Mes užtikriname maksimalų cvonline.lt svetainės saugumą

 

Siekiant užtikrinti maksimalų mūsų paslaugų vartotojų saugumą, visa CV-Online svetainė bus perkeliama į HTTPS duomenų perdavimo protokolą. Šis pakeitimas vyks lapkričio 21 d.

 

Prisijungimai prie sistemos, registracija, apmokėjimai ir kitos svarbios svetainės funkcijos jau ilgą laiką veikia šiuo protokolu, bet griežtėjant vartotojų duomenų apsaugai ir siekiant sukurti kiek įmanoma saugesnę aplinką, nusprendėme visas svetainės dalis perkelti į šį maksimalų duomenų perdavimo saugumą užtikrinantį protokolą.

 

Kokią įtaką šis pokytis gali turėti:

jei Jūsų įmonė cvonline.lt svetainėje publikuoja darbo skelbimus URL (nuorodos į skelbimą) formatu, o Jūsų skelbimo puslapis nėra visiškai pritaikytas atvaizdavimui https duomenų perdavimo protokolui, tokiu atveju skelbimas nebus atvaizduojamas, matysite tik tuščią skelbimą ir Jūsų IT skyrius ar įmonė prižiūrinti svetainę turės atlikti tam tikrus nedidelius pakeitimus.

Šiuo metu jokių pakeitimų Jums atlikti nereikia ir šie saugumo pasikeitimai gali daryti įtaką tik labai mažam procentui darbo skelbimų.

 

Plačiau apie https duomenų perdavimo protokolą galite paskaityti čia.

 

Jei prireiks papildomos informacijos ar pagalbos, galite kreiptis į CV-Online Lietuva svetainės administratorių Aivarą – aivaras.pauga@cvonline.lt

 

Su savo tiesioginiais vadovais geriau sutariantys darbuotojai uždirba daugiau

Kaip darbuotojai žiūri į šių dienų lyderius? Kokius santykius jie palaiko su savo tiesioginiais vadovais? Darbo užmokesčio portalas Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt valdomas CV-Online) atliko tarptautinę darbuotojų apklausą siekiant atskleisti labiausiai trūkstamus vadovų bruožus, asmenines savybes. Ši apklausa yra “PAYLAB ATLYGIO TYRIMO”, kuris reguliariai stebi su atlyginimu susijusias tendencijas, dalis. Darbuotojų iš 11 Europos šalių paprašme įvertinti savo tiesioginius vadovus. Taip pat tyrėme, kokią įtaką šie santykiai su vadovais daro darbuotojų atlyginimo dydžiui.

 

Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, jo metu apklausta 52 120 respondentų, dirbančių įvairiose veiklos srityse, pozicijose ir valdymo lygiuose.

 

Kokius santykius darbuotojai palaiko su savo tiesioginiais vadovais?

4 iš dešimties apklaustų darbuotojų savo santykius su vadovu įvardina kaip neutralius ar net labiau neigiamus. Tiesą sakant, 35% apklaustųjų išlaiko pagarbų atstumą, jų santykiai su viršininkais yra gana santūrūs. Net 4 procentai apklaustų darbuotojų teigia, kad jų santykiai su jų tiesiogine vadovybe yra šalti ir nedraugiško pobūdžio.

Žmonės uždirbantys daugiau nei šalies vidurkis dažniau turi kur kas draugiškesnius santykius su savo tiesioginiais vadovais. Teisingas atlyginimas yra darbuotojo ir viršininko gerų santykių pagrindas.

61% respondentų pripažino, kad santykiai su tiesioginiais vadovais yra draugiški. Įdomus pastebėjimas, kad tie, kurie atsakė, jog palaiko draugiškus santykius su vadovybe, uždirba maždaug 14% daugiau negu tie, kurie santykius su valdžia įvardino kaip šaltus ir nedraugiškus. Šis skirtumas tarp boso ir pavaldinio santykių, atsižvelgiant į pavaldinių uždirbamą atlyginimą, buvo pastebėtas visose šalyse, kuriose buvo vykdoma ši apklausa.

Apklausa taip pat parodė, kad vadovai, kvalifikuoti techniniai darbuotojai, IT darbuotojai ir 35 metų amžiaus ar jaunesni darbuotojai apskritai geriau sutaria su savo vadovais.

