas per parą. Iš jų didžioji dauguma yra vyresni nei 35 metų amžiaus aptarnavimo srities (27%), kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų sferos (25%) darbuotojai. Tai gali būti susiję su tuo, kad šių sričių darbuotojai anksti pradeda darbą, dažnas iš jų dirba pamainomis ar slenkančiu grafiku. Tačiau ir kitų sričių ir lygio darbuotojai taip pat miega gan trumpai. Pavyzdžiui, apie 21% vadovų miega mažiau nei 6 valandas.

 

Darbuotojams daugiausiai streso kelia darbdavių reikalavimai ir spaudimas dėl darbo rezultatų. Beveik ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad darbdavių lūkesčiai yra itin dideli, jie darbuotojams užkrauna per daug užduočių ir atsakomybės. Trečdalis vadovaujančias pareigas užimančių apklaustųjų taip pat įvardino būtent šią streso priežastį. Dar viena darbe patiriamo streso priežastis – viršvalandžiai arba sunkiai apibrėžiamas darbo laikas. Šią priežastį identifikavo 16 procentų apklaustųjų.

 

 

Kitos streso priežastys: nesugėbėjimas susidoroti su darbo krūviu (10%), aukšti vodovų reikalavimai ir lūkesčiai (9%) bei klientų reikalavimai ir lūkesčiai (9%).

Chronišką stresą darbe sukelia perdegimas ir emocinis/fizinis išsekimas. 15 procentų darbuotojų įvardino šią priežastį ir dažniausiai tai buvo 35-44 metų amžiaus respondentai. Perdegimas būdingas visų lygių darbuotojams. 17% aukščiausio lygio vadovų ir 16% žemesnio-vidutinio lygmens vadybos specialistų perdegimą minėjo kaip vieną iš pagrindinių streso veiksnių. Perdegimas ypač pastebimas tarp programuotojų, medicinos specialistų, mokytojų, psichologų, policijos pareigūnų ir pan.

 

Darbo/laisvalaikio balanso trūkumo sukeliamas stresas

Kitas svarbus veiksnys, kuris sukelia darbuotojams stresą yra darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas.  Tačiau, labiausiai darbuotojams stresą kelia finansinės problemos dėl per žemų pajamų, kurios sunkiai patenkina pagrindinius pragyvenimo poreikius. Šį faktorių, kaip pagrindinį streso faktorių nurodė ¼ respondentų ir jis buvo dažniau minimas tarp žemesnio lygio išsilavinimą turinčių ar žemesnes darbo pozicijas užimančių bei viešojo / valstybinio sektoriaus darbuotojų.

Kiti jaučia stresą ir dėl darbo pamainomis, kintančio grafiko (10%) arba per trumpo atostogų laikotarpio (10%). 9% respondentų skundėsi darbo sukeltomis sveikatos problemomis.

Šeimos turinčios vaikų, žinoma, supranta kaip sunku suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai. 5% apklaustųjų šį veiksnį įvardino kaip vieną pagrindinių streso šaltinių, o skaičiai pagal respondentų lytį ir amžių rodo, kad tai aktualiausia 35 -44 amžiaus moterims. Sergančių vaikų priežiūra turėjo įtakos lankymuisi darbe, o vaikų nuvežimas/pasiėmimas į/iš darželių, mokyklos ar būrelių nuolat kelia darbuotojams stresą.

 

Darbo sąlygos ir santykiai

Darbo sąlygos ir aplinka taip pat gali būti streso priežastimi. Moterys jautriau nei vyrai reaguoja į blogas darbo sąlygas ir aplinką. 13% dirbančiųjų mano, kad tai svarbus streso veiksnys. Pokyčiai įmonėje darbuotojams kelisa ne ką mažesnį stresą, 9% darbuotojų ir 16% vadovų pasirinko šią opciją. 9% respondentų blogi santykiai su kolegomis yra dar vienas streso veiksnys.

 

Ką daryti, kad darbe būtų mažiau streso >>

 

Apie apklausą

Tarptautinė darbe patiriamo streso apklausa vykdyta internetu. Ją atliko tarptautinis Paylab.com atlyginimų portalas 11 Centrinės ir Rytų šalių (Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2017 metų sausio vasario mėnesiais, joje dalyvavo 58,508 darbuotojai.

2017 metų vasario mėnesio darbo pasiūla ir paklausa

 

2017 metų vasario mėnesį daugiausiai kandidatų dėmesio sulaukė šių sričių darbo pasiūlymai:

  1. Finansų/Apskaitos
  2. Teisės
  3. Transporto/Logistikos
  4. Informacinių technologijų
  5. Gamybos/Pramonės
  6. Sveikatos apsaugos/Socialinės rūpybos
  7. Organizavimo/Valdymo
  8. Žmogiškųjų išteklių
  9. Statybų/Nekilnojamo turto
  10. Administravimo

 

Tuo tarpu darbdaviai daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė šių sričių kandidatams:

  1. Pardavimų (~660 darbo pasiūlymų)
  2. Informacinių technologijų (~660 darbo pasiūlymų)
  3. Gamybos/Pramonės (~480 darbo pasiūlymų)
  4. Prekybos/Pirkimų/Tiekimo (~450 darbo pasiūlymų)
  5. Organizavimo/Valdymo (~350 darbo pasiūlymų)
  6. Finansų/Apskaitos (~340 darbo pasiūlymų)
  7. Inžinerijos (~340 darbo pasiūlymų)
  8. Bankų/Draudimo (~300 darbo pasiūlymų)
  9. Transporto/Logistikos (~250 darbo pasiūlymų)
  10. Administravimo (~230 darbo pasiūlymų)

 

Darbo skelbimuose darbdaviai dažniausiai kandidatams kėlė šiuos reikalavimus:

  • bent 2 metų darbo patirtis;
  • aukštasis išsilavinimas;
  • geros lietuvių  ir anglų kalbos žinios;
  • puikūs bendravimo ir  derybiniai įgūdžiai;
  • aktyvumas;
  • organizuotumas;
  • atsakomybė ir savarankiškumas.