Kokių savybių labiausiai trūksta šiuolaikiniams vadovams?

Darbuotojai sutinka, kad šiuolaikiniams lyderiams trūksta teisingumo, nuoširdumo, komunikabilumo ir geranoriškumo. Šiuos bruožus respondentai įvardino dažniausiai.

Respondentai, kurie palaiko draugiškus santykius su savo vadovais, dažniausiai skundžiasi, kad jų vadovui trūksta drąsos ir ryžto bei mano, kad jie nėra pakankamai kūrybingi. Žmonės, kurių atlyginimas viršija šalies vidurkį, dažniausiai skundžiasi, kad jų bosui trūksta charizmos.

Darbuotojai, kurių santykiai su vadovais yra šalti ir per atstumą, nurodė, kad jaučiasi neįvertinti, jų viršininkai nerodo pakankamai pagarbos ir jiems trūksta pasitikėjimo. Jie taip pat abejoja savo boso kompetencija ir mano, kad jiems trūksta profesionalumo ir patirties.

Vis dažniau boso kėdę užima vyrai.

Tyrimas taip pat patvirtino moterų, užimančių aukštesniųjų vadovų pozicijas, trūkumo ilgalaikę tendenciją. Turėti vadovą vyrą yra du kartus didesnė tikimybė, nei, kad tau vadovaus moteris. Darbuotojai, kurių tiesioginiai vadovai yra moterys, įvardino tuos pačius vadovų trūkumus, kaip ir tie, kuriems vadovauja vyrai.

Apie apklausą.

“Paylab.com” atlyginimų portalo atlikta darbuotojų apklausa “Mano viršininkas” yra “PAYLAB ATLYGIO TYRIMO“ dalis, kuri stebi su atlyginimu susijusias tendencijas. (Ankstesnėse apklausose daugiausia dėmesio buvo skiriama šioms temoms: darbuotojų migracija į užsienį, stresas darbo vietoje ir požiūris į atlyginimus).

Duomenys buvo surinkti 11 Europos šalių, naudojant vietinius atlyginimų portalus, kurie suteikia darbuotojams galimybę palyginti atlyginimą pagal konkrečią jų užimamą poziciją, iš viso 52,120 respondentų: Vengrija (Fizetesek.hu – 5573 respondentai), Slovakija (Platy.sk – 12 157 respondentai), Čekijos Respublika (Platy.cz – 13 665 respondentai), Lenkija (- 404 respondentai), Serbija (1492 respondentai), Slovėnija (Placa.si – 2780 respondentų), Bosnija ir Hercegovina (Plata.ba – 803 respondentai) ), Estija (Palgad.ee – 1722 respondentai), Lietuva (Manoalga.lt – 5083 respondentai), Latvija (Algas.lv – 4741 respondentas) ir Suomija (Palkkadata.fi – 3700 respondentų).

Virtuali Karjeros mugė – Interaktyvi darbo ir talentų paieška

 

 

Spalio 24 – 30 dienomis vyks antroji Baltijos šalių Virtuali Karjeros Mugė (www.karjerosmuge.lt). Mugę organizuoja karjeros portalas CV-Online. Tai vienintelis tokio tipo renginys vykstantis vienu metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

3 valstybės, 7 dienos, apie 60 įmonių, šimtai darbo pasiūlymų, keli šimtai virtualių pokalbių su įmonių atstovais, webinarai.

Kuo dar ši mugė skiriasi nuo įprastinių karjeros mugių? Ko iš jos gali tikėtis ieškantieji darbo?

 

Be plačios renginio geografijos, trukmės, dalyvių įvairovės ir formato, Virtuali karjeros mugė ypatinga tuo, kad ji orientuojasi ne tik į studentus, joje kviečiami dalyvauti įvairiaus amžiaus, darbo ir karjeros galimybėmis besidomintys lankytojai. 2016 metais 40% mugės lankytojų buvo 25-34 metų amžiaus, t.y. aktyviausi darbo rinkos dalyviai.

Atsižvelgiant į praėjusių metų mugės lankomumą, planuojama, kad 2017 metų mugėje apsilankys apie 200 000 unikalių lankytojų. Net ir tiems, kurie šiuo metu turi darbą ir nesidairo naujų karjeros galimybių, gali būti įdomu pabendrauti su įvairių veiklos sričių įmonių personalo specialistais, padalinių vadovais ar generaliniais direktoriais. Dažnai kandidatai skundžiasi, kad jiems trūksta tiesioginio kontakto ir dėmesio iš potencialaus darbdavio, informacijos apie įmonę arba konkretų darbo pasiūlymą, todėl virtualios karjeros mugės tikslas yra paskatinti abiejų pusių bendravimą.

Kitas šio renginio išskirtinumas – nemokamas dalyvavimas renginyje virtualiai 24/7. Įmonių virtualiuose stenduose visa aktuali informacija apie įmonę pateikta moderniai, aiškiai ir vizualiai patraukliai. Operatyvus betarpiškas bendravimas, naujausia ir išskirtinė informacija leidžia kitu kampu pažvelgti į, atrodo, gerai žinomas įmones.

Norint apsilankyti mugėje nereikia registruotis, pirkti bilietų, stovėti eilėse, važiuoti į konkrečią vietą, išėjus iš jos galima sugrįžti ir užtrukti, kiek tik nori laiko. Technologijų dėka gerokai sutaupomas tiek darbdavių, tiek ieškančiųjų darbo laikas ir pinigai, nes mugės dalyviams tereikia turėti kompiuterį ar išmanųjį telefoną ir internetą. 2016 metais 28% lankytojų mugėje dalyvavo naudodami išmaniuosius telefonus ar planšetes, šiais metais, tikėtina, skaičius bus dvigubai didesnis.

Visos įmonės akcentuoja, kad svarbiausias mugės tikslas yra bendravimas su kandidatais. Taip pat Virtualioje karjeros mugėje dalyvaujančioms įmonėms svarbu: pristatyti įmonę, supažindinti su jos veikla, vidine kultūra, pritraukti potencialius darbuotojus / praktikantus, papasakoti apie darbo specifiką.

Mugės lankytojai matys įmonių suplanuotus pokalbių sesijų grafikus, galės pasirinkti, kada jiems patogiau pabendrauti su įmonių atstovais. 2016 metų mugėje darbdaviai daugiausiai klausimų iš kandidatų sulaukė apie darbo pobūdį, užduotis, reikalavimus kandidatams, galimybes siekti karjeros ir tobulėti, atlygio sistemą ir motyvacines priemones. Šiais metais aktualijos išlieka tokios pačios. Įmonės stenduose dalinasi ne tik darbo pasiūlymais, bet ir patarimais, kaip būtų galima gauti savo svajonių darbą.

 

Lietuvoje Virtualioje karjeros mugėje dalyvauja: RunwayDanske Bank, IKEA, Žemaitijos pienas, Keisk žaidimo taisykles, Mars Lietuva, Grigeo, TELE2, Headex, Barclays ir kitos pramonės, audito, IT, energetikos, saugos, klientų aptarnavimo ir transporto įmonės.

Baltijos šalių tyrimas: lietuviai atostogauja mažiausiai, bet pailsi geriausiai

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rugsėjo mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad Estijoje buvo daugiausia atostogavusiųjų, tačiau geriausiai savo atostogas poilsiui išnaudojo lietuviai. Užsienyje daugiausia atostogavo latviai, bet jie ir lietuviai net ir atostogų metu kur kas dažniau nei estai turėjo atlikinėti darbo užduotis.

Apklausa apie Baltijos šalių gyventojų atostogavimo įpročius vyko darbo paieškos skelbimų CV-Online, viešbučių ir poilsio paslaugų elektroninės parduotuvės NoriuNoriuNoriu.lt ir jų partnerių Latvijoje bei Estijoje tinklalapiuose.

Lietuvoje į tyrimo klausimus atsakė 10 410, Latvijoje – 2794, Estijoje – 1206 respondentai.

Tyrimo duomenys rodo, kad iki spalio mėnesio didžioji dauguma dirbančiųjų jau spėjo paatostogauti. Čia pirmauja estai – net 81 proc. jų jau turėjo atostogų, atostogavusių lietuvių ir latvių skaičius panašus – atitinkamai 71 ir 68 proc.