 

Visi darbo pasiūlymai

Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas


Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

 

Atsisiųskite šios temos infografiką

 

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

 

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

 

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

 

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

 

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

 

 

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

 

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

 

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

 

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

 

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

 

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

 

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

 

Darbo jėgos migracijos kliūtys

 

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

 

Apklausos infografikas

 

Apie apklausą

 

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.

 

Darbo paieškos karjeros portaluose gidas


Pasidalinsiu keliais pastebėjimais, kurie gali palengvinti ir pagreitinti naujo darbo paiešką karjeros portaluose.

 

Iš pradžių susitarkime, kad karjeros portalai – ne įdarbinimo agentūros, kurios konkrečiam žmogui ieško darbo. Karjeros portalas – tarpininkas tarp darbdavio ir ieškančiojo darbo, kuriame įmonės talpina darbo pasiūlymus, o ieškantys darbo nemokamai ir savarankiškai naudojasi darbo paieškos įrankiais.

 

Todėl, pirmas patarimas, nesiųskite savo CV bendruoju karjeros portalo el.paštu, pvz. su prierašu “ieškau darbo” ar “siunčiu CV, pasiūlykite man tinkamą darbą”. Deja, toks laiškas nebus veiksmingas, nes būtų neprofesionalu jei mes pradėtumėme spėlioti, kuris iš kelių tūkstančių darbo pasiūlymų jums tinka labiausiai. Tik jūs geriausiai žinote, koks darbas jums tinka ir kur norite aplikuoti. Todėl CV siųskite į konkrečią, jums tinkamą, darbo poziciją, skelbime nurodytu el.paštu.

 

Štai efektyvus sprendimas:

  • peržiūrite darbo skelbimus (pagal skelbimų įrašymo datą, pareigų sritį ar vietovę),
  • randate sau tinkamą darbo pasiūlymą,
  • pakoreguojate savo CV,
  • parašote šiam skelbimui tinkamą motyvacinį arba kreipimosi laišką ir
  • kandidatuojate.

 

Kodėl tai efektyvu? Nes Jūs patys išsirinkote, kas jus domina, kandidatavote išreikšdami savo motyvaciją ir jūs žinote, kodėl būtent šis darbas Jus domina ir kodėl jūs tinkate šiam darbui. Jūs tikslingai kandidatuojate, o ne bandote laimę pasikliaudami kitų sprendimais.

 

Ar yra skirtumas, su kokiu CV geriau kandidatuoti: Europass, CV-Online sistemoje įrašytu ar savo sukurtu CV? Nelabai. Svarbiausia, kad CV didžiausią dėmesį skirtumėte darbo patirties aprašymui, įgūdžių ir kompetencijų, savo tinkamumo šiam darbui pagrindimui.

 

Jei norite kuo greičiau surasti naują darbą, pasistenkite kasdien peržiūrėti darbo pasiūlymus. Darbo pasiūlymų peržiūrą galima šiek tiek pagreitinti, užsisakius sau tinkamus darbo skelbimus į el.paštą. Dar vienas patarimas, skelbimų į el.paštą užsakyme pakaks pažymėti tik 2-3 kriterijus, pvz. darbo sritis, vietovė ir “siųsti kasdien” – turėsite didesnį pasirinkimą, nes kuo daugiau kriterijų pažymėsite, tuo ilgiau reikės laukti visus juos atitinkančių skelbimų, o juk kai kurie kriterijai gal ir nėra tokie svarbūs.

 

Galima dar šiek tiek pagreitinti darbo paiešką. Jei jau esate įrašę savo CV į karjeros portalo duomenų bazę, pasistenkite nuolat jį atnaujinti. Sakysite, nieko naujo neįvyko, nėra kaip atnaujinti savo CV? Taip, gal jūsų profesinėje srityje niekas ir nepasikeitė, bet jei prisijungsite prie tinklapio su savo slaptažodžais ir atidarysite savo CV (tiesiog peržiūrėsite jį), jo atnaujinimo data pasikeis į šios dienos, o tai reiškia, kad Jūsų CV pakils į visų CV sąrašo viršų. Juk ne paslaptis, kad darbdaviai linkę ieškoti tinkamų kandidatų tarp “šviežiai” įrašytų/atnaujintų CV. Todėl, toks paprastas veiksmas gali ženkliai padidinti jūsų šansus būti pastebėtam.

 

Kas efektyviau: kandidatuoti pačiam ar turėti CV duomenų bazėje? Efektyviau – kandidatuoti pačiam, nes taip parodote savo susidomėjimą siūloma pozicija ir be to, ne visos įmonės, kurios publikuoja darbo skelbimus, naudojasi CV duomenų baze. Taip pat, jei įmonė suranda jūsų CV duomenų bazėje, ji nežino, ar siūlomas darbas jus sudomins. Įmonei tenka jums skambinti ar rašyti, pasakoti apie siūlomą darbą ir pan., o jums gali būti neaktualu.

 

Daugiau karjeros patarimų rasite čia.

 

 


Su geriausiais linkėjimais,

Rita Karavaitienė

CV-Online marketingo vadovė