Nors estai gali pasigirti tuo, kad iki šaltojo sezono jau spėjo pasinaudoti atostogomis, bet jų poilsio kokybė ne itin gera: net kas penktas nurodė, kad po atostogų į darbą grįžo nepailsėjęs.

Viena iš to priežasčių gali būti per trumpos atostogos. Didžioji dalis Estijos respondentų atostogavo tik Estijoje ir tenkinosi trumpomis kelių dienų išvykomis. Tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių estų atostogoms galėjo skirti keturias ir daugiau savaičių. Tiesa, lietuvių tiek laiko atostogavo dar mažiau –tik 13 proc. Latvijoje tokių buvo kur kas daugiau – 27 proc.

Už šalies ribų atostogauti neišvyko 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių, o tarp latvių tokių buvo mažiau – tik savo tėvynėje jų atostogavo ir 42 proc. Kita vertus, ir Estijoje, ir užsienyje paatostogauti spėjo 35 proc. estų. Taip padalinti savo atostogas sugebėjo ir 34 proc. latvių bei 31 proc., lietuvių.

Tyrimo duomenys rodo, kad kokybiškiausias atostogas šiemet turėjo lietuviai. Kaip jau buvo minėta, beveik kas penktas (19 proc.) estas teigė, kad po atostogų jautėsi nepailsėjęs. Tarp lietuvių tokių buvo tik 11 proc., o tarp latvių – 14 proc.

Lietuviams gerai pailsėti netrukdo ir tai, kad jiems kur kas dažniau nei estams atostogų metu tenka padirbėti – tai pripažino 37 proc. lietuvių ir net 49 proc. latvių. Tarp estų tokių buvo mažiausiai – 31 proc. Tačiau į darbo skambučius visiems tenka atsakyti beveik vienodai: 25 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir 23 proc. estų.

Buvo ir daugiau atsakymų, kurie visose trijose šalyse buvo labai panašūs.

„Pastebėjome, kad atostogų trukmė labai priklauso nuo pareigų srities. Administracinį darbą dirbantieji dažniau naudojosi ilgesnėmis atostogomis. Gamybos, inžinerijos, transporto, statybos, prekybos sričių darbuotojai tenkinosi trumpesnėmis atostogomis ir jiems dažniau teko rūpintis darbiniais reikalais atsotogų metu“, – sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

„Apibendrinant visą tyrimą galima pasakyti, kad estai ir lietuviai atostogauja, kur kas trumpiau nei latviai, bet estai, jei taip galima pasakyti, daro tai pareigingiau. Didesnė jų dalis jau turėjo atostogų ir atostogaudami  neturėjo spręsti darbo užduočių. Įdomu, kad lietuviai atostogauja mažiausiai, bet teigia visai neblogai pailsintys. Latviai išsiskiria kur kas ilgesnėmis atostogomis, užtat jiems ir poilsiaujant tenka gerokai dažniau padirbėti“, -pastebėjimais dalijosi NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius.

Darbdavio įvaizdžio formavimui/stiprinimui – profesionalus įmonės profilis tinklapyje cvonline.lt

NAUJIENA!

 

CV-Online tinklapyje prisiregistravusios įmonės, nepriklausomai nuo to, turi ar neturi aktyvių paslaugų, gali susikurti/atnaujinti įmonės įvaizdį stiprinantį profesionalų profilį, kaip šiame pavyzdyje:

 

 

Įmonės profilyje galite:

  • Talpinti vaizdinę medžiagą, pradedant logotipu, nuotraukomis ir baigiant vaizdo klipais.
  • Papasakoti apie savo įmonę, kodėl verta ją pasirinkti.
  • Įdėti savo socialinių tinklų nuorodas ir kitą kontaktinę informaciją.

 

Visą informaciją galite greitai ir paprastai įkelti, redaguoti ir papildyti naudodamiesi patogiu redagavimo įrankiu.

Informaciją apie įmonę galite pateikti trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų.

Suvedę visą informaciją, nepamirškite jos išsaugoti.

 

Įvesta infomacija tinklalapio lankytojams bus rodoma, net jei neturėsite aktyvių darbo pasiūlymų. Jūsų įmonę tinklalapio lankytojai ras įmonių sąraše. Turint aktyvius darbo skelbimus, įmonės profilis bus matomas ir  darbo pasiūlymų paieškoje.

 

Kur galima įrašyti šią informaciją?

Informaciją apie įmonę reikia įvesti prisijungus prie darbdavio paskyros, kairiajame meniu, skyriuje “Nustatymai” paspaudus nuorodą “Info apie kompaniją”.

 

Štai kiek ir kokios informacijos galite įvesti apie savo įmonę:

 

www.cvonline.lt tinklapio atnaujinimai 2017 metais

titulinis

Ieškantiems darbo:

  • Supaprastintas titulinis puslapis, pašalinta nereikalinga/nepasiteisinus informacija, „sutrumpintas“ puslapis;
  • Titulinio puslapio centre išskirti 3 blokai: Top darbdaviai, savaitės pasiūlymai, skelbimai su nurodytu atlyginimu;
  • Puslapis pritaikytas mobiliems telefonams/planšetėms – tinklalapis turi adaptyvią mobilią versiją;
  • Supaprastintas ir atnaujintas darbo skelbimų atvaizdavimas;
  • Naujos kandidatavimo funkcijos: galima kandidatuoti su savo CV-Online sistemoje esančiu CV arba prisegti savo turimus dokumentus (CV, motyvacinį laišką, rekomendacijas), galima kandidatuoti prisijungus prie cvonline.lt arba neprisijungus, galima paprasčiau prisijungti ar sukurti naują vartotoją. Dabar kandidatuoti galima per 30 sekundžių;
  • Internetinio interviu rezultatai bus matomi kandidatui;
  • Supaprastinta darbo skelbimų paieška, galimos įvairios paieškos kombinacijos;
  • Išsaugomi paskutinių darbo skelbimų paieškų rezultatai;
  • Supaprastintas darbo skelbimų sąrašo atvaizdavimas (palikta tik esminė ir svarbiausia informacija);
  • Skelbimus galima greitai išsaugoti, vėliau peržiūrėti išsaugotų skelbimų sąrašą;
  • Tinklapis pakoreguotas pagal UX (user experience) ir UI (user interface).

 

Darbdaviams:

  • Paslaugų užsakymas internetu išrašant sąskaitą. Jei užsisakysite darbo skelbimo paslaugą (apmokėjimas su sąskaita) – paslauga pajungiama iš karto, perkant duomenų bazę paslauga pajungiama tik po sąskaitos apmokėjimo.
  • Įmonės/personalo specialistai gali pridėti ne per cvonline.lt sistemą gautų kandidatų CV prie darbo skelbimo. Visus kandidatus galima administruoti vienoje paskyroje.
  • Įrašomas darbo skelbimas sistemoje išsaugomas automatiškai;
  • Atnaujinta/supaprastinta darbo skelbimų įrašymo/administravimo sistema;
  • Atlikus paiešką CV duomenų bazėje iš karto rodomi paieškos rezultatai;
  • Darbo vietovę darbo skelbime galima nustatyti interaktyviame google maps žemėlapyje;
  • Top darbdavių sektorius atnaujintas, daugiau dėmesio skiriant įmonės prisistatymui įvairiomis formomis: tekstu, paveiksliuku ir pan.;
  • Atnaujintas įmonės paskyros atvaizdavimas, daugiau galimybių įmonės reprezentacijai;
  • Yra automatinio skelbimų atnaujinimo funkcija.

Naujasis dinamiškas CV-Online LT prekės ženklas atspindi žmogiškąjį pasirinkimą ir lūkesčių pateisinimo svarbą darbo rinkoje.

 

FB-cover

 

Tradiciškai darbo rinkoje dešimtmečiais buvo koncentruotasi į darbuotojų pasirinkimą “iš popieriaus” – daugiau nei 15 metų tai ir buvo simbolizuojama CV-Online logotipe – “plaukiančio” popieriaus lapo motyvas. Šiomis dienomis darbo rinkoje asmeninės savybės tampa itin reikšmingos, išsiskiria tie, kurie darbui pasitelkia širdį ir aistrą, nori ir siekia užsitarnauti vertę visuomenėje ir ekonominėje erdvėje bei įveikti naujus iššūkius. Šis pokytis ir atsispindi atnaujintame CV-Online grupės prekiniame ženkle.

 

CV-Online internetinė personalo atrankų kompanija visose trijose Baltijos šalyse 2017 rugsėjo 15 d. pristato atnaujintą vizualiąją simboliką. Naujasis Baltijos šalių darbo rinkos lyderio CV-Online logotipas susideda iš dviejų prožektorių šviesos spindulių nukreiptų į sceną, suformuojančių širdies siluetą. Kiekvienoje darbinėje situacijoje visuomet yra dvi pusės – darbdavys (šviesiai mėlynas spindulys) ir darbo ieškantysis (tamsiai mėlynas spindulys). Kiekvienas susitikimas, tame tarpe, ir darbo pokalbiai yra sulyginami su žengimu ant scenos, kur itin ryškios prožektorių šviesos. Kaip išsiskirti? Ką padaryti, kad atkreiptum į save dėmesį? Kaip įvardinti savo stipriąsias savybes? Kaip pasirodyti geriausiu ir pasiruošti svarbiausiam savo gyvenimo pasirodymui?

 

CV-Online siūlo platų inovatyvių darbuotojų atrankos/įdarbinimo paslaugų spektrą bei bendradarbiavimo sprendimus darbdaviams ir darbuotojams. CV-Online darbuotojai atvirauja: -Mes mylime savo darbą ir padedame kandidatams bei įmonių vadovams rasti vieni kitus ir palaikyti reikšmingus ir ilgalaikius ryšius. CV-Online tai vieta, kur mūsų patyrę specialistai yra pasiruošę Jums padėti. Esame išdirbę darbuotojų atrankos modelius, pagrįstus įmonių bei kandidatų poreikiais. Darbo rinka nuolat kinta, tad ir darbuotojų atrankos/įdarbinimo procesai kas kartą yra unikalūs, nėra bendrinių taisyklių tinkančių visiems. Darbas tėra viena gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau būtent darbo rezultatas praturtina kiekvieno iš mūsų gyvenimą naujomis patirtimis, iššūkiais ir asmeniniais malonumais, tokiais kaip, galimybė pasirinkti geriausią laiko praleidimo su šeima ar draugais būdą.

 

Dar viena naujojo CV-Online prekinio ženklo simbolika skirta meilei – kūrybingiausiam ir ilgaamžiškiausiam jausmui gyvenime. Dviejų šviesos spindulių kuriamas širdies siluetas atspindi gerovės sau ir savo artimiesiems troškimą. Pasak CV-Online personalo atrankų specialistų -Kiekvienas iš mūsų turi teisę ir laisvę pasirinkti darbą, kuris ugdo ir praturtiną asmenybę bei individualumą. Kiekvienas turime teisę ir galimybes karjeros pokyčiams, įskaitant ir atokvėpio nuo darbo pertraukas. Teigiama personalo atrankos/įdarbinimo proceso tendencija yra ta, kad stipriai fokusuojamasi į kandidato asmenines savybes, bendravimo įgūdžius. Ir tai matyti iš vis dažniau naudojamų kandidato atrankos būdų: video skambučių, susitikimų ir pokalbių simuliacijų.

 

Pozicijos ir struktūros jau nebėra darbo rinkos esmė – vietoj to, svarbesni darosi žmonės su savo svajonėmis, troškimais, įsitikinimais bei tikslais. “Tai gali būti puiki gyvenimo patirtis”, sako Rain Resmeldt Uusen, CV-Online Estija Marketingo ir Komunikacijos vadovas. “Mes visi turime teisę ir pakankamai laisvės bent jau stengtis dėl savo svajonių. Tuo pačiu metu mes suvokiame savo asmenybės stipriąsias puses, neišnaudotą potencialą ir atpažįstame galimas kliūtis. Personalo projektų vadovai padėdami tinkamiems kandidatams susitikti su tinkamais darbdaviais su iššūkiais susiduria kiekvieną dieną, tačiau geba personalo atrankos procesus įgyvendinti išsaugodami žmogiškąsias vertybes. Mūsų naujasis prekinis ženklas pabrėžia žmogiškąsias teises ir galimybes gyventi pilnavertį darbinį ir asmeninį gyvenimą tuo pačiu metu.”

 

CVOnline_lt_mes darba hashtag down blue

Jaunimo įdarbinimo iniciatyva pritraukė virš 4000 jaunuolių – prisijunk ir Tu!

 

Gegužę startavusi penktoji jaunimo įdarbinimo iniciatyva Vasaros darbų bankas per pirmuosius tris veiklos mėnesius pritraukė virš 4000 jaunuolių, kurie išreiškė norą laisvu laiku padirbėti Lietuvos įmonėse ir užsidirbti pinigų savo reikmėms. Organizatoriai skaičiuoja, kad iki rugpjūčio mėnesio dirbti pradėjo net 804 projekto dalyviai, o iki jo pabaigos rugsėjo mėnesį tikimasi įdarbinti apie tūkstantį jaunuolių.

 

Prisijunk prie projekto >>

 

“Nors darbo rinka šiek tiek traukiasi, mums pavyko išlaikyti tą patį darbuotojų ir dalyvių, tiek darbdavių, tiek ir potencialių darbuotojų lygį, kaip ir pernai. Vis dėl to tikimės, kad 2016-ųjų metų rezultatą pagerinsime. Laiko dar yra, todėl per šį mėnesį padėsime dar ne vienam darbuotojui ir darbdaviui sutikti vienas kitą”, – sakė Vasaros darbų banko vadovė Marija Paulauskaitė.

 

Jos teigimu, šiemet darbo vietų siurprizu tapo Klaipėda, joje  darbą pavyko rasti daugiausiai dalyvių – net 195, antras žengia Vilnius su 158 darbo vietomis, toliau seka Kaunas (104) ir Šiauliai (93).

 

“Pernai regionai siūlė daugiau laikinojo įsidarbinimo galimybių, kita vertus, ir norinčiųjų dirbti mažesniuose miestuose šiemet sulaukėme mažiau. Tą nulėmė galbūt pokyčiai įmonėse, galbūt jaunimas pasirinko darbui didesnius miestus arba užsienio kryptis”, – teigė M. Palauskaitė.

 

Rugpjūtis yra paskutinis projekto mėnuo, kurio metu įsidarbinę jaunuoliai dažniausiai naujose darbovietėse lieka ilgiau nei tie, kurie padirbėti nusprendė, pavyzdžiui, gegužę ar birželį.

 

“Dalis kandidatų, įsidarbinusių vasarą, planuoja likti padirbėti ilgesnį laiką. Turime pozicijų, kur studentai gali derinti darbą su mokslais. Tad rugpjūtis – puikus metas įsidarbinti”, – sakė projekto vadovė.

 

Vasaros darbų banko dalyviai dažniausiai dirba pagalbiniais darbuotojais, lipdukų klijuotojais, pakuotojais bei krovėjais gamyboje ir sandėliuose, virtuvės bei kambarinių asistentais, padavėjais, reklaminės medžiagos platintojais, pagalbiniais darbuotojais renginiuose, kasininkais ar pardavimų asistentais.

 

Dažniausiai dėl darbo kandidatai kreipėsi internetu – tolygiai kandidatavo tiek tikslingai pagal skelbimus, tiek į bendrąją visiems darbo pasiūlymams skirtą formą, kuri patogi tuo, jog vienu metu galima kandidatuoti į kelias vietas, nereikia siųsti gyvenimo aprašymo (CV).

Kokie yra devintajame dešimtmetyje ir dešimtajame dešimtmetyje gimusių Y kartos atstovų finansinio elgesio skirtumai?

 

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. „Paylab“ įdėmiau panagrinėjo žmogiškųjų išteklių vadybininkams, mažmenininkams, pardavėjams ir kūrėjams šiuo metu patraukliausios tikslinės grupės finansinį elgesį.

 

 

 

Y kartos atstovų, gimusių devintajame dešimtmetyje (1980–1989 m., 28–37 metų amžiaus), SAVYBĖS

 

Gimusieji devintajame dešimtmetyje, t. y. įžengę arba greitai įžengsiantys į ketvirtąją dešimtį, yra produktyviausiame savo karjeros etape, gauna patrauklių darbo pasiūlymų ir siekia rimtų asmeninių tikslų, įskaitant išsikraustymą iš tėvų, nuosavo būsto įsigijimą ir šeimos kūrimą. Jie jau turi darbo patirties, kai kas galbūt spėjo pakeisti kelias darbovietes ir mato savo karjerą kaip tebesitęsiančias reikšmingo asmeninio ir profesinio pasitenkinimo paieškas, didelį dėmesį skiriant pastangoms suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

 

Daugelis jau dirbo žemutinės, vidurinės ir aukštesniosios grandies vadovo pareigose ir siekia tapti naujais, šiuolaikiškais vadovais bei įtaką darančiais asmenimis. Daugelis iš jų vykdo projektus, leisiančius mums tobulėti ateityje. Į ketvirtąją dešimtį įžengę Y kartos atstovai taip pat artėja prie amžiaus, kuomet pradeda intensyviai mąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikrąsias gyvenimo vertybes. Jei geriau žino savo savybes ir silpnąsias puses bei skiria daugiau dėmesio asmeniniam tobulėjimui ir profesiniam augimui.

 

Daugelio pečius slegia būsto paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai stengiantis patenkinti šeimos ir nuosavo būsto poreikius, todėl jie yra priversti kruopščiai planuoti išlaidas. Šiuo gyvenimo laikotarpiu pakankamų pajamų klausimas yra vienas svarbiausių. Atlyginimas nėra vienintelis motyvuojantis veiksnys, bet, atsižvelgiant į jų gyvenimo aplinkybes, neretai yra svarbiausias keičiant darbą.

 

Kasmet daugiau nei 450 000 dirbančių asmenų lygina savo atlyginimus tarptautinėje svetainėje „Paylab“. Palyginkite savo atlyginimą su kitų žmonių atlyginimais.

 

 

Y kartos atstovų, gimusių dešimtajame dešimtmetyje (1990–2000 m., 18–27 metų amžiaus), SAVYBĖS

 

Antroji Y kartos pusė – gimusieji dešimtajame dešimtmetyje ir pačioje XXI a. pradžioje, kurie dar mokosi mokykloje, stoja į universitetus ar pradeda dirbti. Didžioji dalis šių Y kartos atstovų Vidurio ir Rytų Europoje gyvena su tėvais ir įvairius įsipareigojimus, tokius kaip tėvystė (motinystė) ir nekilnojamojo turto pirkimas, atideda ateičiai. Santykiai ir draugai yra labai svarbūs, tiek kaip pasaulėžiūros formavimo, tiek kaip laisvalaikio praleidimo būdas. Kita vertus, tėvai išsaugo gana didelę įtaką, nes jų vaikai tebėra finansiškai priklausomi ir neretai tebegauna finansinę paramą iš tėvų. Dėl tėvų paramos Y kartos atstovai kartais yra labiau linkę dirbti juos dominančioje srityje, mažiau kreipdami dėmesį į atlyginimą. Šiuos jaunus Y kartos atstovus gerokai labiau domina naujos idėjos ir greitai besivystantys startuoliai. Darbo patirtis užsienyje yra dar vienas patrauklus variantas, nes jie neturi didelių įsipareigojimų, neleidžiančių išvykti.

 

Šie Y kartos žmonės gauna pirmuosius atlyginimus ir didžiąją dalį sunkiai uždirbtų pinigų išleidžia seniai planuotiems pirkiniams įsigyti. Jie tiesiogine prasme įgyvendina bent dalį savo vartotojiškų svajonių. Linksmybės, hobiai, mados ir kelionės yra pagrindinės sritys, kurioms leidžiami pinigai. Iš esmės jie tebeieško savęs, mėgstamų pomėgių ir savirealizacijos profesinėje srityje. Gana nemažai šios grupės žmonių dirba su studijomis nesusijusį darbą.

 

Šie jauni Y kartos atstovai yra labai patrauklūs įmonėms, nes juos galima lengvai pritaikyti darbo aplinkos poreikiams ir apmokyti tiesiog darbo vietoje. Įmonės susiduria su dideliu iššūkiu išlaikyti tokius darbuotojus, nes šios kartos atstovai yra linkę dažnai keisti darbą. Darbdaviai taip pat pastebi, kad Y kartos žmonės yra labai pasitikintys savimi ir išsilavinę, aktyviai ieško informacijos apie atlyginimus, priedus ir socialines garantijas internete. Be to, tai karta daug ką priimanti už gryną pinigą.

 

Y kartos atstovų Europoje perkamoji galia ir galimybės užsidirbti